Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-243/2011

Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. sausio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 364 str. tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. A. gynėjos adv. G. Šimkutės skundą bei paties nuteistojo patikslintą skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. nuteistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 1994 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. laisvės atėmimu 10 metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 10 p. – mirties bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 24 str. mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 42 str., bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 29 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos iš Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., iš Lietuvos Respublikos BK 105 str. 10 p. į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 10 p., taikant Lietuvos Respublikos BK 51 str. paskirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal 1961 str. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 25 metams.

Bausmės vykdymo pradžia 1993-10-21, bausmės vykdymo pabaiga 2018-10-21, 1/2 paskirtos bausmės atliko 2006 m. balandžio 21 d. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Nuteistojo gynėjos nuomone, apylinkės teismas neobjektyviai įvertino visas bylos ir pataisos namų teikimo aplinkybes ir faktus, charakterizuojančius nuteistąjį I. A. , be to, neatsižvelgė į tai, kad po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-05-06 nutarties, kuria buvo patenkintas pataisos namų teikimas dėl paleidimo iš pataisos įstaigos, atsirado papildomų faktų ir aplinkybių, kurios tik dar labiau pagrindžia, esant visas lygtinio paleidimo sąlygas ir pagrindą. Tai, kad pataisos namuose I. A. atlieka bausmę lengvojoje grupėje, dirba, daug mokosi, dalyvauja įvairiose reabilitacijos programose, 16 kartų skatintas, pataisos namų administracijos visą laiką charakterizuojamas teigiamai, atlikta daugiau nei 2/3 jam paskirtos bausmės, atitinka visas LR BVK 157 str. nustatytas būtinas lygtinio paleidimo sąlygas. Aplinkybę, kad I. A. , atlikdamas bausmę, visiškai pasitaisė ir gali toliau atlikinėti bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau prižiūrimas, patvirtina ne tik pataisos namų administracija, kuri geriausiai jį pažįsta, bet ir pataisos namų psichologai, I. A. nuolat lankantys dvasininkai, jis vienareikšmiškai vertinamas pozityviai. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad I. A. geranoriškai sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, padėjo atskleisti B. D. bylos aplinkybes, nustatyti nusikaltimo organizatorių ir įvykdyti teisingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuos jo veiksmus pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai patvirtina ir buvęs LR Generalinis prokuroras (dabartinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas) A. K. , kuris savo 2010-10-21 I. A. adresuotame laiške dar kartą pabrėžė, kad būtent I. A. „itin vertingi parodymai ir laikysena teisminio proceso metu padėjo teismui įvykdyti teisingumą”. Dabartinėje situacijoje asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, tačiau sutikusiems bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, siekiant išaiškinti nusikaltimo aplinkybes ir jų organizatorių, nėra taikomi jokie laisvės apribojimai. Tai tik įrodo, kokią svarbą turi tokių asmenų veiksmai bendradarbiaujant su teisėsauga, todėl I. A. bendradarbiavimas, gynėjos įsitikinimu, negali likti neįvertintas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Tuo pačiu skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2010-12-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdyje buvo pateiktas pataisos įstaigos tarpininkavimas dėl jos ginamojo lygtinio paleidimo. I. A. paskirta bausmė nebuvo švelninta 2 kartus, kadangi Baudžiamojo kodekso pasikeitimai negali būti pripažįstami kaip bausmės švelninimas. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo bei nepasisakė dėl svarbių bylai aplinkybių, t.y. dėl I. A. asmenybės charakteristikos, atliktos bausmės, egzistuojančios baudžiamosios politikos asmenų, kurie padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, atžvilgiu, ir kitų svarbių aplinkybių - į bylą pateikto tarpininkavimo, I. A. elgesio, dalyvavimo įvairiuose socialiniuose projektuose, papildomo mokymosi, bendravimo su šeima, sūnumi, darbo ir t.t. Visos šios svarbios aplinkybės, gynėjos nuomone, vertintinos, kaip sudarančios pagrindą teigti, jog paskirtos bausmės paskirtis jau pasiekta, kadangi iš visų bylos aplinkybių matyti I. A. asmenybės teigiami pokyčiai.

