Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-29 · Byla Nr. N1-59-761/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
N1-59-761/2011
Teisminio proceso Nr.
1-93-1-00157-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Nukentėjusysis
J. P.
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Valdas Raudonis, Kęstutis Stankevičius
Baudžiamoji byla Nr. N1-59-761/2011Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00157-2010-0Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.6.3.; 2.3.6.4.5. (N)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Stonkui ir Romai Kiselevičienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Stankevičiui, kaltinamojo įstatyminei atstovei L. K., nukentėjusiajam J. P., jo atstovui advokatui Valdui Raudoniui posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis 11 kl. išsilavinimą, Tauragės profesinio rengimo centro Pajūrio skyrius, 2-o kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. rugpjūčio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 MGL (780 Lt) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2010 m. gegužės 18 d. apie 18 val., Šilalės r., Traksėdžio sen., Šėrikų k., J. P. sodyboje, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį J. P. į kairės akies sritį ir jam bandant pabėgti, pavijo jį, spyrė koja vieną smūgį į nugarą ir taip J. P. parvertė ant žemės, kur spyrė ne mažiau kaip 20 smūgių ant žemės parverstam J. P. į rankų, kojų, galvos ir šonų sritis, krūtinę, taip sumušė nukentėjusį J. P., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra daugybinius kūno sumušimus, juosmens pirmo slenkstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžimą, nosies kaulų lūžimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, potrauminę kairės pusės tarpšonkaulinę neuralgiją, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 parų laiko.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. grįždamas iš Šilalės m. prie J. P. sodybos išgirdo šurmulį, pamatė kaip J. P. sudavė jo mamai L. K. kumščiu į veidą. Jam sušukus, kad nemuštų mamos J. P. atsisuko ir pradėjo bėgti. Prisivijęs J. P. pakišo koją, ši nugriuvo ir nebebėgo. J. P. klausė kas įvyko, tada J. P. pradėjo pulti ant jo norėjo spirti, bandė suduoti ranka. Tada jis delnu sudavė J. P. vieną smūgį į nosį. J. P. norėjo jam įspirti, tačiau jis smūgio išvengė, J. P. pats apvirto. J. P. pasivijęs buvo tik jis vienas, jam nugriuvus jo nespardė. Iki atvykstant policijai iš kieme buvusių asmenų prie J. P. niekas daugiau nebuvo priėjęs. J. P. visą laiką iki išvežant jį sugrietąja buvo toje pačioje vietoje. Kaltinime nurodytų sužalojimų jis J. P. nepadarė. Mano, kad J. P. galėjo ateiti iki jų jau sužalotas, ar jį galėjo sužaloti netoliese pririšta karvė ar susižaloti griūdamas ant akmenų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. K. dalinio prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. nuėjo pas kaimyną A. J. pasiskolinti akėčių, ten išgėrė stiklinę alaus. Apie 18 val. grįžtant namo priėjo J. P. sodybą. Prie sodybos jam kelią pastojo J. P., jam davė paskaityti telefone esančią žinutę nuo L. K.. Netrukus priėjo L. K., kuri nieko nesakiusi puolė draskytis nagais, sudavė smūgį į barzdą, po to J. P. nieko nesakęs smogė jam į kairę akį. Ištrūkęs iš L. K. rankų jis bandė bėgti, tačiau gavo smūgį kumščiu į kairės akies sritį nuo E. K., bėgo į kitą pusę gavo smūgį kumščiu į dešinės akies sritį nuo A. K.. Po to vėl bėgo ir jam į nugarą spyrė E. K. nuo ko jis nugriuvo. Ant žemės jį spardė dviese - E. K. ir A. K.. Jam kliuvo 15-20 smūgių į įvairiausias kūno vietas. Mušimo metu kažkurį laiką buvo praradęs sąmonę.

