Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-03-14 · Byla Nr. ATP-155-491/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-14
Bylos Nr.
ATP-155-491/2012
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00026-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Pažeidėjas
J. V.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-155-491/2012Proceso Nr. 4-22-3-00026-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėjas Bronius VarsackisPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. V. (toliau – Pažeidėja), apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. minimalia 100 litų bauda už tai, kad ji 2011 m. lapkričio 24 d. apie 14.00 val., viešojoje vietoje – Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), išvadino L. K. kale. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėja prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nes jai inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Pažeidėja cituoja skundžiamą nutarimą ir teigia, kad įvykio metu ji su nukentėjusiąja L. K. apsižodžiavo, pastaroji puolė ją ir išvadino visokiais žodžiais. Tą galėtų paliudyti jos vyras A. V., kurį Pažeidėja prašo iškviesti į teismą. Taip pat Pažeidėja teigia, kad tarp nukentėjusiosios L. K. su liudytoja O. L. ir jos seniai vyrauja įtampa ir nuolat vyksta barniai, nes nukentėjusioji ir liudytoja norėtų, kad ji su savo vyru nebegyventų dabartinėje gyvenamojoje vietoje, todėl remtis melagingais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais nėra pagrindo. Įvertinusi šias aplinkybes Pažeidėja mano, kad byla ištirta paviršutiniškai ir neobjektyviai, skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismas nepagrįstai pripažino ją kalta ir nubaudė 100 litų bauda.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas – cituoja ATPK 174 str., skundžiamą nutarimą ir mano, kad apylinkės teismas priėmė teisingą nutarimą, todėl prašo Pažeidėjos skundo netenkinti ir skundžiamo nutarimo nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 174 str. numato atsakomybę asmeniui, kuris įvykdė nedidelį chuliganizmą, t. y. vartojo necenzūrinius žodžius ar gestikuliavo viešoje vietoje, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitus panašius veiksmus, kuriais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Pažeidėja savo kaltę iš esmės neigia teigdama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tačiau nagrinėjau atveju ATPK 256 str. ir 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šioje byloje spręsdamas dėl Pažeidėjos kaltės buvimo apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir apklausė ne tik Pažeidėją, bet ir nukentėjusiąją L. K. bei liudytoją O. L., kurių parodymais, išanalizuotais kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, buvo paneigta Pažeidėjos pateikiama nagrinėjamo įvykio versija. Pabrėžtina, jog betarpiškai pažeidimą stebėjusi liudytoja O. L., kurios santykiai su Pažeidėja nėra konfliktiški ir kurią, kaip įvykio liudytoją, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė pati Pažeidėja (1 b.l.), tiek apklausiama policijos pareigūnės, tiek ir apylinkės teisme aiškiai patvirtino ne Pažeidėjos, o nukentėjusiosios pateiktą įvykio eigą ir iš esmės parodė, kad Pažeidėja viešoje vietoje vadino nukentėjusiąją kale, kvietė ją pas save ir siūlė duoti jai 100 litų (4, 17 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, šios liudytojos parodymai šioje byloje yra kertiniai, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai jais, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia ir buvo užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad Pažeidėja prieš tai jau du kartus buvo bausta administracine tvarka už tokius pačius pažeidimus – nedidelį chuliganizmą (8, 9 b.l.), kuriuos ji padarė iš esmės toje pačioje vietoje, kaip ir nagrinėjamu atveju – name, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), arba prie jo, kas Pažeidėją apibūdina kaip konfliktišką asmenybę, linkusią nesilaikyti visuomenėje priimtų moralės normų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu visi įrodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės yra nuoseklūs, išsamūs, logiški ir objektyvūs, jie neprieštaravo nei tarpusavyje, nei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir vieni kitus papildė. Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog tarp nukentėjusiosios bei Pažeidėjos kilo pastarosios inicijuotas konfliktas dėl asmeninių nesutarimų, kuris vyko viešoje vietoje panaudojant nepriimtiną visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdą (šauksmai ir kitą žmogų įžeidžiančių žodžių naudojimas, kas atitinka ATPK 174 str. dispozicijoje įtvirtintą įžeidžiamą kibimą) ir kuriuo buvo parodyta nepagarba visuomenei, sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis, todėl Pažeidėjos veiksmai visiškai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip nedidelis chuliganizmas.

Pažeidėja skunde taip pat iš esmės prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti bei apklausti liudytoją, kuris nebuvo apklaustas apylinkės teisme – jos vyrą A. V.. Pažeidėjos teigimu, šis liudytojas galėtų paliudyti apie galimai nukentėjusiosios padarytą pažeidimą. Tačiau šioje byloje nagrinėjamas ne galimai nukentėjusiosios, bet pačios Pažeidėjos padarytas pažeidimas, todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, Pažeidėjos vyras A. V., kuris tiesiogiai pats nematė šioje byloje nagrinėjamo įvykio eigos, negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti esminių aplinkybių, turinčių reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti, o bylos skyrimas nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėto liudytojo iškvietimas į apeliacinės instancijos teismą ir jo apklausa tik bereikalingai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu Pažeidėjos prašymas šią bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti bei apklausti A. V. laikytinas visiškai nepagrįstu ir atmestinu.

Atsižvelgęs į aukščiau paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu ir įvertinęs jų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ją teisinančius įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Apylinkės teismas visiškai teisingai Pažeidėjos veiką kvalifikavo pagal ATPK 174 str., teismo išvados dėl Pažeidėjos kaltės yra pagrįstos ir motyvuotos, šių išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarimą nepakeistą ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus