Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei,kaltinamajam R. L., jo gynėjai advokatei I. A., nukentėjusiajam R. R., jo atstovei advokatei Vidai Kabečienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., aprašytos 2016-03-17 kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: R. L. buvo kaltinamas tuo, kad: 2015 m. birželio 4 d. apie 11-13 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įėjęs į R. R. butą (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus rankomis suduodamas nukentėjusiajam R. R. į galvos sritį, po ko nukentėjusysis prarado sąmonę, padarė R. R. ūmaus kraujo išsiliejimą į dešinį galvos smegenų pusrutulį ir dešinį smegenų skilvelį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. R. sveikatą, tai yra jis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo nesumušė ir jam jokio kūno sužalojimo nepadarė nei 2015-06-04, nei 2016-05-06. Parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) bute gyvena nukentėjusysis, jį pažįsta. J. ir N. tame pačiame name gyvena. Parodė, kad 2015-06-06 nukentėjusiojo bute nebuvo, 2015-06-04 išdaužė nukentėjusiojo buto langą, tai galėjo būti apie 13 val. dienos, to lango dar nesutvarkė. Langą išdaužė, nes su nukentėjusiuoju tenka konfliktuoti. Nukentėjusysis išgeria alkoholio ir pradeda aiškinti, kad mašiną trauktų iš kiemo; jis girtuoklių prisiveda, ten baliai pastoviai, smirda namuose, jis kartą vos nepadegė jų namo, jam pastoviai kviečiama policija. Du kartus jo bute - kartą kai nukentėjusiajam policiją kvietė ir kai butas jo užsidegė prieš kelis metus. 2015 m. birželio mėnesį nukentėjusysis atsivesdavo į butą nematytus asmenis, ateidavo įvairiai po vieną ar du asmenis, girtaudavo. Tuo metu nukentėjusysis gyveno su sugyventine A.. Tą dieną, kai išdaužė langą, girdėjo nukentėjusiojo bute triukšmus, žodžius, kad papjaus ir užmuš, šaukė sugyventinė gal. Visi kaimynai mato, kad nukentėjusysis vedžiojasi pijokus į butą. Su drauge jie mušdavosi, viskas girdisi, nes namas senas, o jie už sienos jam gyvena, viskas girdisi, nes sienos labai plonos. Nukentėjusįjį yra matęs sumuštą, o A. kaip ir ne. N. malkas parsivežė, buvo konfliktas po 2 dienų nuo lango išdaužimo, buvo birželio 6 diena. Nukentėjusysis kieme nešiojo N. malkas, neatsimena ar jo draugė A. kieme buvo. Tuo momentu nukentėjusysis buvo su neryškia mėlyne paakyje, šneka buvo, kad boba „užstatė” jam tą mėlynę. Jie tada abu išgėrę buvo, birželio 6 dieną nesimušėm. Nukentėjusysis trenkė jam į nosį, nes aš jis nukentėjusįjį pravardžiavo dėl mėlynės paakyje. Abu susikibo ir nugriuvo ant žemės, pasivoliojo ir viskas tuo baigėsi. Karnyzo ar beisbolo lazdos rankose neturėjo. Neblaivus buvo ir N.. Kieme buvo dar ir N. draugas. Sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė. Po pasivoliojimo ant žemės nuėjo namo, o nukentėjusysis ir N. liko toliau nešti malkas ir buvo prisistatę alaus. Tą dieną jis greitosios pagalbos nematė, galėjo miegoti. Neatlygino žalos už langą, bet atlyginsi. Nepripažįsta, kad buvo nukentėjusiojo bute 2015-06-04 ir ten sudavė smūgius nukentėjusiajam. Parodė, kad 2015-06-04 buvo išvežtas į policiją dėl lango išdaužimo, jį atvežė į Kęstučio g. esantį Centro PK, apie sumušimą jokių kalbų nebuvo. Nematė, ar policininkai bendravo su nukentėjusiuoju. Iš policijos komisariato jį greitai paleido. V. pažįsta iš matymo, grįžęs iš policijos jo savo bute nerado. Neatsimena, ar buvo užrakinęs savo buto duris prieš išvažiuojant į policijos komisariatą. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nukentėjusiojo nesumušė, tik išdaužė jo virtuvės lango stiklą. Dėl to telefonu susirašinėjo su nukentėjusiojo seserimi. Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis būtų padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.). Kaltinamajame akte įrodymais, leidžiančiais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį, įvardinti duomenys atmestini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2 - 4 p. pagrindu. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs: teisiamajame posėdyje jis davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo atsisakęs duoti parodymus. Teismas konstatuoja, kad tai yra įtariamojo ir kaltinamojo teisė, kuria R. L. teisėtai pasinaudojo. Kartu teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo R. R. parodymai, toliau aprašomi šiame nuosprendyje, yra visiškai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems netgi juos duodant tą pačią dieną, be to jie prieštarauja kitiems įrodymams, kurie aptariami šiame nuosprendyje toliau. Kaip minėta, kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis R. L. „2015 m. birželio 4 d. apie 11-13 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įėjęs į R. R. butą (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus rankomis suduodamas nukentėjusiajam R. R. į galvos sritį, po ko nukentėjusysis prarado sąmonę, padarė R. R. ūmaus kraujo išsiliejimą į dešinį galvos smegenų pusrutulį ir dešinį smegenų skilvelį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. R. sveikatą”. Kaltinamajame akte yra nurodyti tik šie įrodymai: nukentėjusiojo R. R., liudytojų R. Š. ir A. M. parodymai bei trumpa ištrauka iš specialisto išvados. Teisiamajame posėdyje buvo ištirti ir kiti byloje esantys duomenys: apklausti liudytojai, kurie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu arba, nors ir buvo apklausti ikiteisminio bylos tyrimo metu, jų parodymai kaltinamajame akte nebuvo aprašomi ir nebuvo vertinami. Teisiamajame posėdyje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis R. R. 2015 m. birželio 4 d. apie 13 val. telefonu kreipėsi į policiją nurodydamas, kad buvo išdaužtas jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langas. Apie jokį kūno sužalojimą jis policijos darbuotojams neužsiminė ir joks kūno sužalojimas, tariamai jam padarytas 2015 m. birželio 4 d., jokiais duomenimis byloje nėra užfiksuotas. Toliau apie tai aprašoma, chronologiškai ištiriant byloje surinktus duomenis pagal įvykių datas). Kaltinamasis R. L. 2015 m. birželio 4 d. po nukentėjusiojo telefoninio skambučio ne dėl nukentėjusiojo sumušimo, o dėl nukentėjusiojo buto virtuvės lango išdaužimo (atžyma žiūryklėje, b.l. 18) iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), 13 val. 31 min. buvo pristatytas į policijos įstaigą, tačiau 15 val. 31 min. paleistas (ataskaitų žiūryklė, b.l. 19). Policijoje nebuvo užfiksuota, kad nukentėjusiajam, kaip nurodoma kaltinamajame akte, tą dieną - 2015 m. birželio 4 d., buvo sutrikdyta sveikata: nei kaltinamojo veiksmais, nei kokio nors kito asmens ar asmenų veiksmais. Nukentėjusysis R. R. nei dėl lango išdaužimo, nei dėl tariamo sveikatos sutrikdymo 2015 m. birželio 4 d. apklaustas nebuvo. 2015 m. birželio 4 d. nebuvo apklaustas ir kaltinamasis R. L.. Teisiamajame posėdyje betarpiškai ištyrus įrodymus buvo nustatyta, kad nukentėjusysis R. R. po dviejų dienų, praėjusių po 2015 m. birželio 4 d., kai jis kreipėsi į policiją dėl lango išdaužimo, - 2015 m. birželio 6 d. vakare vėl telefonu išsikvietė pagalbą. Šį kartą ne policijos darbuotojus, o greitąją medicininę pagalbą, nurodydamas, kad padaugino alkoholio ir apsinuodijo, vemia. Pokalbis įrašytas, išklausytas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 111). Kviesdamasis medicinos pagalbą jis neužsiminė, kad yra sumuštas, akcentavo, kad negaluoja dėl per daug išgertų alkoholinių gėrimų. Išsamiau apie ta aprašoma toliau. Nukentėjusysis R. R. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis yra kaimynas, jį pažįsta. Jis su sugyventine A. išėjo į kapines ir grįžo, pasidarė valgyti ir neužsirakino buto durų. L. pasakė tą dieną, kai jis jį sumušė, kad jis jį apvogė. Kieme buvo L. su kaimynu, kuris gyvena antrame bute. Langą jis sudaužė, kai jį policija išvežė, tai buvo tą pačią dieną. Dėl vagystės kreipėsi į policiją skambučiu tą pačią dieną. jis nenorėjo rašyti to pareiškimo. Į policiją skambino ir sakė, kad jį sumušė. Sumušimas čia nieko, bet po kelių dienų pasijautė blogai. Jį sumušė prieš lango išdaužymą. Jį sumušė ir po 2-3 dienų išdaužė langą. Po lango išdaužimo ką veikė kitą dieną neatsimena, 6 dieną ką veikė nežino. Malkas su N. nešė. Nuo malkų nešimo matomai visai blogai pasidarė, draugės tuo metu nebuvo, ji pabėgo, kai kaltinamasis pas jį namuose pradėjo „bušavotis”. Su L. jis nesimušė, L. jam sudavė smūgį į nosį ir „išjungė”, jis sėdėjo namie ant sofos. L. jam trenkė, pamatė, kad kraujas bėga ir pabėgo pro duris. Kieme su A. nesimušė, tik susikabino abu, nukrito ant žemės ir pasivoliojo. L. iš kambario atsinešė beisbolo lazdą, yra nuotrauka, kurią gali pristatyti. Apsipylė kraujais, kai sudavė į nosį, gal du kartus trenkė, vieną tai sudavė, o pamatė, kad neatsijungiu, tai antrą kartą trenkė ir jis „išsijungė“. Parodė, kad palaiko patikslintą civilinį ieškinį. Iki dabar perka vaistus, daug ligų turi, turi vėžį kepenyse. Serga vėžiu nežino kiek laiko. Su kuria ranka kaltinamasis jam trenkė nežino, jis sudavė į kaklą, o paskui į kaktą. Jį sumušė du kartus. A. pabėgo, kai jį sumušė, kai L. grįžo iš policijos, išmušė langą už tai, kad jis jam iškvietė policiją, tai buvo praėjusiais metais, birželio mėn. Parodė, kad tyrimo metu sakė, kad kai sudavė smūgį, pradėjo bėgti kraujas. Kraujas buvo ant kilimo, ant kriauklės. Kilimą išsivalė su skuduriuku iš karto kai nusiprausė, o A. išbėgo iš karto, ji sugrįžo tik po kelių dienų. A. iš karto pabėgo, nežino, kur ji tuo metu buvo, kai jį mušė, kaltinamasis pradėjo ir ant jos šokinėti, sakė, kad ji nieko čia nematė ir iškoliojo ją. Jis atsiminė anuos laikus, kai sudaužė langą ir duris išlaužė. Parodė, kad 4 dieną pas jį kaimynas buvo užėjęs, nors ne, tą dieną nebuvo jis užėjęs, tą dieną pas jį nieko nebuvo, po to V. užėjęs buvo, jis netoli gyvena už kelių namų, jo pavardės nežino. 2015 m. birželio 7 dieną gulėjo ligoninėje ir pasakė, kad pretenzijų neturi, nes nenorėjo turėti problemų, bet vėliau jam pasidarė visai blogai, gydytojas pasakė, kad 50 proc. jog išgyvens. Sesuo parašė skundą, ji atvažiavo ir jį sumuštą pamatė. Aprašęs nukentėjusiojo parodymus teismas konstatuoja, kad jie padriki ir nenuoseklūs. Nukentėjusysis painiojasi, nurodydamas įvykių datas ir vietas, detales, laiką. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu kelis kartus skirtingai nurodė jo sumušimo datą ir momentą (prieš lango išmušimą; po lango išmušimo; po to, kai kaltinamasis grįžo iš policijos ...). Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusysis painioja 2015 m. birželio mėnesio 4 d. ir 6 d. buvusius įvykius su ankstesniu įvykiu, buvusiu 2014 m. liepos 29 d., - tada jis kaltinamojo galimai buvo sumuštas, įvykio metu taip pat buvo išdaužtas langas; R. L. nukentėjusysis buvo apkaltinęs ir vagyste, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl šio, 2014 m. buvusio įvykio, buvo nutrauktas 2015 m. sausio 29 d. nutarimu (b.l. 168). Nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje analizė bei jo parodymų palyginimas su kitais bylos duomenimis aptariami ir toliau. Liudytoja A. G. parodė, kad R. R. pažįsta, pernai birželį su juo draugavo, kiek laiko buvo kartu neprisimena, bendravo apie metus laiko. Bute, kai jis buvo sumuštas ji nebuvo, norėjo ateiti pas jį, kai jis buvo ligoninėje. Kad jį bute kas nors sumuštų birželio 4 dieną, nematė. Ji tik atidarė duris, kai kažkas atėjo ir pasakė, kad nori pakalbėti su R., ji išėjo. Ne kaltinamasis buvo atėjęs tada į butą, atėjo aukštas žmogus. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu rašoma, jog ji atpažino kaltinamąjį, nors policijoje ji jo neatpažino. Nei kaltinamojo vardo, nei pavardės nežino. Policijoje jai rodė kažkokias nuotraukas, tokį juodą ir aukštą atpažino, bet ne kaltinamąjį. Ne šitą, ne kaltinamąjį dabar esantį salėje aš atpažino, ne jis jai grasino ir ne jo ji išsigandusi pabėgo iš nukentėjusiojo buto. Pas R. nebuvo užėjusi, kaimyną V. sutiko ir jis jai pasakė, kad R. sumuštas. Ji pas R. nebuvo atėjusi, jos mama sakė, kad jis buvo atėjęs pas ją. Kai išdaužė nukentėjusiojo buto langą, ji buvo, bet tada nukentėjusysis nebuvo sumuštas. Negali pasakyti, kada tas aukštas vyras atėjo, - ar prieš lango išdaužymą, ar po to. Nežino, kas išdaužė langą, nebuvo nukentėjusiojo bute, kai buvo išdaužtas langas tą dieną, bet išdaužtą langą po to matė. Kaltinamąjį yra mačiusi, žino, kad jis tame pačiame name gyvena. Pas R. R. bute jo nėra mačiusi. Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad jie nenuoseklūs kaip ir nukentėjusiojo parodymai. Teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamajam pareikšto kaltinimo ir jo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Kartu teismas pastebi, kad šios liudytojos teisiamajame posėdyje duoti parodymai patvirtina kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, jog jis 2015 m. birželio 4 d. nukentėjusiojo bute nebuvo. Liudytoja R. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį R. L. ir nukentėjusįjį R. R.. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o N. (B.) gyvena (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) bute. J. (P.) tame name taip pat gyvena. 2015-06-04 nematė R. R., miegojo po darbo, jo sumušto nematė tą dieną. Nukentėjusiojo buto išdaužtą langą pamatė, nešdama šiukšles, pagalvojo, kad R. R. su sugyventine susipyko ir tą langą iškūlė. Yra ne kartą ėjusi nukentėjusiojo ir jo sugyventinės A. raminti, kiti kaimynai taip pat ramino juos dėl keliamo triukšmo, triukšmas pas juos visada. R. L. už sienos neįmanoma buvo miegoti, ji eidavo po naktinės pamainos raminti nukentėjusįjį ir jo draugus, bet po 15 min. vėl pasikartodavo tas pats. 2015 m. birželio 4 d. pamatė R. L. buto duris praviras, pažiūrėjo - nėra jo. Kaimynas pasakė, kad R. išsivežė į policija, apie tai su juo vėliau kalbėjo, jis sakė, kad be reikalo išvežė. J. P. nesakė, kad sumušė R. A. draugas. J. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Parodė, kad vieną rudenį, kai nukentėjusysis R. R. išgėręs buvo, R. L. atsivedė ją ir parodė, kad name pilna dūmų. R. R. būtų uždusęs, jei ne R. L., nes buvo „jušką” užsikišęs, o pečiuje pilna žarijų, butas buvo pilnas dūmų pas jį. R. L. tada R. R. ištraukė iš buto. 2015 m. birželio 6 dieną nematė konflikto. Kaimynai jai sakė, kad muštynių nebuvo, sakė, kad jie tik susistumdė. Protokolo, surašyto ikiteisminio bylos tyrimo metu ji neperskaitė, protokolą jai skaitė, gal kai ką ji praleido. A. G. (nukentėjusiojo sugyventinė) taip pat būdavo bute, kai ji ateidavo juos raminti, jie kartu gerdavo. Jai atėjus į kaltinamojo butą (2015-06-04) V. pasakė, kad R. L. išvežė policija, o jis ten sėdėjo ir saugojo R. butą. R. L. geras kaimynas, niekada nieko nesiveda į butą, netriukšmauja, jam buvo akių operacija, bet datos neatsimena, įvykis buvo po operacijos. Ji liepė V. išeiti iš R. L. buto, nes jis buvo girtas; pasakė, kad jis svetimas ir ji pati prižiūrės jo butą. Tyrėjai apie V. neužsiminė. V. pavardės nežino. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad jie atitinka kaltinamojo parodymus ir kitus objektyvius įrodymus: įrašus ataskaitų žiūryklėse, telefoninio pokalbio įrašą, padarytą 2016-06-06 nukentėjusiajam kviečiantis greitąją pagalbą, duomenis specialisto išvadoje. Kartu teismas konstatuoja, kad liudytoja kaltinamajame akte išdėstytų įvykių nematė ir tai nurodoma kaltinamajame akte. Liudytoja ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo apklausta 2015-07-03 (b.l. 42) ir 2015-11-26 (b.l.). Antroji apklausa prasideda žodžiais: norėčiau pakeisti savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotis parodymus....“. Teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymų negalima laikyti įrodymais, kuriais būtų galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu. Liudytoja A. M. parodė, kad R. R. yra jos brolis. 2015-06-06 įvykio nematė, rado praleistus 4 ar 5 nukentėjusiojo skambučius. Kitą dieną broliui perskambino, jis atsiliepė ir pasakė, kad yra ligoninėje, tai galėjo būti birželio 7 diena. Iš karto atvyko ir rado sumuštą brolį, šonas juodas, akis uždaužta, prie smilkinio mėlynės, su juo nesusikalbėjo. Gydytojas pasakė, kad 50 proc., kad brolis išgis. Brolis kažkur plaukiojo, nesiorientavo aplinkoje, neklausė, kas jį sumušė. Atėjusi pas jį suprato, kad jis vieną dieną gulėjo ligoninėje. Ji paskatino rašyti pareiškimą. Prieš du metus L. jį buvo labai sumušęs ir apvogęs, bet jam atleidom ir to nefiksavom, todėl pernai ji jam jau neatleido, nusprendė, kad šį kartą dovanoti negalima. Taip, ji parašė byloje esantį pareiškimą, o brolis pasirašė. Ji buvo pareiškimo iniciatorė, nes antrą kartą atleisti ji negalėjo. Iš karto nerašė pareiškimo, nes jai šokas buvo, rūpinosi broliu: eidavo į miestą su pampersais, eidavo iš namų nesiorientuodamas pro duris, jo buvo labai sunki sveikatos būklė. Jis jai pasakojo, kad su drauge buvo kambaryje, atėjo L. ir jam rankomis trenkė. L. jį lauke vis provokavo, grasino lazda. Moterys sakė, kad neliudys prieš jį, tik ji nežino kodėl, gal bijo. L. pasakė, kad jo rankos ilgos ir būdamas Klaipėdoje, gali kažką padaryti, nes Šančiuose yra priaugusio daug jaunimo. Jis ne kartą langus broliui išdaužė. Jis tuo metu su sugyventine A. buvo namuose ir buvo neužsirakinę, kai atėjo L., kodėl jis atėjo į brolio namus, nežino. Ji dienose yra susipainiojusi, nežino, dėl ko L. ir kurią dieną atėjo į jos brolio butą, trenkė broliui į galvą ir kitas vietas, sakė brolis, kad trumpam prarado sąmonę, nukrito ant kilimo. Po to L. išbėgo. Apie A. jis nieko nesakė. Brolis vartoja alkoholį ne mažiau, nei kiti tame name gyvenantys. Brolį sumušė L., tą ji žino iš brolio pasakymo. Konfliktuoja brolis su A., nes jis provokuoja statydamas mašiną po brolio langu, bet savo vietą turi po savo langu. Konfliktuoja dėl automobilio statymo. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad liudytoja nei 2015 m. birželio 4 d., nei 6 d. buvusių įvykių nematė. Apie juos žino tik iš savo brolio, nukentėjusiojo R. R. nenuoseklių ir prieštaringų pasakojimų. Liudytoja parodė, kad ne nukentėjusysis, o ji parašė pareiškimą dėl R. R. sumušimo ir tai padarė ne po pirmojo pasimatymo su nukentėjusiuoju ligoninėje 2015 m. birželio 7 d., o vėliau. Parodė, kad jai (ne nukentėjusiam jos broliui R. R.) buvo kilęs šokas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. R. parodymų, duotų policijos pareigūnams ligoninėje 2015-06-06, 23 val. iškviestiems ligoninės administracijos po to, kai nukentėjusysis buvo atvežtas į ligoninę, nukentėjusysis R. R. policijos darbuotojams paaiškino, jog dėl jo sumušimo niekam pretenzijų neturi, atsisakė nurodyti sumušimo aplinkybes ir asmenis, jį sumušusius, pasakydamas, kad pareiškimo dėl jo sumušimo nerašys. Teismas daro išvadą, kad tuo metu nukentėjusysis buvo sąmoningas (tai patvirtina ir įrašas teismo medicinos specialisto išvadoje). Tai taip patvirtina ir aprašyti liudytojos A. M. parodymai, jog nukentėjusysis 2016-06-06 jai skambino 4 ar 5 kartus. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ji inicijavo pareiškimą policijai dėl nukentėjusiojo sumušimo ir pati pareiškimą parašė, nemačiusi įvykių. Ji savo pareiškime policijai nurodė, kad R. L. sumušė R. R. 2015-06-06 kambaryje, po to lauke, panaudodamas beisbolo lazdą, kurią iš R. L. atėmė kaimynas, vardu N. (b.l. 9). Iš specialisto išvadoje įrašytų duomenų matyti, kad, 2015-06-06 atvežtas į ligoninę nukentėjusysis paaiškino, kad vakar dieną (2015-06-05) jį sumušė sugėrovai. Teismas daro išvadą, kad liudytojos A. M. parodymai neatitinka objektyvios tikrovės apie kaltinamajame akte nurodomus įvykius ir šios liudytojos parodymais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu nėra pagrindo. Liudytoja J. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pažįsta L. ir R., jie yra kaimynai, apie 2015-06-06 įvykį nelabai ką gali pasakyti, nes iki 17 val. dirbo. Kai grįžo iš darbo, jie nešiojo malkas, matėsi, kad buvo incidentas. L. taip pat nešiojo malkas, jie kaip ožiai susistumdė, muštynių nebuvo. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto buvo ir neleido muštis. Jie nugriuvo ir pasivoliojo tik. R. R. turėjo pagalį, o ar R. L. turėjo - neatsimenu, ten pagalių aplinkui pilna buvo, nes jie nešiojo malkas. Lango išdaužo nematė, jai apie tai kaimynė pasakė. Langą pamatė sudaužytą tik kitą dieną po susistumdymo. R. Š. pasakė, kad išdaužtas langas. Prieš birželio 6 dieną ar buvo konfliktas nežino, ten kiekvieną dieną gėrimai, svetimų žmonių vaikščiojimai, keiksmažodžiai ir triukšmas. R. L. su jais negirtuokliauja, jis vienas gyvena, niekas pas jį neateina, o pas R. kiekvieną dieną draugai eina, geria alkoholį kieme ir namuose, todėl ji yra iškvietusi policiją, R. dėl to su pagaliu daužėsi į duris ir pašto dėžutę, sakė už tai, kad ji iškvietė policiją, jai dabar bus. Parodė, kad ir sesei R. (A. M.) skambino pasiskųsti, bet ši sakė, kad R. R. mamai neskambinti, nes jos širdis prasta; policijai neskambinti, nes sugadinsim R. R. gyvenimą ir jai taip pat daugiau neskambinti. Nežino dėl ko jie (R. ir L.) stumdėsi kieme birželio 6 d., ji pripratusi prie R. R. triukšmų, pradėjo nekreipti dėmesio. 2015-06-22 buvo apklausta policijoje, atsimena, ką kalbėjo. Nesakė, kad L. puolė beisbolo lazda R.. Nebuvo tokio fakto, nesąmonė visai. Parašas jos, parodymų ji nekeičia, L. neturėjo jokios lazdos. Ji neperskaitė tų parodymų, tik parašė, kad perskaitė ir pasirašė. Apie A. nieko nežino ir jos brolio nepažįsta. Ji tik girdėjo nuogirdas, kad R. kažkas kitas (ne L.) sumušė, kad tai padarė A. brolis, bet tai tik nuogirdos. Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad valstybinis kaltintojas kaltinamajame akte šios liudytojos parodymais kaltinamajam pareikšto kaltinimo negrindžia ir jos parodymų neaptaria. Teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamajam pareikšto kaltinimo ir kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Kartu teismas pastebi, kad šios liudytojos parodymai patvirtina kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, jog jis 2015 m. birželio 4 d. nukentėjusiojo bute nebuvo. Liudytojas N. B., parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta R. R. ir R. L.. Buvo konfliktas tarp jų, bet ten niekas neįvyko, jis buvo kartu, tą dieną nešiojo malkas. R. atsinešė malką, tokį pagalį kaip nuo karnizo, jis nesudavė smūgių, nes aš atėmiau tą pagalį. Jis žodžiais konfliktavo su R. R.. Matė išdaužtą langą, konfliktas įvyko, kai langas jau buvo išdaužtas. R. L. nesudavė