Specialisto išvada 2011-06-08 Nr. G187/10(11) nustatyta, kad J. P. padaryti daugybiniai kūno sumušimai, juosmens pirmo slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžimas, nosies kaulų lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, potrauminė kairės pusės tarpšonkaulinė neuralgija. J. P. dėl daugybinių kūno sumušimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko (b. l. 26).

Liudytoja N. T. parodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. vakare grįždama namo prie J. P. sodybos pamatė, kad J. P. kažką rodė telefonu J. P.. J. P. nuėjo parsinešti akinių, o prie J. P. priėjo L. K.. Jai paprašius parodyti kas yra telefono žinutėje J. P. trenkė L. K. per ausį ir jai pasipylė kraujas. Tuo metu nuo miesto parėjo E. K., ji jam sušuko, kad muša mamą. J. P. pradėjo bėgti per sodą, o E. K. jį nusivijo. Kas vyko tarp J. P. ir E. K. nematė, nes padėjo sužalotai L. K.. J. P. liko gulėti, o L. K. iškvietė policiją, matė, kad atvykę medikai iš sodo neštuvais parnešė J. P. ir išvežė į ligoninę.

Liudytoja J. B. parodė, kad ji dirba greitojoje med. Pagalboje slaugytoja. 2010 m. gegužės 18 d. policijos pareigūnų buvo iškviesti į Šėrikų kaimą dėl J. P. sumušimo. Nuvykę pievoje rado stipriai sumuštą J. P.. Jam labai skaudėjo nugarą ir krūtinės ląstą. J. P. buvo blaivus, sakė, kad einant pro Kasiliauskių sodybą jį užpuolė.

Liudytoja L. K. parodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. su N. T. J. P. sodyboje sutiko J. P., kuris ant jos pradėjo šaukti kad ji įskundusi jį policijai. Ji paprašė J. P. parodyti telefono žinutę, tačiau jis atsisakė, pradėjo koliotis ir trenkė kairę ranka per ausį, išplėšė auskarą. N. T. sušuko jos sūnui E. K., kad ją muša. Sūnus E. K. vienas nusivijo J. P.. Ji iškvietė policiją, iki pareigūnams atvykstant pas J. P. atvyko jo sugyventinė D. V.. J. P. ir ją dėl išvežė į ligoninę su greitąja. J. P. iš sodelio iki greitosios pagalbos automobilio parnešė su neštuvais.

Liudytoja D. V. parodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. apie 17 val. sugyventinis J. P. blaivas ir sveikas išėjo pas kaimyną. Ji pamelžusi karves telefonu parašė žinutę sugyventiniui J. P. klausdama kada jis grįš. J. P. jai paskambino ir pasakė, kad negrįš, nes yra prie Petkų stipriai sumuštas. Dviračiu nuvykusi prie Petkų rado J. P. gulintį pievoje, sumuštą, kruviną. J. P. jai sakė, kad jį sumušė E. K. ir A. K.. J. P. buvo sulaužyta nosis, šonkauliai, sukrėstos smegenys, jis spjaudėsi kraujais. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją, kurie atvykę išvežė jį į ligoninę.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. po pietų, apie 16 val., pas jį buvo atėjęs J. P., jis jam neatrodė girtas, buvo sveikas. Pas jį J. P. išgėrė vieną stiklinę alaus ir išėjo namo.

Liudytojas J. P. parodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. vakare, būnant kieme atėjo J. P., jis rodė jam telefono žinutę, sakė ar žinau su kuo aš gyvenu, kad žino kas pavogė vielą. Jis nuėjo atsinešti akinių, o tuo metu atėjo L. K. su N. T.. Jie pradėjo tarpusavyje kažką aiškintis, o jis įėjo į kambarį. Išgirdo triukšmą ir išėjęs į lauką pamatė, kad L. K. iš ausies bėga kraujas. Tada jis sudavė J. P. į veidą. Matė pareinant E. K., bet kaip E. K. sumušė J. P. jis nematė.

