Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Z. R. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl 2011-02-01 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kėdainių rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00582-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras N. G. 2011-01-07 nutarimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Z. R. apskundus 2011-01-07 prokuroro nutarimą, Kėdainių rajono prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2011-02-01 nutarimu minėtą skundą atmetė. Skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nutartimi atmestas Z. R. skundas dėl 2011-02-01 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo panaikinimo.

Skundu pareiškėjas Z. R. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nutartį ir 2011-02-01 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą bei priimti dėl skundo naują sprendimą. Teigia, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje surinktus įrodymus. Priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo įsigilinta į baudžiamosios bylos esmę, kilusias pasekmes (jis neteko nekilnojamojo turto, kurį yra įvertinęs 15 000 Lt), nebuvo paskirta papildoma ekspertizė, neišreikalauti dokumentai iš archyvo ir VĮ Registrų centro, neapklausti archyvo darbuotojai, nepatikrintos archyvo knygos, neištirtos aplinkybės dėl dalies bendrovės dokumentų atsidūrimo archyve be likvidatoriaus K. Z. žinios. Nebuvo aiškintasi ir tai, kodėl bei kokiu tikslu E. B. negrąžina bendrovės dokumentų likvidatoriui, už kuriuos jis atsakingas. Liko nevertinti J. T., jo (pareiškėjo), R. L. parašai ant M. G. panaudoto akto teisinei registracijai atlikti (suklastoti). Specialisto pateikta išvada prokuroro buvo be pagrindo sureikšminta, nes nėra ginčijamas K. Z. parašas ar antspaudas. Todėl byloje yra svarbu nustatyti M. G. pateiktų dokumentų, bei K. Z. turimų dokumentų tikrumą. Pareiškėjo įsitikinimu, tyrimas byloje buvo atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, ikiteisminio tyrimo metu taip ir liko neišnaudotos visos galimybės galimai nusikalstamoms veikoms nustatyti. Papildomo ikiteisminio tyrimo metu apsiribota tik E. B. ir M. G. papildoma apklausa, tad naivu būtų tikėtis, kad jie patys prisipažintų padarę nusikalstamą veiką. Tad ir dokumentų originalų, kurių pagrindu M. G. įsiregistravo ne tik jam (pareiškėjui), bet ir kitiems pajininkams tenkančias turto dalis, jam pateikti nebūtų naudinga, tikėtina jis juos sąmoningai pradangino.

Pareiškėjas nesutinka su prokuroro ir teismo nuomone, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikta M. G. teisinė pastatų registracija nėra suklastoti, o tik perrašyti susirinkimo protokolo pagrindu, nes neva gauti iš archyvo, kadangi juos į archyvą pristatė ne likvidatorius K. Z.. Pareiškėjo nuomone, tiek pirminio, tiek ir papildomo tyrimo metu buvo priimta labai skubota išvada, jog parašai bei įrašai pateiktuose dokumentuose (pagal kuriuos M. G. įsiregistravo karvidę Registrų centre), antspaudas nebuvo suklastoti, o 1998-08-11 turto perdavimo-priėmimo aktas buvo tik perrašytas. Ir tai neva nieko keista, nes galėjo būti keli savo turiniu skirtingi perdavimo aktai, kurie laikytini tikrais. Nebuvo suabejota, kad dėl tokių veiksmų dalis pajininkų liko be jiems priklausančių turto dalių. Nurodo, kad dešimčiai asmenų buvo perduota karvidė su siloso tranšėja ir mėšlide ir didžiausia dalis teko būtent jam, pareiškėjui, bei M. G.. Tuo metu šio turto teisinės registracijos nebuvo atlikę, nes nebuvo baigti tvarkyti bendrovės likvidavimo dokumentai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. B. M. G. paprašytai (kuri nesuprantama, kodėl nedirbdama bendrovėje ir laikydama likviduojamos bendrovės protokolų knygą savo namuose, neperdavusi jų likvidatoriui) bei savavališkai atlikus palankius jam pakeitimus dokumentuose, kuriuos pateikus VĮ Registrų centras (po patikslinimų ir dalių paskaičiavimo) jo ir kitų pajininkų nekilnojamasis turtas atiteko M. G.. Žinant, kad E. B. savo kaltę pripažino, vis tik taip ir liko tai neištirta, neatsakyta ir į klausimą, kodėl ir kokiu tikslu ji be teisinio pagrindo savo ranka iki šiolei darė įrašus, pataisymus, susijusius su pajininkų jau 1999 metais padalintu turtu. Tai, kad M. G. pateikė VĮ Registrų centrui tikrovės neatitinkančius dokumentus, jis suvokė bei gerai suprato, nes ir byloje yra jo paties liudijimas, neva dabar pasinaudojęs finansine nauda savo ūkiui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros jis gali jam, pareiškėjui, priklausiusią ginčo turto dalį jau grąžinti kaip nebereikalingą. Be to, šis dar ir tyčiojasi bei visiems kaime giriasi, kad ikiteisminis tyrimas niekada nenustatys jų kaltės.

