- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-48-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68323-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Nuteistasis
- T. P., R. K.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. K., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarkia neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su R. K. 2015 m. gruodžio 12 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje, pašalinių žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: R. K. sugriebus už striukės ir laikant nukentėjusįjį R. M., T. P. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą, o šiems nugriuvus, T. P. sudavė vieną kartą alkūne į kairįjį skruostą, po to R. K. spyrė vieną kartą nukentėjusiajam R. M. į nugaros kairę pusę, o nukentėjusiajam bandant stotis, R. K. spyrė šiam vieną kartą į veidą.
Be to, T. P. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015 m. gruodžio 12 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje, sudavė nukentėjusiajam R. M. vieną kartą kumščiu į veidą bei vieną kartą alkūne į kairįjį skruostą, tuo padarydamas jam nosies kaulo lūžį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę arba taikant BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymą atidėti, arba paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad jis kaltu padaręs abu nusikaltimus prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, dalį ieškinio atlygino ir pažada atlyginti likusią dalį, turi senyvo amžiaus motiną ir mažametį vaiką, kuriems reikia jo pagalbos. Mano, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas galėtų greičiau atlyginti iš jo priteistą turtinę ir neturtinę žalą.
Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusysis paliko spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam paskirta bausme, o kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad, skiriant nuteistajam T. P. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam T. P. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. P. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia, nusikalto anksčiau būdamas teistas (iki veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, buvo teistas šešis kartus, po šių veikų padarymo jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, 1 t., b. l. 140–149), esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 154–157, 158–169), o tai rodo, kad pastarasis išvadų iš savo elgesio nedaro, nesitaiso, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Nors BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos ir švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus T. P. už jo padarytus nusikaltimus griežčiausias minėtų straipsnių dalių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Iš bylos matyti, kad, nors ankstesniais nuosprendžiais T. P. buvo skirtos ir švelnesnės bausmės, negu laisvės atėmimas – laisvės apribojimas, areštas, tačiau šios bausmės nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.
Teismas, nustatydamas skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė ir į T. P. atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, t. y. ir į tai, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra teisinio pagrindo. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 9 mėnesiams – yra mažesnės negu minėtų straipsnių dalių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o 284 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtos bausmės per griežtos ir jas švelninti. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016).
Nors T. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams už nesunkių nusikaltimų padarymą, tačiau jis iki šio nuosprendžio priėmimo teistas net septynis kartus, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, o tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad duomenų, patvirtinančių, jog T. P. rūpintųsi savo motina ir vaiku byloje nėra, ir kartu pažymi, jog tai, kad pastarasis pablogino tiek savo, tiek savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių rezultatas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.