Nors E. K. kaltu prisipažįsta iš dalies, tai yra prisipažįsta, kad bėgančiam J. P. pakišo koją ir delnu sudavė J. P. vieną smūgį į nosį. Tačiau nukentėjusiojo J. P. parodymais, Specialisto išvada 2011-06-08 Nr. G187/10(11), liudytojų parodymais nustatyta, kad E. K. sudavė kumščiu vieną smūgį J. P. į kairės akies sritį ir jam bandant pabėgti, pavijo jį, spyrė koja vieną smūgį į nugarą ir taip J. P. parvertė ant žemės, kur spyrė ne mažiau kaip 20 smūgių ant žemės parverstam J. P. į rankų, kojų, galvos ir šonų sritis, krūtinę, taip sumušė nukentėjusį J. P..

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad po to kai bėgančiam J. P. pakišo koją ir šis nugriuvo, atsistojęs J. P. bandė jam įspirti, tada jis atsitraukęs nuo jo sugriebė koją, ją kilstelėjo ir J. P. vėl nugriuvo, tuoj atsistojęs bandė jam suduoti kumščiais, tačiau jis pasitraukdavo ir taip išvengdavo smūgių. Pabodus konfliktuoti su J. P. jis sudavė delnu jam į veidą dėl ko šis nugriuvo ant nugaros ir paliko gulėti. Tokie kaltinamojo parodymai skiriasi nuo parodymų teisme ir yra nenuoseklūs.

Nors nukentėjusysis parodė, kad jį sumušė du asmenys, t.y. E. K. ir A. K., tačiau kaltinamasis bei liudytojai N. T., L. K. ir J. P. parodė, kad J. P. vijosi tik vienas E. K., o A. K. konflikto metu J. P. sodyboje nebuvo. Duomenų, kad J. P. mušė ir A. K. nėra ir teismui pateiktame garso įraše, todėl nenustatyta, kad nukentėjusįjį mušė ne tik E. K., bet ir A. K..

Iš nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų N. T., L. K. J. P., D. V. ir J. B. parodymų matosi, kad po E. K. panaudoto smurto nukentėjusysis išvis negalėjo pajudėti. Pirma prie nukentėjusiojo, iškart po sumušimo atvyko jo sugyventinė D. V.. J. P. į ligoninę išvežtas greitosios pagalbos automobiliu, iš pievos išnešant jį neštuvais. Iš nukentėjusiojo J. P. ir aukščiau minėtų liudytojų parodymų matosi, kad į J. P. sodybą nukentėjusysis atėjo būdamas sveikas. Nors kaltinamasis nurodo, kad J. P. galėjo ateiti jau būdamas sužalotas, jį galėjo sužaloti netoliese buvusi karvė arba, kad jis galėjo susižaloti griūdamas ant akmenų, tačiau tokias kaltinamojo versijas paneigia ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojos D. V. ir J. B., kurios parodė, kad žolė prie J. P. buvo ištrypta žmonių, o gyvulio pėdsakų aplink nesimatė. Toje vietoje kur gulėjo nukentėjusysis akmenų išvis nebuvo. Tokią galimybę paneigia ir specialisto išvada, kurioje nurodyti daugybiniai sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu ar spiriant koja. Be to niekas iš J. P. sodyboje buvusių asmenų ir nematė, kad pievoje pririšta karvė būtų žalojusi nukentėjusįjį. Kad iki sužalojimo J. P. buvo sveikas savarankiškai judėjo, o po sužalojimo jau negalėjo pajudėti patvirtina ne tik nukentėjusysis ir visi apklausti liudytojai patvirtina ir pats kaltinamasis, todėl versija, kad J. P. iki įvykio galėjo būti sužalotas nelogiška. Todėl neginčytinai nustatyta, kad 2010 m. gegužės 18 d. apie 18 val., J. P. sodyboje J. P. sužalojo E. K.. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., nes dėl daugybinių kūno sumušimų, juosmens pirmo slenkstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžimo, nosies kaulų lūžimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, potrauminės kairės pusės tarpšonkaulinę neuralgijos, jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 parų laiko.