Pareiškėjo įsitikinimu, M. G. nuosavybės teisės į karvidės 87/100 pastato ir visos mėšlidės (liko neaiški 2 siloso tranšėjų teisinė padėtis) pastatą įregistruotos suklastoto protokolo ir suklastotų perdavimo-priėmimo aktų pagrindu. Skunde teigiama, kad ginčo perdavimo-priėmimo aktai nors datuoti tą pačią 1999-08-11 dieną, bet juose nesutampa nurodomi perduodamo turto skirtingiems asmenims dalys, turto vertė bei pajų vertė, net ir komisijos sudėtis (žr. bylos liudytojos B. K. apklausos protokolo 78 lapo papildymą), o tai – vienas iš požymių, kad VĮ „Registrų centrui“ M. G. pateiktas aktas suklastotas. Ikiteisminio tyrimo eigoje nebuvo surinkti duomenys apie turto atidavimo už pajus pajininkams balansinė vertė pajų dalijimo metu. Pateiktais ginčijamais ir esančiais byloje 3-ais 1999-08-11 turto perdavimo priėmimo aktais, nustatyta skirtinga turto ir pajų vertė. Nebuvo aiškintasi, kas nustatė tokią turto vertę. Be to, šiame ginčijamame 1999-08-11 perdavimo-priėmimo akte suklastotas likvidacinės komisijos pirmininko parašas. Dauguma liudytojų patvirtino, jog tikrasis aktas yra pateiktas K. Z. originalas su komisijos narių parašais, o ne tas, kurį pateikė M. G. registruojant turtą su suklastotais parašais (akivaizdžiai matyti neatitikimai komisijos narių parašuose). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje baudžiamojoje byloje tvirtino, kad niekada nebuvo turėjęs 1999-08-11 turto perdavimo-priėmimo akto originalo, kuriame nebuvo bendrovės antspaudo. Tuo tarpu 2008-09-06 teikdamas prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl karvidės ir viso mėšlidės nuosavybės į juos savo vardu įregistravimo M. G. minėtą aktą pateikė jau su antspaudu, nors 2010-10-15 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (71 b.l.) teigiama, kad M. G. iš karto po likvidatoriaus paskyrimo (1999 m. balandžio mėn.) K. Z. perdavė bendrovės antspaudą . Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 1999-08-11 turto perdavimo-priėmimo aktai (vieno iš jų pagrindu buvo įregistruota M. G. vardu mėšlidė ir karvidė) yra 3 variantų su skirtingais turto dalių priskyrimais, jų gavėjų skaičiumi bei komisijos sudėtimis. Du iš byloje esančių aktų variantų yra suklastoti, tai neneigia ir pats M. G.. Į tai niekas nesigilino ir galutinėje išvadoje vadovavosi tik 1997-07-27 protokolu, laikydami jį kaip pagrindu vienam 1999-08-11 turto perdavimo-priėmimo akto variantui surašymui, nuosavybės perdavimui.

Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje minimas 1999-07-27 visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolas Nr. 2 nebuvo pasirašytas likvidatoriaus K. Z.. Tiriant medžiagą kažkodėl niekam nekilo įtarimo, kad šio protokolo antrame lape yra pakeistas įrašas (kuris galėjo būti perrašytas ir įterptas), todėl šio lapo 6 p. ir įtraukta, kad karvidė su mėšlide ir 2 siloso tranšėjomis atitenka M. G., tačiau lapo pabaigoje likvidatoriaus parašo nėra, nes protokolą sudarė daugiau lapų. Neištirta ir jo teikta aplinkybė dėl M. G. pateikto VĮ Registų centrui turto perdavimo-priėmimo akto perdavimo ( kurį jis buvo pripažinęs, kad turėjo be bendrovės antspaudo) su antspaudu, kuris vizualiai skiriasi nuo esančio pas K. Z.. Ši kaip ir kitos teikiamos skunde aplinkybės buvo pavadintos abejonėmis, tuo pagrindu aktas laikomas tikru.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo, pareiškėjo, pateiktas gamybinių pastatų priėmimo naudojimui aktas (jo gauta iš archyvo), neatitinka pateiktojo VĮ Registrų centrui ir jo surašymo aplinkybės kelia abejones dėl tikrumo. Bet prokuroras teigia, kad 1971-1975 metais pastatai neturėjo identifikacinių numerių, todėl panašiems objektams archyvas galėjo išduoti skirtingus aktus. Su šiuo teiginiu pareiškėjas visiškai nesutinka, nes gerai žino kokie, kiek ir kur bendrovės pastatų tuo metu buvo. Nesudėtinga buvo iškviesti ir apklausti bent keletą vieną ar kitą aktą pasirašiusių asmenų, kurie išsklaidytų abejones ir paaiškintų jų paskirtį. Neįvertinta ir tai, kad VĮ Registrų centrui pateikta seniūnijos pažyma apie pastatus nėra tikra, nes seniūnijos pavaduotoja surašė duomenis į ją ne iš seniūnijos turimų dokumentų, bet iš M. G. jai pateikto dokumento. Nors ši pažyma savaime nesukuria nuosavybės santykių, tačiau joje privaloma remtis pirminiais duomenimis patvirtinančiais egzistuojančias aplinkybes. Deja, pateikto turinio pažyma to neatspindi. M. G. suklaidino ir nutylėjo apie tikrąją padėtį dėl turto padalinimo ir jo priklausomybės pajininkams. Liko nevertinti ne tik jo parodymai apie mėšlidės jam perdavimą, bet ir seniūnės parodymai, kuri patvirtino faktą, kad ginčo objektas priklauso jiems abiems su M. G.. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo remiamasi tik liudytojų parodymais, tad tirta labai mažai lyginamųjų pavyzdžių (pvz. komisijos nario A. B. lyginamieji rašysenos pavyzdžiai), todėl būtinas ekspertizės skyrimas, pateikiant papildomus klausimus bei medžiagą.

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, todėl nėra pagrindo tiek skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, tiek prokurorų nutarimų pripažinti pagrįstais.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamos nutarties išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas išsamiai, prokuroro nutarimas motyvuotas. Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad 2009-06-12 Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ir vėliau atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00582-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. Teismui pateiktoji ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų: įvairios apklausos, akistatos, kratos, paskirti ir atlikti objektų tyrimai, dviems asmenims įteikti pranešimai apie įtarimus ir jie apklausti įtariamaisiais, rinkti įvairūs rašytiniai dokumentai, taip pat atlikti kiti veiksmai, kuriais buvo siekiama ištirti Z. R. skunde nurodomas aplinkybes. Kaip matyti, įvertinęs byloje esančius duomenis prokuroras N. G. 2011-01-07 nutarimu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. G. kaltę padarius BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, bei E. B. kaltę padarius BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas tik įsitikinus, jog nepakanka ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai. Tuo tarpu susipažinęs su pateiktąja medžiaga teismas daro išvadą, kad pripažinti ikiteisminį tyrimą atliktu pilnai ir visapusiškai bei atitinkamai daryti išvadą dėl minėtų duomenų pakankamumo ar nepakankamumo negalima, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra daug neatsakytų klausimų bei nepašalintų prieštaravimų.