Įvertinus tai, kad jis atlieka bausmę lengvojoje grupėje ir faktiškai atliktos bausmės dalis sudaro jau 2/3 (o ne ½ minimalios bausmės dalies, numatytos LR BVK 157 str. 3 d. 2 p.), formalus pagrindas tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš tikrųjų yra. Nuteistojo nuomone, priimant sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo, teismas taip pat privalėjo išsamiai išnagrinėti visus jam pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių laiduotojų paaiškinimus, charakterizuojančius jį kaip asmenybę, ir nustatyti, ar yra materialus pagrindas tenkinti pataisos namų administracijos teikimą, t.y. turėjo svarstyti, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog įstatymas teismui suteikia teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, tačiau neįvykdė šios jo paties sau apibrėžtos pareigos, neįvertino jo kaip nuteistojo asmenybės ir visiškai dėl to nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo teigimu, neįvertino jam pateiktų Šv. Dvasios vienuolyno dvasininkų 2010-12-06 tarpininkavimo rašto, Lietuvos Kalinių globos draugijos 2010-12-02 rašte išdėstytų argumentų, buvusio LR Generalinio prokuroro, dabartinio LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo A. K. 2010-10-21 jam ir Malonės komisijai adresuoto laiško, posėdyje dalyvavusių laiduotojų parodymų dėl jo asmenybės, ir skundžiamoje nutartyje dėl šių įrodymų nepasisakė, t.y. priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į įrodymų, patvirtinančių, jog atliekant bausmę jis visiškai pasitaisė ir ateityje niekada nepadarys nusikaltimo, visumą, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Skunde pažymima, jog įstatymas net nereikalauja, kad teikimo dėl lygtinio paleidimo metu nuteistasis jau būtų pasitaisęs, teismui turi būti pateiktas (ir jo atveju buvo pateiktas) nuteistojo raštiškas įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys.

Nei LR BVK, nei LR BPK, nei kokie nors kiti įstatymai ar teisės aktai nenumato, kad svarstant klausymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo be formalaus pagrindo, nustatyto LR BVK 157 str. 3 d. 2 p. (t.y. atliktos minimalios bausmės) ir be materialaus pagrindo, nustatyto LR BVK 157 str. l d. (t.y. faktinių aplinkybių, patvirtinančių arba paneigiančių tai, kad nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas) teismas turi atsižvelgti į kokias nors kitas įstatymo nenumatytas aplinkybes (nuteistojo atveju tai padarytų nusikaltimų sunkumas ir neatliktos bausmės terminas). Atvejai, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, yra išvardinti LR BVK 158 str. Šis sąrašas yra baigtinis. Nuteistasis pažymi, kad nėra nei vieno iš LR BVK 158 str. nustatytų pagrindų, esant kuriems jam negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl teismas, nenustatęs nei vieno iš šių pagrindų, negalėjo savo nuožiūra dirbtinai kurti naujus teikimo dėl lygtinio paleidimo atmetimo pagrindus, ir galėjo netenkinti teikimo dėl jo lygtinio paleidimo tik nenustačius LR BVK 157 str. nustatytų formaliųjų ir/arba materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų. Atmesdamas Vilniaus 2 pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo, teismas praktiškai išėjo už nagrinėjimo ribų, labai plačiai ir subjektyviai taikė LR BVK normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, tokiu būdu pažeisdamas LR Konstitucijos, LR Teismų įstatymo jam pavestą pareigą vykdyti teisingumą.

