- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-677-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07475-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos žinios“
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos žinios“ dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas M. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Lietuvos žinios“, prašydamas paneigti asmens garbę ir orumą žeminančius, tikrovės neatitinkančius duomenis, priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos žinios“ 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad publikacija buvo parengta pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, prašė stabdyti bylą iki baudžiamųjų bylų išnagrinėjimo, nes tada paaiškės paskleistų žinių tikrumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi sustabdė civilinę pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos žinios“ dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iki įsiteisės nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr.1-65-2-00025-2011-5 ir Nr.1-14-1-02097-2010-8. Teismas nustatė, kad publikacija parengta ir išsakyta leidinio pozicija, apibūdinanti ieškovo M. Ž. asmenybę, įvertinant jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų byloje, straipsnio autoriui išsakant subjektyvų požiūrį į 2012-04-06 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimą. Ieškovas M. Ž. reikalauja, kad atsakovas paneigtų publikacijoje paskleistus teiginius, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu yra apsimelavęs, prifantazavęs, todėl atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus V. R. sveikatos sutrikdymą. Iš LITEKO duomenų baudžiamojoje byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis V. R. reikalauja, kad teismas perkvalifikuotų ieškovo M. Ž. veiką ir patrauktų jį baudžiamojon atsakomybėn. Policijos pareigūnų baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme ir ieškovo, kaip liudytojo, parodymai bus vertinami kartu su kitais įrodymais, ir tik teismo nuosprendyje atsispindės, ar ieškovas davė tikrovę atitinkančius ar melagingus parodymus. Teismas sprendė, kad reikalauti, kad atsakovas pateiktų įrodymus, kad teiginiai apie ieškovą publikacijoje parengtoje pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą atitinka tikrovę, tol, kol teismas baudžiamosios bylos neišnagrinėjo ir ieškovo, kaip liudytojo, parodymų, neįvertino kartu su kitais įrodymais, yra nelogiška. Nagrinėjant civilinę bylą dėl garbės ir orumo gynimo dėl žurnalistinėje publikacijoje paskelbtų ir žurnalisto subjektyviai įvertintų ikiteisminio tyrimo medžiagos aplinkybių, nesulaukus baudžiamųjų bylų baigties su teismo priimtu procesiniu dokumentu - nuosprendžiu, nebus pasiektas LR CPK 185 str. numatytas tikslas – objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti aplinkybes. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gali paaiškėti naujos aplinkybės, neužfiksuotos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, teisiamieji gali pateikti įrodymus, kurie paneigs ieškovo, kaip liudytojo, parodymus. Teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, siekdamas, kad priimtas sprendimas civilinėje byloje būtų teisėtas ir pagrįstas, vadovaudamasis LR CPK 163 str. 3 p. nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės nuosprendžiai priimti baudžiamosiose bylose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas M. Ž. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas buvo grindžiamas argumentais, jog pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, nes neįsigilino į šios civilinės bylos dalyką ir specifiką, neteisingai nustatęs šios civilinės bylos ir baudžiamųjų bylų teisinį ryšį ir klaidingai konstatavo negalimumą išnagrinėti civilinę bylą. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkami nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Šioje byloje pirmos instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo įrodinėjimo dalyko nei civilinėje byloje, nei baudžiamosiose bylose, o tik formaliai pritaikė įstatymo normas ir nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos pateikti įrodymus dėl 2012-05-02 paskleistų duomenų atitikimo tikrovei. Visų pirma, ieškovo reikalavimas yra retrospektyvinis, t.y. prašymas įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius, paskelbtus 2012 m. gegužės mėn. 2 d. dienraštyje. Tai reiškia, jog šioje byloje yra privaloma įrodinėti ir tirti tai, ar tuo metu, t.y. 2012 m. gegužės mėn. 2 d. apie ieškovą paskleisti duomenys atitiko tikrovę. Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais teiginiais teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, rungimosi principą bei suformuotą teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose būtent atsakovas turi įrodyti paskleistų duomenų atitikimą tikrovei. Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad publikacijos autorius vertino ikiteisminio tyrimo medžiagą ir jos pagrindu išleido publikaciją, vadinasi atsakovo ir/ar trečiojo asmens šioje byloje dispozicijoje buvo ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl tam, kad nustatyti, ar publikacijoje paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nereikia laukti baudžiamųjų bylų baigties, pakanka šioje byloje įvertinti atsakovo informacijos šaltinį, turimus duomenis ir jų patikimumą. Kaip ir pats teismas pažymėjo, publikacijos autorius vertino ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl baudžiamųjų bylų baigtis neturės jokios įtakos šios civilinės bylos galutiniam rezultatui. Net ir tuo atveju, jei policijos pareigūnų baudžiamojoje byloje kaltinamieji būtų išteisinti, tai nereikštų, jog ieškovo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo melagingi. Baudžiamojoje byloje ieškovui M. Ž. kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo publikacijos dieną nebuvo ir šiai dienai nėra pareikšti ir teismas to nevertins, o priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį minėtoje baudžiamojoje byloje tirs visus surinktus įrodymus (ne tik ieškovo), ir konstatuos, ar jie visi ar tik kai kurie iš jų įrodo nusikalstamos veikos padarymą ar ne. Taigi akivaizdu, kad policijos pareigūnų baudžiamosios bylos baigtis neturės jokios įtakos šios civilinės bylos rezultatui. Kitos baudžiamosios bylos dėl V. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo baigtis taip pat neturės jokios teisinės reikšmės šios civilinės bylos rezultatui, kadangi šioje baudžiamojoje byloje jokie kaltinimai ieškovui nėra pareikšti, ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dar 2012-04-06 nutarimu ir šis nutarimas yra nepanaikintas. M. Ž. procesinė padėtis toje baudžiamojoje byloje - liudytojas. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje teismas pats gali nustatyti faktus, kurie turi reikšmės priimant sprendimą. Teisiškai reikšmingi faktais šioje byloje yra: ar 2012 m. gegužės mėn. 2 d. ieškovas buvo pripažintas teikęs melagingus parodymus policijos pareigūnų baudžiamojoje byloje; ar atsakovas, paskleisdamas atitinkamus duomenis apie ieškovą, dar tebevykstant vienam iš ikiteisminių tyrimų, bylai dar nesant perduotai į teismą ir nesant priimtam nuosprendžiui, elgėsi teisėtai ir teisingai; ar būtent dėl ieškovo parodymų policijos pareigūnai buvo nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ar tai dienai atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. R. sveikatos sutrikdymo byloje; ar tai dienai M. Ž. galėjo būti vertinamas kaip įtartina asmenybė ir turėjo ryšių su Valstybės saugumo departamentu. Akivaizdu, kad visas šias aplinkybes teismas gali ir privalo išsiaiškinti šioje civilinėje byloje, o bylos sustabdymas šiuo atveju pažeidžia proceso operatyvumo bei rungimosi principą. Teismo nutartis yra neteisėta dar ir dėl to, jog joje dėstomais motyvais iš esmės pažeidžiamas nešališkumo principas. Teismas skundžiamojoje nutartyje jau išsako savo išankstinę poziciją dėl galimos bylos baigties, nes iš nutarties motyvuojamosios dalies galima daryti išvadą apie pirmos instancijos teismo nuomonę dėl pareikšto reikalavimo. Nutartyje išdėstyti teismo motyvai leidžia teigti, kad teismas jau nusprendė, jog publikacijoje jos autorius išsakė tik savo subjektyvų požiūrį. Jau vien tai yra akivaizdus procesinis pažeidimas, kadangi tik nagrinėdamas bylą iš esmės ir vertindamas abiejų šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, teismas gali nustatyti, ar buvo paskleisti duomenys (faktai) kaip teisingi, nors tokių faktų tikrovėje nebuvo, ar tai tik subjektyvi autoriaus nuomonė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad ieškovas ginčija citatas, susijusias su ikiteisminio tyrimo bylomis ir siekia savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimo civilinėje byloje, siekdamas įrodyti, kad apklausų policijos pareigūnų atžvilgiu metu davė teisingus parodymus. Tokia pati situacija ir dėl Baltarusijos piliečio sumušimo. Ieškovas pats nurodo, kad baudžiamoji byla dėl šio fakto teisme dar neišnagrinėta. Vienaip ar kitaip akivaizdu, kad ieškovas civilinėje byloje prašo teismo įvertinti įrodymus, kurie gali būti įvertinti tik išnagrinėjus baudžiamąsias bylas Nr. 1-65-2-00025-2011-5 ir Nr. 1-14-1-02097-2010-8, t.y. šioje civilinėje byloje siekia įrodymų vertinimo, kurie yra reikšmingi įrodymai baudžiamųjų bylų nagrinėjimui. Atsakovo teigimu, M. Ž. citatų ginčijamas reiškia įrodymų, gautų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimą, o juos gali įvertinti tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Jau vien ši aplinkybė yra pagrindas stabdyti šią bylą, kad teismai, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas, įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais įvertintų ieškovo R. Ž. parodymų teisingumą dėl policijos pareigūnų veiksmų ir paties ieškovo veiksmų teisėtumo situacijoje dėl Baltarusijos piliečio sumušimo. Tik įsiteisėję teismų nuosprendžiai leis objektyviai įvertinti situaciją ir patvirtinti žurnalisto V. K. nuomonę dėl tikrumoje vykusių faktų. Akivaizdu, kad teismas civilinėje byloje negali ištirti ir įvertinti to, kas šiuo metu tiriama ir nagrinėjama baudžiamosiose bylose.