Visų pirma, byloje yra prieštaringi duomenys dėl protokolų rašymo susirinkimų metu, kas kelia abejonių dėl visuotinio ŽŪB „P“ pajininkų susirinkimo 1999-07-27 protokolo Nr. 2 tikrumo. Tik įtariamieji M. G. ir E. B. teigė, kad pajininkų susirinkimų metu buvo rašomi protokolai. Tuo tarpu bendrovės likvidatorius K. Z. teigė, kad jokių protokolų nepasirašinėjo, o specialisto išvada dėl jo parašų buvimo susirinkimo 1999-07-27 protokole tėra tikėtina, t.y. prielaidinio pobūdžio, todėl jo parodymų kategoriškai nepaneigia. Liudytojas J. T. taip pat parodė, kad pajininkų susirinkimų metu buvo surašomi tik turto perdavimo-priėmimo aktai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į visuotinio ŽŪB „P“ pajininkų susirinkimo 1999-07-27 protokolo Nr. 2 surašymą, jo atskirus lapus – protokolą sudaro trys lapai, antras lapas sunumeruotas kaip trečias ir jis nepabaigtas pildyti paliekant keletą tuščių eilučių, toliau trečiame lape dingsta ištisinė prieš tai lapuose buvusi numeracija. Iš byloje esančio kito 1999-04-09 ŽŪB „P“ visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad abu protokolus rašiusiai E. B. buvo žinoma, kad protokolas pildomas nepaliekant laisvų eilučių, kaip ji ir darė rašant protokolą Nr. 1, bet dėl tam tikrų nenustatytų motyvų kitaip darė rašant protokolą Nr. 2. Visos šios aplinkybės kelia abejones dėl ŽŪB „P“ pajininkų susirinkimo 1999-07-27 protokolo Nr. 2 tikrumo, todėl nepagrįstai prokurorų nutarimuose bei teismo nutartyje daroma kategoriška išvada, kad šis protokolas nėra suklastotas. Taip pat nesiaiškinta ir dėl E. B. disponavimo savo nuožiūra jos laikomais minėtais protokolais teisėtumo. Laisvai savo nuožiūra jais disponuodama, be likvidatoriaus žinios bei sutikimo ji perdavė turimus bendrovės protokolus disponavimui bendrovės likvidacinei komisijai nepriklausančiam M. G., kuris neturėdamas jokių įgaliojimų pateikė protokolų knygą Kėdainių archyvų tarnybai. Šioje tarnyboje dirbanti liudytoja apklausta V. T. parodė, kad kažkokio asmens į archyvą pristatyta ŽŪB „P“ protokolų knyga nebuvo niekur užfiksuota, nes nebuvo pristatyti kiti dokumentai. Tokiu būdu, minėtoji protokolų knyga archyve atsidūrė neoficialiai, nesilaikant nustatytos įstatymų tvarkos, t.y. neteisėtai, todėl labai abejotina ir svarstytina, ar tokiu būdu archyvo tarnyboje atsidūrusių dokumentų tikrumas galėjo būti patvirtintas. Be to, dokumento kopijos atitikimas turimam dokumentui savaime nereiškia pastarojo turimo dokumento turinio tikrumo. Taip pat pažymėtina, kad V. T. neatsimenant minėtos protokolų pristatymo datos, ją reikėtų bandyti nustatyti pagal archyvo tarnybos suteiktą registracijos numerį. Šios datos nustatymas gali suteikti svarbios informacijos nustatant atskirų M. G. atliktų veiksmų datą bei seką, taip pat vertinant surinktų duomenų visetą.