Kaltinamasis E. K. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nors anksčiau neteistas, tačiau iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje padarė ir kitą nesunkų nusikaltimą už kurį 2011-08-17 teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas pagal BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, dėl to jam nėra pagrindo taikyti BK 93 str. nuostatų. E. K. nusikalto būdamas nepilnamečiu, charakterizuojamas teigiamai. E. K. gyvena su tėvais, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros (b. l. 146). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą – dėl padarytų sužalojimų sukėlė skausmingas, ilgalaikes pasekmes, kaltinamojo požiūrį į pasekmes - nesiekia sušvelninti, kompensuoti jų, motyvus ir tikslus, kaltės rūšį ir formą – tyčia padarė nusikaltimą asmeniui, E. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį. Nusikaltimas už kurį E. K. teisiamas ir nusikaltimas už kurį jis nuteistas 2011-08-17 teismo baudžiamuoju įsakymu, nesiskiria pagal pavojingumą, priklauso tai pačiai nusikalstamos veikos rūšiai ir kategorijai, padarytas iki priimant nuosprendį nagrinėjamoje byloje, todėl paskirta bausmė su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bendrinama taikant visišką bausmių sudėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad E. K. mokosi, padarė smurtinį nusikaltimą, kaltinamajam teigiamą įtaką, formuojant jo asmenybę, darytų įpareigojimas – per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei dalyvavimas pataisos inspekcijos vykdomoje „Asmenų padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“ (BK 48 str. 6 d. 2 p., 7 d.).

Valstybinė ligonių kasa parašo priteisti iš kaltininkų 1222,8 Lt atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas. Dėl J. P. gydymo turėtas išlaidas ligonių kasai patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas iš kurio matosi, kad VšĮ Šilalės ligoninėje J. P. gydymui stacionare išleista 868,99 Lt, o ambulatorinėms paslaugoms apmokėti išleista 353,81 Lt (b. l. 31). E. K. žalą padarė nusikaltimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str., 6.282 str. 3 d., 6. 283 str. 1 d. jis kaltais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti visiškai. Todėl Valstybinei ligonių kasai iš E. K. priteistina padaryta žala 1222,8 Lt.

Nukentėjusysis J. P. prašo priteisti jam iš E. K. nusikaltimu padarytą 7202,34 Lt turtinę žalą, 15000 Lt neturtinę žalą ir 2600 Lt už advokato paslaugas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinyje nurodoma, kad gydymo metu vaistams pirkti J. P. išleido 489,33 Lt. Ieškinys dėl turtinės žalos įsigyjant vaistus pagrįstas iš dalies. Iš pateiktų receptų bei kasos čekių (b. l. 205-208, 265-276 ), medicininių dokumentų (b. l. 200-204), ieškovo J. P. parodymų matosi, kad jis gydėsi daugybinius kūno sumušimus, stuburo išvaržą ir skersinės ataugos lūžimą, nosies sulaužymą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tarpšonkaulinę neuralgiją. Dėl sužalojimų gydėsi UAB “Šilalės šeimos gydytojo praktika“. Iš J. P. išrašytų receptų ir vaistinių kasos čekių matosi, kad dokumentais pagrįsta išleista pinigų suma yra 225,9 Lt. Kiti pateikti vaistinių kasos čekiai už 263,43 Lt nepatvirtinti kitais įrodymais, todėl neaišku ar vaistai buvo skirti ir pirkti būtent nukentėjusiojo gydymui, todėl ieškinys šioje dalyje laikomas neįrodytu ir atmetamas.

