Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 115 straipsnį jo atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

4.1. Teigia, jog byloje nenustatyta jo kaltė padarius ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. T. M. (toliau – ir nukentėjusioji) automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė neleistinoje vietoje, t. y. ten, kur parkuoti apskritai draudžiama. Prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra sužymėta automobilių parkavimo (stovėjimo) aikštelė. Stovėjimo vietos yra neaiškiai pažymėtos ir dar išskirtos kitos spalvos trinkelėmis. Šiame pastate įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba. T. M. automobilį priparkavo iš esmės visiškai prie įėjimo durų. Todėl automobilis trukdė darbuotojams ir klientams laisvai atidaryti duris ir patekti į pastatą ar išeiti iš jo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja įvairiomis statybinėmis medžiagomis, įranga, fasado apdaila, grindų danga ir pan.. Kai kurie klientai, nusipirkę prekes (kartais ir tikrai didelių gabaritų), nešasi jas į automobilius pro šias duris. Negalint visiškai atidaryti durų, jos remiasi (trankosi) į netvarkingai priparkuotą automobilį. Durys nėra permatomos (pvz., stiklinės). Taigi žmogus, išeidamas iš pastato ir atidaręs duris nemato, kad vos už kelių centimetrų yra pastatytas automobilis ir todėl šios durys iš karto trenkiasi į automobilio bamperį. Teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių ir nepasisakė tuo aspektu, kad nukentėjusioji pastatė automobilį neleistinoje vietoje, t. y. pažeidė Kelių eismo taisykles. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad neva jai sugedo automobilis. Šis faktas nėra įrodytas, o tik nukentėjusiosios versija. Nukentėjusioji konflikto metu jam aiškiai nepasakė, kad jai sugedo automobilis. Jei ji geranoriškai jam ar kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui būtų paaiškinusi, kad sugedo automobilis, konflikto tikrai nebūtų įvykę ir jis ar kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas būtų jai padėjęs. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

4.2. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu pareiškė, kad jis (R. K.) pats turėjo skambinti policijai ir pranešti apie jos netinkamai priparkuotą automobilį. Tai ir planavo padaryti, tačiau nukentėjusioji pirma iškvietė policiją. Pripažįsta faktą, kad išeidamas durimis nestipriai trenkė į T. M. automobilio priekinį bamperį. Tačiau nežinojo ir nematė, kad visiškai prie durų yra pastatytas automobilis, kuris, kaip minėta, negalėjo toje vietoje apskritai stovėti. Taigi, atidarydamas duris, tikėtina, labai nežymiai galėjo apgadinti automobilio bamperį (pvz., įbrėžti, nežymiai įlenkti, apgadinti dažus). Matant T. M., jis 2–3 kartus atidarė duris ir taip parodė, kad durys liečia automobilio bamperį ir jų visiškai atidaryti apskritai nepavyksta (neįmanoma). Tačiau jei ir padarė nežymią žalą, tai padarė tik pirmą kartą atidarydamas duris. Pakartotinai atidarydamas duris 2–3 kartus, siekė ne padaryti žalą nukentėjusiosios turtui, bet jai parodyti, kad automobilis priparkuotas netinkamai. Net jei 2–3 kartus pakartotinai atidaręs duris ir palietė automobilio bamperį, prieš tai padaryta durimis žala nepadidėjo ir nepasikeitė, nes durimis palietė tą pačią automobilio bamperio vietą.