R. R. nei vieno smūgio, R. malkas nešiojo. Žino, kad A. yra R. sugyventinė, dabar jie nebendrauja; žino, kad sugyventinė A. turi brolį, bet jis jo nepažįsta. R. R. buvo pajėgus nešioti malkas, tuo momentu sumušimo žymių ant veido nematė. Malkas nešiojo po darbo apie 17 val., po konflikto baigė nešioti malkas apie 21 val. 30 min. Kas nukentėjusįjį sumušė nežino, bet jam atrodo, kad A. brolis, jam tai pasakė kaimynas A., jis gyvena tame pačiame name, tik pirmam bute, o A. apie tai pasakė jo žmona R.. Kad R. ligoninėje sužinojo šeštadienį, kitą dieną, po įvykio. Malkas nešiojo ketvirtą arba penktą birželio mėnesio dieną. Pro išdaužta langą nevaikšto, pamatė tik tada, kai nešė malkas. Jis vienas pradėjo nešti malkas, o R. R. prisijungė vėliau R. L. atėjo apie 20 val. 30 min., gal vėliau. Jis atėmė iš jo pagalį ir R. L. išėjo namo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo susikibę ir nugriuvę ant žemės, nieko daugiau nebuvo, jis juos išskyrė ir konfliktas baigėsi. R. R. liko su juo, dar nešė malkas su juo ir gėrė alų. Jis žino, kad malkas nešti baigė šeštadienį (2015-06-05). Penktadienį irgi nešė malkas. Nukentėjusysis R. R. sudavė smūgį į nosį R. L. prieš konfliktą, todėl jie susikibo. Malkas atsivežė darbo dieną, jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad 2015-06-04, ketvirtadienį, tai taip ir buvo. V. matė, jo pavardė K., jis nuomoja butą. Teismas konstatuoja, kad liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2015-06-23, tai yra praėjus palyginus nedaug laiko nuo įvykių, buvusių laikotarpyje nuo 2015-06-04 iki 2015-06-06. Liudytojo parodymai nuoseklūs: teisiamajame posėdyje duoti parodymai atitinka parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu (b.l. 46-48). Iš liudytojo parodymų matyti, kad malkas jis parsivežė ketvirtadienį, tai yra 2015-06-04, tą pačią dieną jas padėjo sunešti nukentėjusysis R. R., tą pačią dieną kieme kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo R. R. ir kaltinamojo R. L., nukentėjusiajam joks kūno sužalojimas nebuvo padarytas. Po konflikto kaltinamasis nuėjo namo, o jis su nukentėjusiuoju toliau nešiojo malkas ir gėrė alų. Kartu teismas pastebi, kad šio liudytojo parodymais valstybinis kaltintojas R. L. pareikšto kaltinimo negrindžia, kaltinamajame akte jie neaprašyti. Objektyviais tikrovę atitinkančiais duomenimis dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo teismas laiko toliau išdėstomus duomenis. Tie duomenys patvirtina kaltinamojo parodymus. Jie paneigia nukentėjusiojo parodymus ir kitus duomenis, kuriuos valstybinis kaltintojas laiko įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Iš ataskaitų žiūryklės (b.l.18) matyti, kad policijos įstaigoje 2015-06-04 13 val. 3 min. įregistruotas nukentėjusiojo R. R. telefoninis pranešimas, jog kaimynas daužo langus. Kaltinamasis R. L. dėl to 13 val. 31 min. pristatytas į policijos įstaigą. Telefoniniame pranešime nukentėjusysis nieko neužsimena, kad kaltinamasis 2016-06-04 apie 11- 13 val., (taip nurodoma kaltinamajame akte), buvo sumuštas ir jam kaltinamasis padarė kūno sužalojimą. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis 2015-06-04 policijai nepranešė, jog yra sumuštas, pranešė tik apie jo buto virtuvės lango išdaužimą ir jokių duomenų, jog kaltinamasis 2015-06-04 nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, policijos įstaiga 2015-06-04 negavo. Teismas dar kartą akcentuoja, kad kaltinamasis kaltinamas nukentėjusiajam kūno sužalojimo padarymu 2015-06-04 (apie 11-13 val.). Iš ataskaitų žiūryklės (b.l. 21) matyti, kad 2015-06-06 21 val. 1 min. kad policijos įstaigoje buvo gautas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo pranešimas, kad į „LSMUL pristatytas sumuštas R. R., gim. 