Iš nukentėjusiojo J. P. ir liudytojo V. V. parodymų matosi, kad V. V. kaimyną J. P. vežiojo į gydymo bei ikiteisminio tyrimo įstaigas. Už šią paslaugą pinigų neėmė, tačiau J. P. sumokėjo už perkamus degalus. Degalų pylimo laikas ne visada sutapo su važiavimo laiku. Važiuodavo tiek su V. V. tiek su nukentėjusiojo automobiliu. Degalų pildavo pagal nuvažiuotą atstumą. Iš pateiktų degalų pildymo kvitų matosi, kad degalams J. P. išleido 557,31 Lt (b. l. 210). Byloje nustatyta, kad dėl sumušimo J. P. krauju ištepė rūbus. Ligoninėje teikiant medicininę pagalbą jam buvo sukarpyta striukė ir marškiniai, kurių vertė 90 litų. J. P. turtinė žala: 225,9 Lt vaistams pirkti, 557,31 Lt degalams, 90 Lt dėl rūbų sugadinimo padaryta nusikalstamais E. K. veiksmais, todėl priteistina iš jo ieškovui J. P. (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 6000 litų turtinę žalą už numatomą nosies operaciją. Iš pažymos apie traumos sunkumą (b. l. 199), nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad J. P. dėl 2010 m. gegužės 18 d. patirtos nosies traumos rekomenduojamas operacinis gydymas, kurio kaina 6000 Lt. Kadangi ši operacija J. P. bylos nagrinėjimo metu dar nėra atlikta, ieškinys dėl 6000 Lt atmetamas.

Iš 2011-05-25 mokėjimo nurodymo matosi, kad bylos dokumentų kopijoms ieškovas sumokėjo 50,50 Lt (b. l. 211). Iš 2011-05-11 pašto kvito matosi, kad pašto korespondencijai išsiųsti sumokėta 15,2 Lt (b. l. 209). Iš J. P. parodymų bei kvite pateikiamos informacijos nustatyta, kad nukentėjusysis siuntė skundus prezidentei, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, generaliniam prokurorui ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Lietuvos Respublikos BPK numatyta, kad nukentėjusysis turi teisę darytis dokumentų kopijas, skųsti ikiteisminio tyrimo ir pareigūnų veiksmus. BPK nenumato, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų skundžiami LR Prezidentui ar Seimui. Todėl pagrįstos ir priteistinos išlaidos susijusios su bylos dokumentų kopijų darymu bei skundų išsiuntimu generaliniam prokurorui ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Šios išlaidos pagal LR BPK 103 str. laikytinos proceso išlaidomis. Todėl ieškovui priteistinos 50,50 Lt išlaidų susijusių su dokumentų dauginimu ir 7,6 Lt pašto išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. nukentėjusiajam J. P. iš E. K. priteistinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Iš kvitų : 2010-06-23 serija LAT Nr. 111076, 2011-03-10 serija LAT Nr. 111086 (b. l. 263-264), matosi, kad už nukentėjusiojo teisinę pagalbą jis advokatui sumokėjo 2600 litų. Nustatant atstovavimo išlaidų dydį atsižvelgiama į tai, kad byla nėra didelės apimties – vieno tomo, įvyko trys teismo posėdžiai kurių bendra trukmė 6 val. 50 min. Ikiteisminio tyrimo metu advokatas susipažino su dalimi bylos medžiagos, t. y. 69 bylos lapais (b. l. 38-39), dalyvavo dviejuose nukentėjusiojo J. P. apklausose, kurių bendra trukmė 1 val. 20 min. (b. l. 40,41), dalyvavo atliekant 3 akistatas, kurių bendra trukmė 1 val. 30 min. (b. l. 63, 74-75, 125-126), surašė 3 skundus dėl 2011-01-20 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. K. pagal BK 138 str. 1 d. (b. l. 103-104, 106-109), susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 170). Pagal advokato už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis LRV 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, redakcija pakeista 2008-12-30 nutarimu, nustatyta, kad advokatams už teisinės pagalbos teikimą bylose, kuriose nagrinėjamas bylos dėl tyčinių apysunkių ir nesunkių nusikaltimų mokama ne daugiau kaip 1,2 MMA (24 val.). Pateiktame kvite nurodyta suma viršija šiuos dydžius. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes atstovavimo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti mažinamos nustatant jų dydį 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų).