4.3. Teismas kaip jo kaltės įrodymą vertino vaizdo įrašą Nr. PSS-20231024- 164826UTC+03 00, kuris patvirtina, kad jis neva žinojo, jog už durų stovi automobilis, nes jo kolega jam apie tai pasakė. Bet teismas netinkamai suprato jo žodžius. Teismas nutartyje nurodė, kad neva jo darbo kolega jam pasakė, kad už durų stovi automobilis, tačiau kartu citavo tokius jo žodžius: „kolega išėjo, perspėjo ją, kad nestatytų automobilio“. Taigi jis pasakė, kad jo darbo kolega perspėjo nukentėjusiąją, jog ji nestatytų automobilio pažeisdama Kelių eismo taisykles. Jo kolega jam nepasakė, kad nukentėjusiosios automobilis priparkuotas taip, jog darant duris jos trenkiasi į automobilio bamperį. Teismas taip pat nurodė, kad „R. K. pripažino, kad darydamas duris tikėjosi, kad kažkas ten bus“ (įrašo 7 min., b. l. 14). Tai buvo spontaniškai pasakyti žodžiai, jie nereiškia, kad jis (R. K.) tikėjosi, jog automobilis bus priparkuotas taip arti, jog atidarytos durys trenksis į automobilio bamperį. Jis ištarė žodžius „darydamas duris tikėjosi, kad kažkas ten bus“, bet šie žodžiai nepatvirtina fakto, kad jis siekė tyčia sugadinti svetimą turtą. Žodžiai – „tikėjosi, kad kažkas ten bus“, reiškia, kad už durų bus nukentėjusiosios netvarkingai priparkuotas automobilis, bet jis nesitikėjo, kad automobilis bus priparkuotas taip arti durų, jog jų nebus įmanoma pilnai atidaryti (atverti), o bandant tai padaryti, durys trenksis į automobilio bamperį. T. M. elgėsi labai agresyviai, šaukė ant jo, jį fotografavo, filmavo, iškvietė policiją ir pan. Jai paaiškinus, kad čia automobilio parkuoti apskritai negalima, juolab, kad į pastatą negali patekti ar išeiti žmonės, ji pareiškė, kad automobilį parkuoja kaip nori, kad čia prisiparkavo tik trumpam ir laukia vaiko. Teismas nesiaiškino, ar ji laukė vaiko, ar tikrai jos automobilis sugedo. Jos automobilis stovėjo mažiausiai 30 minučių, taigi netrumpai. Teismui pateikė trumpą filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kad pradarius duris jos iš karto trenkiasi į automobilio bamperį, o durų visiškai atidaryti apskritai neįmanoma.

4.4. ANK 115 straipsnyje įtvirtinta nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Jis neveikė nei tiesiogine, nei netiesiogine tyčia, t. y. nesuvokė savo veikos pavojingumo, nenumatė, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nenorėjo, taip pat nesiekė, kad tie padariniai sąmoningai atsirastų. Durimis į automobilio bamperį trenkė per neatsargumą, t. y. net nematydamas, kad automobilis priparkuotas vos kelių centimetrų atstumu nuo durų. Netiki nukentėjusios versija, neva jai sugedo automobilis ir ji bandė telefone rasti informaciją apie galimą gedimą. Negalima bet kokius konfliktus ar vienkartines situacijas iš karto vertinti kaip administracinį teisės nusižengimą. Nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, o ne tik atskirus epizodus ar veiksmus. Mano, kad palikus nepakeistą policijos paskirtą baudą, administracinės nuobaudos paskirtis nebus pasiekta, nes jis nepadarė šio nusižengimo.

4.5. Be to, policija galėjo surašyti administracinį nurodymą ir paskirti jam pusę minimalios baudos (25 Eur). Kadangi nesutiko padaręs administracinį nusižengimą, policija priėmė nutarimą ir skyrė jam 400 Eur baudą. Nurodo, kad skirtos baudos dydis jam nėra svarbus, o svarbu tai, jog jis yra be teisinio pagrindo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Toks faktas liks jo biografijoje. Jei ir padarė žalą, tai ji nedidelė, padaryta netyčia, o dėl žalos atsiradimo kalta pati T. M.. Jei apygardos teismas konstatuotų, jog ji priparkavo automobilį leistinoje vietoje, tai kyla klausimas, ar ji laikėsi parkavimo tvarkos. Pavyzdžiui, žmogus negali reikalauti žalos atlyginimo, jei priparkuoja automobilį itin arti kito automobilio, o kito automobilio vairuotojas negali išlipti ir darydamas dureles jomis paliečia nukentėjusiojo asmens automobilio dureles. Nėra įrodymų, jog T. M. automobiliui apskritai buvo padaryta kokia nors reali žala. Neaišku, kuo remdamasi policija T. M. žalą įvertino būtent 60 Eur.