Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. O. (E. O.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugpjūčio 21 d. E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-2871849-13 už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.30 val., prie Vingio g. 29 namo, Klaipėdoje, viešoje vietoje būdamas girtas keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams sulaikymo metu. Tokie E. O. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., 174 str. ir 178 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu E. O. pripažino kaltu padarius ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., 174 str. ir 178 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 174 str. 150 litų baudą, pagal ATPK 178 str. 1 d. – 40 litų baudą, pagal ATPK 187 str. 1 d. – 500 litų baudą, pagal ATPK 187 str. 2 d. – 400 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir E. O. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 litų bauda.

Apeliaciniu skundu E. O. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas dėl to, kad 2013-08-21, apie 21.30 val., Klaipėdoje, prie Vingio g. 29 namo, jis, būdamas girtas, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams sulaikymo metu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos; byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris yra nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-248/2012).

Apelianto teigimu, šioje byloje 2013-08-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nepatvirtina, kad jam yra pareikšti kaltinimai padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., 174 str. ir 178 str. 1 d.

ATPK 178 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose, taip pat už girto asmens pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Apelianto teigimu, iš 2013-08-21 jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo galima tik spėti, jog jis traukiamas atsakomybėn už tai, kad neblaivus pasirodė viešoje vietoje. Tačiau apeliantas pažymi, kad ne bet koks pasirodymas viešoje vietoje esant neblaiviam užtraukia atsakomybę pagal ATPK 178 str. l d. Atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai girtas asmuo pasirodo viešoje vietoje įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. E. O. teigimu, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame teismo 2013-08-22 nutarime nėra nė žodžio apie tai, kad jis buvo girtas „įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę“. Girto asmens pasirodymas viešoje vietoje, jeigu tuo neįžeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, nesudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str.1 d., sudėties. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad jis, pasirodydamas girtas viešoje vietoje, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 178 str. l d. turėjo nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nesant sudėties objektyviosios pusės (ATPK 250 str. l p.).

Be to, E. O. pažymi, kad jis, nors ir buvo neblaivus, tačiau nebuvo girtas. Jo neblaivumo laipsnis buvo artimas nuliui. Apie tai galima suprasti ir iš medicininės apžiūros akto (b. l. 12–13). Apeliantas aiškina, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. vakare jis ramiai ir tyliai ėjo namo, nieko nekliudė ir nesikeikė. Būtų nieko nepastebėtas pasiekęs namus (iki namų buvo likę apie 300 metrų), jeigu prieš jį atsitiktinai nebūtų pasirodę policijos pareigūnai.

Be to, apeliantas nurodo, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 174 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis, E. O., viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau šiame protokole nenurodyta, kad dėl to buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Kadangi toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas, teismas skundžiamame nutarime šiuo klausimu visiškai nepasisakė ir taip pat nenurodė, kad dėl to buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Be šių požymių keikimasis negalėjo būti kvalifikuojamas pagal ATPK 174 str.

Apelianto nuomone, šiuo atveju keikimasis necenzūriniais žodžiais galėjo būti tik prieš policijos pareigūnus. Tačiau apeliantas nurodo, kad to jis negali nei patvirtinti, nei paneigti dėl savo psichinės ligos. Todėl necenzūrinių žodžių vartojimas galėjo būti kvalifikuojamas tik pagal ATPK 187 str. 2 d., jeigu dėl to buvo įžeista policijos pareigūnų garbė ir orumas. Tačiau apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole apie įžeistą policijos pareigūnų garbę ir orumą nėra nė žodžio, t. y. toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas. Jeigu dėl to nebuvo įžeista policijos pareigūnų garbė ir orumas, apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla dėl necenzūrinių žodžių vartojimo prieš pareigūnus turėjo būti nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. l p.).

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis, E. O., aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams sulaikymo metu, t. y. kaltinime jo veiksniai, sudarantys pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 1 d., sudėtį, neįvardyti, nes tokių veiksmų, apelianto teigimu, jis ir neatliko. Teismo 2013-08-22 nutarime taip pat nenurodyta, kokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d., už kurį jam paskirta griežčiausia administracinė nuobauda. Todėl, apelianto teigimu, nebuvo jokio būtinumo taikyti jam ATPK 187 str. l d.

Be to, pagal ATPK 286 str. 2 d. nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-22 nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai neanalizuodamas įrodymų bei ATPK straipsniuose nustatytų kvalifikacijos požymių, 2013-08-22 nutarime trumpai konstatavo: „Pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio sulaikymo protokolu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu ir kita bylos medžiaga“.

LVAT, aiškindamas ATPK 286 str. 2 dalyje įtvirtintą teisės normą, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą, kad paminėta teisės norma yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alea motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodydamas įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (LVAT 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-985/2008; 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/2006, Administracinių bylų praktika Nr. 9, p. 27–31).