Nuteistasis atkreipia dėmesį skunde ir į tai, kad teismai visą laiką atmeta jo prašymus dėl lygtinio paleidimo remiantis labai formaliais motyvais, praktiškai atsižvelgdami tik į prokuratūros nuomonę, kuri visuomet būna neigiama. Dėl tariamai pirmą kartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jam skirtos bausmės sušvelninimo (mirties bausmės pakeitimas laisvės atėmimu). Šis prokuratūros argumentas yra nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja pačios Generalinės prokuratūros pozicijai ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu. Pats valstybinis kaltintojas A. P. teismo proceso metu neprašė teismo skirti jam mirties bausmę, o prašė skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos (nors tokia bausmė aplamai nebuvo numatyta įstatymo, ja teismo sprendimu galėjo būti pakeista mirties bausmė). Teismas neskyrė jam mirties bausmės atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir padėjo joms atskleisti nusikaltimų organizatorių ir patį nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino šiuos jo veiksmus atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo vaidmenį B. D. byloje taip pat labai aukštai vertina buvęs LR Generalinis prokuroras A. K. , kuris savo 2010-10-21 jam adresuotame laiške patvirtino, kad 1994 m. pradžioje tardymo izoliatoriuje dalyvaujant jo gynėjui advokatui J. Tamašauskui, tarp jų buvo pokalbis apie galimą bausmę už jo padarytą tyčinį nužudymą ir kad valstybinis kaltintojas neprašys teismo skirti jam išimtinę bausmę. Minėtame laiške p. A. K. dar kartą pabrėžė, kad būtent jo itin vertingi parodymai ir laikysena teismo proceso metu padėjo atskleisti šį nusikaltimą ir įvykdyti teisingumą. Visa tai parodo, kokia buvo prokuratūros pozicija jo atžvilgiu ir yra, visiškai neaišku, kodėl ši pozicija radikaliai pasikeitė per 17 jo įkalinimo metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos buvo pakeistas laisvės atėmimu iki 25 metų, kadangi Lietuvoje buvo priimtas naujas baudžiamasis kodeksas. Vilniaus apygardos teismo 2004-01-29 nutartimi jo padarytos nusikalstomos veikos buvo perkvalifikuotos pagal naują BK. Prokuratūra visiškai neteisingai bei nepagrįstai traktuoja šią aplinkybę kaip antrą jam skirtos bausmės sušvelninimą. Iš tikrųjų sankcijos pakeitimą įtakojo įstatymo leidėjo valia ir tai ne kiek nepriklausė nuo jo elgesio laisvės atėmimo vietoje, o priklausė nuo naujos įstatymo redakcijos ir nuo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (sutikimo geranoriškai bendradarbiauti su teisėsauga). Tai negali būti traktuojama kaip antrinis paskirtos bausmės švelninimas, dėl ko jis negalėtų būti lygtinai išleistas.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti sutapatinamas su visišku atleidimu nuo bausmės, taip pat su bausmės švelninimu, nes jis ir toliau atlikinės bausmę, bet neizoliuotas nuo visuomenės. Jam paskirta bausmė yra labai griežta, nors paskutiniu metu viešoje erdvėje yra akcentuojama, kad jis buvo tik nusikaltimo įrankis. Nuo jo nusikaltimų padarymo praėjo 17 metų. Per tą laiką ženkliai pasikeitė valstybės baudžiamoji politika (panaikinta mirties bausmė, labai išsiplėtė terminuoto laisvės atėmimo ribų diapazonas), taip pat bausmių politika ir teismų praktika. Šiuo metu jis yra ilgiausiai kalintis asmuo Lietuvoje už nusikaltimus, padarytus ne laisvės atėmimo vietoje. Nuteistasis skunde pažymi, kad priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pirmą kartą neatsižvelgė į prokuratūros teisme išdėstytus motyvus ir jais nesivadovavo, kas taipogi patvirtina šių argumentų prieštaringumą ir nenuoseklumą įvertinus p. A. K. laiške išdėstytas aplinkybes, taip pat kitas bylos aplinkybes bei įrodymus.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo turėjo atsižvelgti į šias esmines aplinkybes, kurių anksčiau teismai nevertino:

a) jo asmenybės charakteristiką (pataisos namų administracijos jis visą laiką yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, mokosi, vykdo visus administracijos nurodymus, buvo 16 kartų skatintas, dalyvavo Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacijos inicijuotoje programoje „Antrasis šansas”, šiuo metu administracijos iniciatyva yra įtrauktas į naują reabilitacijos programą);

b) teismui pateiktą tarpininkavimą;