Sustabdydamas bylą, pirmosios instancijos teismas, jokios išankstinės nuomonės neišsakė ir ieškovo M. Ž. teisių nepažeidė. Atvirkščiai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 185 str. reikalavimus, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, sustabdė jos nagrinėjimą CPK 163 str. 3 p. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo [LR CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.].
Pagal LR CPK 163 str. 3 p., kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012]. Vienok aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti bylą. Faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla reiškia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikšmingi ir civilinėje byloje [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013].
Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo, nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad teismas negali išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita baudžiamoji byla. Būtina nurodyti, kokios konkrečiai baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Teismas, siekdamas nustatyti, ar baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra vieninteliai galimi įrodymai nustatinėtoms civilinėje byloje aplinkybėms patvirtinti ar paneigti, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką civilinėje ir baudžiamojoje bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) šių dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatinėjami kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti, nebūtinai yra nustatinėjamos tik baudžiamojo proceso tvarka [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013].
Nagrinėjamu atveju pagal ieškovo M. Ž. pareikštą ieškinį iškelta civilinė byla dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr.1-65-2-000252011-5 ir Nr.1-14-1-02097-2010-8. Teismas sprendė, kad, nesulaukus baudžiamųjų bylų baigties su teismo priimtu procesiniu dokumentu - nuosprendžiu, nebus pasiektas LR CPK 185 str. numatytas tikslas – objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti aplinkybes. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gali paaiškėti naujos aplinkybės, neužfiksuotos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, teisiamieji gali pateikti įrodymus, kurie paneigs ieškovo, kaip liudytojo, parodymus, kurių pagrindu ir buvo parengta atsakovo publikacija. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies, nagrinėjama civilinė byla buvo stabdyta dėl kitų dviejų nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su perduota bylos medžiaga bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.1-14-1-02097-2010-8 dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Šioje civilinėje byloje ieškovas nurodytas kaip liudytojas. Kita pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta byla Nr.1-65-2-000252011-5 nėra užfiksuota duomenų bazėje LITEKO kaip teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Be atsakovo UAB „Lietuvos žinios“ atsiliepime nurodytų aplinkybių, duomenų apie nurodytą bylą apeliacinės instancijos teismui perduotoje medžiagoje taip pat nėra. Pastebėtina ir tai, kad iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nėra aišku apie nurodytos bylos Nr.1-65-2-000252011-5 ryšį su nagrinėjama byla, kokios šioje byloje nustatytos aplinkybės turės teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Vertindamas teismo motyvus, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrindui stabdyti nagrinėjimą bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrindė CPK 163 str. 3 p. taikymo sąlygų, todėl, sustabdydamas civilinę bylą, nepagrįstai jį taikė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas net nesprendė dėl įrodinėjimo dalyko šioje civilinėje ir nurodytose baudžiamosiose bylose, nesiaiškino, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti nagrinėjamoje byloje ir kokie nustatinėjami baudžiamosiose bylose, kurių pagrindu prašoma stabdyti nagrinėjamą bylą. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra konkrečiai nurodyta, kokios aplinkybės, nustatytos baudžiamajame procese, turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje ir kodėl jų negalima nustatyti civilinėje byloje, remiantis civilinio proceso normomis. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog baudžiamojoje byloje Nr.1-14-1-02097-2010-8 bus vertinami ieškovo, kaip liudytojo, parodymai kartu su kitais įrodymais, o tokiu būdu priimtas teismo nuosprendis atspindės ieškovo duotų parodymų teisingumą, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 str. 3 p. nuostatą. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos Nr.1-14-1-02097-2010-8 nagrinėjimo objektu nėra ieškovas ir galimai jo padaryti nusikalstami veiksmai. Nors baudžiamojoje byloje bus vertinami ieškovo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vien šios faktinės aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo padaryti išvadai, kad iki nurodytos baudžiamosios bylos išsprendimo negalima išnagrinėti šios civilinės bylos. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad su nagrinėjamos bylos dalyku susijusios faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant asmens garbės ir orumo gynimo bylas pagal LR CK 2.24 str., gali būti nustatomos remiantis visomis LR CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tuo labiau LR CPK normos nenustato, kad tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl paskleistų duomenų tikrumo, šioms aplinkybėms patvirtinti turi būti pateiktas atitinkamas teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje.
Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo LR CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamą bylą sustabdė šio punkto pagrindu. Konstatavus, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, todėl ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atsakovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmetant kaip nepagrįstą [LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.]. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimų į jų argumentų, kurie nebekeičia apeliacinės instancijos teismo įsitikimo dėl neteisėtai priimto procesinio sprendimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Lietuvos žinios“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.