Apelianto teigimu, ginčijamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-22 nutarimas neatitinka ATPK 286 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, dėl to buvo pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

Be to, apeliantas pažymi, kad jam nuo vaikystės yra diagnozuota psichinė liga – oligofrenija, jis yra įrašytas į Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitą. Vaikystėje kelis kartus gydėsi Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje. Nuo 16 metų jam nustatyta antra invalidumo grupė iki gyvos galvos. Šias aplinkybes patvirtina pridedamos pažymos Nr. 171517, Darbingumo lygio pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo kopijos. Dėl jo psichinių negalavimų kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2093-549/2013 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-19 nutartimi jam paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Ši ekspertizė dar neatlikta ir administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-2093-549/2013 dar neišnagrinėta.

E. O. nurodo, kad dėl savo psichikos ligos jis negali adekvačiai vertinti įvykių ir aplinkybių. Visiškai nemoka tvarkyti savo reikalų valstybinėse įstaigose. Šių įstaigų reikalavimai ir dokumentai jam nesuprantami. Visur ir visada jis yra lydimas savo motinos L. M..

Pagal ATPK 19 str. administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichikos ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

Apeliantas nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo metu jis informavo teismą, kad turi antrą neįgalumo grupę, tačiau ši aplinkybė teismo nesudomino (b. 1. 16). Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis serga psichikos liga, prieš priimdamas skundžiamą 2013-08-22 nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas turėjo paskirti jam psichiatrijos ekspertizę ir, būdamas įsitikinęs jo nepakaltinamumu, nutraukti administracinę bylą pagal ATPK 250 str. 3 p.

Be to, apeliantas nurodo, kad skundžiamame teismo 2013-08-22 nutarime nepagrįstai nurodyta, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pridedamos neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jo darbingumo lygis yra 35 procentai. Reiškia, netektas darbingumas sudaro 65 procentus, tai atitinka anksčiau buvusią antrą invalidumo grupę. Pagal ATPK 31 str. l d. 1 p., jeigu teisės pažeidimą padarė antros grupės invalidas, ši aplinkybė laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu teismui jis nurodė apie savo neįgalumą, tai pažymėta ir teismo posėdžio protokole, tačiau į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai bylos neišnagrinėjo, tuo pažeidė ATPK 257 str. nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą, o E. O. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas naikintinas ir E. O. administracinių teisės pažeidimų byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. O. apeliaciniame skunde teigia, jog jis nuo vaikystės serga psichikos liga, jam nustatyta diagnozė – oligofrenija, jis yra įrašytas į Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitą, vaikystėje kelis kartus gydėsi Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, nuo 16 metų jam neterminuotai nustatyta antra invalidumo grupė. Dėl psichikos ligos kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2093-549/2013 Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-19 nutartimi paskyrė jam teismo psichiatrijos ekspertizę. Ši ekspertizė dar neatlikta ir administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.6-2093-549/2013 dar neišnagrinėta.

Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2093-549/2013 E. O. paskyrė ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizę, pavedė ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijai. Ekspertizę teismas paskyrė, remdamasis šiais duomenimis: Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2013-05-16 raštu, iš kurio matyti, kad E. O. yra įrašytas į minėto centro dispanserinę įskaitą, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu; VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo 2013-05-17 pažyma, iš kurios matyti, kad E. O. minėtame psichiatrijos filiale gydomas su pertraukomis nuo 1981 m. (paskutinį kartą gydytas laikotarpiu nuo 1994-09-07 iki 1994-09-08, diagnozė – oligofrenija, lengvo laipsnio imbecilumas, patocharakterologinės reakcijos, dezadaptacija; Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2013-06-12 specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog, siekiant įvertinti E. O. sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti jam inkriminuojamos veikos metu, tikslinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę.

ATPK 19 straipsnis įtvirtina, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichikos ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Nustačius šią aplinkybę administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 3 p.). Taigi ši aplinkybė šalina administracinę atsakomybę, todėl sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartys bylose Nr. N556-1489/2008, Nr. N575-73/2008), esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą (laikiną psichinės veiklos sutrikimą ar kitokią patologinę būseną), asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. O. yra neįgalus (b. l. 29), jis yra iš dalies darbingas, nuo 1990-01-29 E. O. neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumas (b. l. 30). Kaip minėta, kitoje E. O. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. A2.6.-2093-549/2013 pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2013-06-12 specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog, siekiant įvertinti E. O. sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti jam inkriminuojamos veikos metu, tikslinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Esant šiems duomenims kyla abejonių dėl R E. O. pakaltinamumo jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo metu. Nors, kaip nurodoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde, E. O. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė teismui, kad yra neįgalus, tai užfiksuota ir teismo posėdžio protokole (b. l. 16), tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių visoms abejonėms dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo išsklaidyti, t. y. teismas nesiaiškino, ar darydamas priešingą teisei veiką, E. O., kuriam dėl psichikos ligos nustatytas neįgalumas, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t. y. ar jis inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų metu buvo nepakaltinamumo būsenos ar ne, tai turi esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir E. O. administracinės teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui papildomiems įrodymams rinkti bei atsakomybės klausimui tinkamai išspręsti.

Priėmus sprendimą bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje nepasisako.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir E. O. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.