c) jo atliktos bausmės trukmę;

d) jo nuopelną atskleidžiant visas B. D. bylos aplinkybes, nustatant nusikaltimo organizatorių bei įvykdant teisingumą;

e) radikalų Lietuvos valstybės baudžiamosios politikos pasikeitimą nuo nusikaltimo padarymo - 1993 m. (mirties bausmės panaikinimas, didelio bausmių diapazono nustatymas, valstybės politika asmenų, padariusių nusikaltimą, tačiau sutikusių bendradarbiauti su teisėsauga, atžvilgiu, nes jie lieka laisvėje ir baudžiamoji atsakomybė jiems aplamai netaikoma).

Nuteistasis yra įsitikinęs, jog yra visos sąlygos ir objektyvus pagrindas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos. Toks teismo sprendimas būtų teisėtas, pagrįstas ir nepažeistų vienos iš prigimtinių žmogaus teisių - teisės į nepriklausomą teismą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria atmestas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta, procesinis sprendimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas neįpareigoja teismo priimti teigiamą sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos nuteistąjį, atlikusį Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 2 p. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, tik tuomet, kai padaro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti, toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas neįtvirtina konkrečių kriterijų, kurie turi būti vertinami sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau teismų praktikoje, sprendžiant minėtus klausimus, visapusiškai įvertinama nuteistojo asmenybė, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dalis, požiūris į darbą, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, pataisos namų teikime nurodyti duomenys, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada bei kitos aplinkybės, kurių visumos analizė leidžia priimti sprendimą dėl materialaus pagrindo egzistavimo – yra ar ne galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BVK 8 straipsnyje įtvirtinto bausmių vykdymo individualizavimo principo esmę sudaro reikalavimas atskirų bausmių pataisos priemones, numatytas bausmių vykdymo įstatymuose, nuteistiesiems taikyti atsižvelgiant į jų asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Iš teismui pateiktos asmens bylos bei teikimo medžiagos matyti, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą bausmę, nustatyto režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, tačiau baustas nebuvo, už pasiekimus moksle ir sporte, gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą projektuose skatintas 16 kartų, 2007-10-29 paskatintas, perkeliant iš paprastosios į lengvąją grupę. Pažymėtina ir tai, kad I. A. , atlikdamas bausmę, dalyvavo gerbūvio darbuose, šiuo metu dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, darbus atlieka kruopščiai, daug dėmesio skiria savęs lavinimui, atlikdamas bausmę perlaikė valstybinius (anglų kalbos ir matematikos) brandos egzaminus, tobulino kompiuterinius įgūdžius, dalyvauja socialinio teisinio švietimo užsiėmimuose, yra projekto „Nuteistųjų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų bei jų šeimos narių integracijos į darbo rinką modelio, priemonių, paslaugų sukūrimas ir įgyvendinimas” dalyvis, 2005 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais pasirašė autorines sutartis su Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacija, atliko vertimus iš anglų bei rusų kalbų, uždirbtas lėšas skyrė gyvūnėlių partnerystės programos „Antrasis šansas” plėtrai užtikrinti, 2009 m. dalyvavo akcijoje „Paremkime vaikus”.