1964-04-26, kuris informavo, kad vakar vakare namuose jį sumušė kaimynas”. R. R. nedelsiant, 2015-06-06 23 val. buvo apklaustas ligoninėje. Nukentėjusysis pareiškė, kad dėl sumušimo niekam pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, atsisakė nurodyti įvykio aplinkybes (b.l. 30). Iš Greitosios medicinos pagalbos pateiktų duomenų - kompaktinės plokštelės su telefoninio pokalbio garso įrašu (b.l. 110, 111) ir įrašo aprašymo matyti, kad 2015-06-06 19 val. 39 min. greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo gautas R. R. telefoninis skambutis. Nukentėjusysis paaiškino „vakar kaimynui atvežė malkų, padėjau tvarkyti, tas atsidėkodamas alaus nupirko, išgėriau alaus, įtariu, kad apsinuodijau skrandį, dabar vemiu tulžimi, geriu šiltą vandenį, valau skrandį, kvėpavimas normalus“ (b.l. 113). Specialisto išvadoje (b.l. 94) nurodoma „Medicininių dokumentų duomenys: GMP kvietimo kortelės Nr. 1515122459 kopija. Kvietimas 2015-06-06; 19:32. Kvietimo priežastis- apsinuodijimas alumi, vemia, visiškai sąmoningas, kvėpuoja normaliai, išgėrė daugiau negu prieš dvi valandas. Serga hepatitu C. Teigia, kad sąmonės nebuvo praradęs, vartojo alkoholį, vėmė. Paciento teigimu, vakar, išgertuvių metu buvo sumuštas. Diagnozė: gelta, nepatikslinta. Įtariama galvos smegenų trauma. Į ligos istoriją įklijuotos tos pačios GMP kvietimo kortelės kopijos duomenys. Kvietimo laikas 2015-06-06; 19:39. Kvietimo priežastis- aprašyta anksčiau”. Teismas konstatuoja, kad specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiojo paaiškinimai duoti gydytojams netrukus po jo pristatymo į gydymo įstaigą atitinka objektyvią tikrovę: nukentėjusysis buvo sąmoningas ir paaiškino, kad jis buvo sumuštas išgertuvių metu vakar, - tai yra 2015-06-05, ne 2015-06-04 ir ne 2015-06-06. Teismas daro išvadą, kad pripažinti R. L. kaltu, remiantis prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos paneigia liudytojų parodymai, nuoseklūs kaltinamojo parodymai, o taip pat aptarti oficialūs rašytiniai įrodymai, nėra pagrindo. Teismas nukentėjusiojo R. R., jo sesers liudytojos A. M. parodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, atmeta ir nelaiko jos parodymų įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę (LR BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2 - 4 p.). Kiti byloje surinkti ir šiame nuosprendyje aptarti duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo R. R. ir liudytojos A. M. parodymų. Iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad kaltinamasis R. L. nebuvo baustas administracine tvarka (b.l. 171). Tai duomenys, charakterizuojantys kaltinamąjį. Apie jį kaip ramų žmogų pasisakė kaimynai, apklausti liudytojai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 str., nusprendžia: R. L. dėl kaltinimo, aprašyto 2016-03-17 kaltinamajame akte, pagal kurį jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. str., išteisinti - nustačius, kad neįrodyta, jog kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.). R. R. 39 € dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės jam padarytos žalos, 5000 € dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės jam padarytos žalos ir Kauno teritorinės ligonių kasos 1950 € 95 ct civilinį ieškinį atmesti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Nukentėjusiojo R. R. turėtų atstovavimo išlaidų nepriteisti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 5 d.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti išteisintajam R. L. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 str. 3 d.). Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę, saugomą byloje (b.l. 111), palikti saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Teisėjas Rimantas Sipavičius