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus – 2011-06-08 Specialisto išvadą Nr. G187/10(11), medicininius dokumentus (b. l. 199-204), UAB „Šilalės šeimos gydytojo praktika“ 2011-08-26 pažymos duomenis, ieškovo J. P., liudytojos D. V. parodymus, konstatuoja, kad dėl 2010 m. gegužės 18 d. apie 18 val. patirtų sužalojimų J. P. nuo 2010-05-19 iki 2010-05-28 gydėsi Šilalės rajono ligoninės chirurginiame skyriuje. Jam padaryti daugybiniai kūno sumušimai, juosmens pirmo slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžimas, nosies kaulų lūžimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, potrauminė kairės pusės tarpšonkaulinė neuralgija. J. P. dėl daugybinių kūno sumušimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš įvykio vietos J. P. buvo išneštas neštuvais, nes dėl sužalojimų nepajėgė savarankiškai judėti. Pristačius į ligoninę jis skundėsi stipriais skausmais juosmens srityje, krūtinės kairėje pusėje, negalėjo giliau įkvėpti, jautė silpnumą, svaigo galva. Ilgai gydėsi ambulatoriškai, diagnozuota stuburo išvarža. Dėl nosies sulaužymo nosies ašis deformuota į dešinę dėl ko apsunkintas kvėpavimas per nosį. Jam rekomenduojamas operacinis nosies gydymas. Nuo spardymo išsivystė stuburo išvarža. Šie duomenys patvirtina, kad J. P. dėl sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų sužalojimų skausmą jaučia ir bylos nagrinėjimo metu. Dėl sužalojimų sumažėjo J. P. galimybės užsidirbti pragyvenimui. Tai taip pat rodo jo bendravimo galimybių sumažėjimą, nes tuo atveju, jei dėl sužalojimo asmuo negali dirbti tokiu pačiu intensyvumu ir yra bendravimo galimybių sumažinimas, nes apribojama asmens aktyvi veikla. Sužalojimais J. P. sukeltos ilgalaikės pasekmės, nes numatoma nosies operacija, jaučiami stuburo skausmai. Todėl nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai, susiję su nerimu dėl sveikatos ateityje dėl numatomų ateities intervencijų į kūną yra tęstinio pobūdžio ir yra reikšmingi nustatant neturtinės žalos dydį. Kitas žalos nustatymo kriterijus yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. E. K. žalą J. P. padarė darydamas tyčinį nesunkų nusikaltimą, suduodant ne mažiau 20 smūgių. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. Todėl ši aplinkybė sudaro prielaidas nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat turi įtakos nustatomam neturtinės žalos dydžiui.

Iš bylos duomenų matosi, kad E. K. mokosi Pajūrio žemės ūkio mokykloje, savarankiškų pajamų ir turto neturi, šiuo metu yra sulaukęs pilnametystės. Tačiau kaltinamojo turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakovas E. K. yra jauno amžiaus, todėl ateityje turi galimybių uždirbti žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes tai, kad priteisiama ir turtinė žala valstybinei ligonių kasai, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais J. P. priteistinas 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti pataisos inspekcijos vykdomoje „Asmenų padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“ bei per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą 873,21 Lt (aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų litų 21 cento) turtinę žalą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. prie paskirtos bausmės visiškai pridėti 2011 m. rugpjūčio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 MGL 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti pataisos inspekcijos vykdomoje „Asmenų padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“ bei per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą 873,21 Lt (aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų litų 21 cento) turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. K. 1222,80 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du litus 80 centų) valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , esančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. K. J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 873,21 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris litus 21 centą) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. K. J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. K. J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 58,1 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 10 centų) proceso išlaidų.

Priteisti iš E. K. J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) advokato paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje J. P. ieškinį atmesti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galimą skųsti Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Osvaldas Briedis