Kaip matyti iš pataisos įstaigos administracijos pateiktos nuteistojo charakteristikos bei psichologinės grupės išvados, I. A. dėl savo elgesio Vilniaus 2-uose pataisos namuose charakterizuojamas teigiamai. Nurodoma, jog jis yra santūrus, mandagus, bendrauja pagarbiai ir nuoširdžiai, pasižymi gera emocine pusiausvyra, dažniausiai vadovaujasi protu, o ne emocijomis, sugeba siekti savo užsibrėžtų tikslų, gerai sutaria su aplinkiniais, sugeba atsižvelgti į jų poreikius, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros, yra savikritiškas, prisiima atsakomybę už savo elgesį, į frustruojančias situacijas sugeba reaguoti pakankamai adaptyviai. I. A. elgesys bausmės atlikimo metu rodo teigiamus jo vertybių sistemos pokyčius, jis atsisakė asocialių vertybių, yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, išgyvena kaltę dėl padaryto nusikaltimo, kitų nekaltina. Nuteistojo motyvacija dirbti, mokytis yra aukšta. Pažymėtina tai, kad nors pataisos įstaigos administracija nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu vertina teigiamai, tačiau netarpininkauja dėl jo lygtinio paleidimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, sukūrė šeimą, nors 2010 m. šalių susitarimu santuoka buvo nutraukta, tačiau jis palaiko ryšius su sūnumi, sūnaus motina atveža jį į pasimatymus, be to, jis moka lėšas vaiko išlaikymui. I. A. socialinius ryšius taip pat palaiko ir su tėvais bei broliu, pasimatymų metu yra nuolat lankomas. Bylos duomenimis, nuteistojo tėvai sutinka, kad paleidus I. A. iš pataisos įstaigos, jis apsigyventų jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis vykdomųjų raštų neturi, doru elgesiu ir stropiu darbu įsipareigojo, kad pasitaisys.

Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno dvasininkų 2010-12-06 tarpininkavimo rašte bei Lietuvos Kalinių globos draugijos 2010-12-02 rašte tarpininkaujama dėl nuteistojo I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, dvasininkai kun. V. S. ir kun. V. M. , dalyvaujantys nuteistųjų pataisos procese, itin teigiamai vertina nuteistojo asmenybės pokyčius bausmės atlikimo metu ir mano, jog jis ateityje niekada nepadarys kito nusikaltimo.

Pažymėtina tai, kad teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pozityvius jo asmenybės pokyčius, kita vertus, priešingai nei nurodoma, skunduose, pagrįstai nagrinėjamu atveju, sprendžiant I. A. lygtinio paleidimo klausimą, buvo atsižvelgta ir į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį bei šiuo metu dar neatliktos bausmės dalį. Nuteistasis atlieka bausmę už trijų nusikaltimų padarymą, vienas iš padarytų nusikaltimų yra priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus gyvybei, nusikalstamos veikos buvo padarytos, veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu dar neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 7 metai 9 mėnesiai. Gi bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, sulaikymas asmens nuo nusikalstamų veikų darymo, atėmimas ar apribojimas nuteistam asmeniui galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Tuo tarpu teisingumo principo įgyvendinimas yra siejamas ir su nukentėjusiųjų bei visuomenės interesu.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ir į teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principą (LR BVK 9 str.). Pažymėtina, jog nuteistojo teisinės padėties švelninimas turi būti nuoseklus ir laipsniškas. Nors I. A. jau yra atlikęs 17 metų ir beveik tris mėnesius iš jam paskirtos 25 metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis jis atlieka tik nuo 2007-10-29, t.y. iš 17 metų 3 mėnesių tik 3 metus ir beveik 3 mėnesius.

Teisėjų kolegija nepritaria nuteistojo bei jo gynėjos skundų argumentams, jog svarstant I. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis geranoriškai sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, padėjo atskleisti bylos aplinkybes, nustatyti nusikaltimo organizatorių ir įvykdyti teisingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra tos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, į minėtas aplinkybes Baudžiamasis kodeksas įpareigoja teismą atsižvelgti skiriant asmeniui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, kas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo ir buvo padaryta. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismas nustatė I. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis padėjo susekti kitus nusikaltėlius, ir, skirdamas bausmę į tai atsižvelgė, ko pasėkoje sušvelnino jam bausmę, mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Dar daugiau, į minėtą I. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę atsižvelgė ir Vilniaus apygardos teismas, 2004 m. sausio 29 d. nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl bausmės sutrumpinimo. Beje, svarstant minėtą prašymą - perkvalifikuojant nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas bei paskiriant už jas bausmes, buvo atsižvelgta ir į baudžiamosios politikos kaitą bei pokyčius teismų praktikoje.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, t.y. tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra galimybės toliau nuteistąjį taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės. Todėl naikinti apylinkės teismo nutartį nuteistojo bei jo gynėjos skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. A. bei jo gynėjos adv. G. Šimkutės skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.