Toliau pažymėtina, kad nepagrįstai teigiama apie kelių perdavimo-priėmimo 1999-08-11 aktų originalų buvimą. Tokius parodymus davė tik įtariamieji M. G. ir E. B., tačiau juos paneigė K. Z., Z. R., A. K., B. K., E. Š. ir kt. Liudytojas J. R. pateikė turimą tokį pat kaip likvidatoriaus K. Z. pateiktą perdavimo aktą su dešimčia pavardžių. Pastarojo akto tikrumą patvirtino ir liudytojai J. T., A. M., A. V.. Tuo tarpu kituose tos pačios dienos data surašytuose priėmimo-perdavimo aktuose, kur viename iš jų yra vieno M. G. pavardė, o kitame – M. G., E. B. ir B. K. pavardės, surašyti tariamai šiuos aktus pasirašę komisijos nariai – K. Z., J. T. ir O. R. L. parodė ant tokių priėmimo-perdavimo aktų nepasirašę ir ties jų pavardėmis yra padėti ne jų parašai. Nepaisant galimybės atlikti parašų tyrimo nebuvimo, abejones dėl pastarųjų dviejų aktų netikrumo patvirtina ir spaudų neatitikimas tikrajam likvidatoriaus turimam ŽŪB „P“ antspaudui. Nors spaude esami įrašai tokie pat, tačiau akivaizdžiai skiriasi spaudų dydis. Tokio abejotino perdavimo-priėmimo akto su vieno M. G. pavarde pagrindu buvo išduota ir seniūnijos pažyma.

Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2009-06-08 ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė turimo 1999-08-11 priėmimo-perdavimo akto kopiją (28-29 b.l.) – šiame akte minimas tik M. G.. Tuo tarpu 2009-09-24 VĮ Registrų centro Kauno filialas ikiteisminio tyrimo institucijai jau pateikė kitą turimą 1999-08-11 priėmimo-perdavimo akto kopiją (36, 42 b.l.) – šiame akte jau minimi trys asmenys: M. G., E. B., B. K.. Ši situacija neaiški, tačiau pastarieji duomenys paneigia įtariamojo M. G. akistatos su Z. R. duotus parodymus dėl 1999-08-11 priėmimo-perdavimo akto su viena jo pavarde turėjimo bei nepateikimo VĮ „Registrų centrui“. Be to, byloje tarp paties M. G. parodymų matyti ir esančių nepašalintų prieštaravimų. Iš pradžių teigęs neturėjęs priėmimo-perdavimo akto su viena jo pavarde, po to teigė tokį aktą išmetęs, kuomet vėliau paaiškėja, kad šis aktas buvo papildytas ir pakartotinai pateiktas VĮ „Registrų centrui“.

Taip pat pažymėtina, kad priėmimo-perdavimo akte su trejomis pavardėmis nurodyta, jog karvidės dalis – pieno patalpos atitenka B. K.. Tuo tarpu pati B. K. savo apklausoje (77-78 b.l.) nurodė, kad pieno punktas susirinkimo metu buvo paskirtas 7 asmenims, tarp kurių jos nėra. Pastarieji duomenys prieštarauja įtariamojo M. G. parodymams dėl B. K. paskyrimo kaip atstovės 7-ių asmenų grupei bei taip pat rodo 1999-08-11 priėmimo-perdavimo akto su trejomis pavardėmis neatitikimą faktinėms aplinkybėms.

Nors prokurorai nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuoja įtariamųjų parodymais, tačiau jų parodymai yra visiškai prieštaringi kitiems byloje esantiems duomenims – šie prieštaravimai skundžiamuose nutarimuose ir nutartyje neaptarti ir neįvertinti ir jais sprendimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą remtasi visiškai nepagrįstai ir neargumentuotai.

Taigi skundą nagrinėjantis teismas konstatuotina, kad Z. R. skunduose nurodomų aplinkybių dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo bei disponavimo suklastotu dokumentu pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. tyrimas atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, skundžiami prokurorų nutarimai ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes ir darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis naikintini ir byla perduotina tolimesniam ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-03-02 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro N. G. 2011-01-07 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0582-09 ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. 2011-02-01 nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti 2011-01-07 prokuroro N. G. nutarimą, panaikinti ir bylą perduoti Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.