- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- eI3-1277-423/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. P., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, K. R., E. L.
- Pareiškėjas
- I. S.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Astos Vailionės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, G. P., G. P., K. R., E. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. S. skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir VTPSI; Inspekcija) 2023-04-12 sprendimą Nr. 2D-6312 „Dėl prašymo” ir įpareigoti atsakovę peržiūrėti ir iš naujo įvertinti situaciją dėl (duomenys neskelbtini), Kaunas atliktų remonto darbų teisėtumo, t. y. imtis priemonių ir faktiškai vietoje patikrinti (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų apimtį bei įvertinti jų teisėtumą, taip pat įvertinti VTPSI 2020-06-10 pateikto atsakymo Nr. 2D-7585 „Dėl jūsų prašymo“ pagrįstumą, nes rašte išdėstyta informacija yra galimai neteisinga ir klaidinanti ir tuo pagrindu pareigūnai laiku neatliko veiksmų, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus statybų teisėtumo užtikrinimo srityje.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog pareiškėja kreipėsi į atsakovę 2023-03-03 prašymu peržiūrėti ir iš naujo įvertinti situaciją dėl (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų teisėtumo, t. y. imtis priemonių ir faktiškai vietoje patikrinti (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų apimtį bei įvertinti jų teisėtumą. Atsakovė 2023-04-12 sprendime nurodė, jog dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), atliktiems paprastojo ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas ir pažeidimų nenustatė. Tačiau iš sprendimo turinio akivaizdu, kad atsakovas faktiškai vietoje situacijos netikrino ir konkrečių faktinių aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė. Nors pareiškėja 2023-03-03 prašyme konkrečiai nurodė, kad nuo 2019 m. buvo vykdomi name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos/kapitalinio remonto/paprastojo remonto darbai, t. y. buvo pakeista pastato išvaizda, pakeisti langai, išdidinant buvusiais langų angas, apšiltinta dalis pastato fasado, pakeista dalis inžinerinių tinklų (lietvamzdžiai), išardyta dalis namo pertvarų, suformuotos naujos pertvaros, įrengti nauji laiptai į antrą aukštą, tokiu būdu iš buto suformuojant du visiškai atskirus butus. Po atliktų darbų buvęs dvibutis namas faktiškai buvo paverstas trijų butų namu, nors Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota deklaracija tik apie atliktą paprastąjį buto remontą, padidinant buto plotą nuo 205,61 kv. m. iki 211 kv. m.
Pažymėjo, jog remonto darbai buvo vykdomi neturint statybą leidžiančio dokumento, nesuderinus projekto ir negavus pritarimo iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD), kadangi namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą - ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais - kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą - branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
Todėl darytina išvada, kad priešingai, nei yra nurodyta skundžiamame sprendime, norėdami atlikti aukščiau nurodytus darbus, turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir/arba KPD pritarimą. Šiuo atveju toks pritarimas nebuvo gautas.
Skundžiamą sprendimą atsakovė priėmė neatlikusi faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje, todėl negalima objektyviai nustatyti, kokie tiksliai darbai, kokia apimtimi buvo atlikti, todėl ir konstatuoti, ar tai rekonstrukcija, ar kapitalinis remontas, ar paprastasis remontas neįmanoma, kaip ir neįmanoma spręsti, ar statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju buvo reikalingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog 2019-05-06 buvo gautas pareiškėjos skundas dėl žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), bute Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų. Inspekcijos specialistas 2019-05-30 atliko faktinių duomenų patikrinimo vietoje patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1278-(15.2), kuriame konstatavo, kad dvibučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpose-bute vyksta remonto darbai: išardytos nelaikančios pertvaros, išardyta sena grindų danga, vedžiojama elektros instaliacija, išardyti seni mediniai laiptai į antrą aukštą (betonuojami nauji laiptai į antrą aukštą). Pareiškėja 2019-05-31 atsakymu buvo informuota, kad atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbų rūšiai, kad paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, kad pažeidimų nenustatyta. Pareiškėja ar jos atstovai pateikė skundus (2019-08-07, 2019-08-13, 2019-08-28, 2019-11-07, 2020-02-17, 2020-05-14) dėl name vykdomų statybos darbų patikrinimo ir jų teisėtumo.
Atsakovės nuomone, ne ginčijamas 2013-04-12 sprendimas sukelia pareiškėjai savarankiškas materialines pasekmes, o 2019-05-31 atsakymas Nr. 2D-7454 (konstatuota, kad atliekami namo paprasto remonto darbai), 2019-11-19 atsakymas Nr. (15.2)-2D-14955 (konstatuota, kad atliekami namo kapitalinio remonto darbai), 2020-06-10 atsakymas Nr. (15.2)-2D-7585 (dėl deklaracijos teisėtumo), kurių pareiškėja neginčijo.
Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, todėl prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodė, kad ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau jis patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno miesto istorinė dalis, vad. Žaliakalnio 2-oji (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vietovę.
Pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 3 dalį KPD tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Šiuo atveju KPD ginčo pastato remonto projektas nebuvo pateiktas ir KPD jam nėra pritaręs. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. P. ir G. P. prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2023-04-12 sprendimo Nr. 2D-6312 „Dėl prašymo”, kuriuo konstatuota, kad dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje – bute Nr. (duomenys neskelbtini), atliktiems paprastojo remonto ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, kad pažeidimų nenustatyta, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjos atstovė advokatė J. V. 2023-03-03 pateikė Inspekcijai prašymą atlikti tyrimą ir imtis teisės aktuose numatytų priemonių/veiksmų dėl gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų rekonstrukcijos/kapitalinio remonto/paprastojo remonto darbų įvertinimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 - 5 punktais, dvibučio namo (duomenys neskelbtini), atliktiems paprastojo remonto ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Pagal Inspekcijos kompetenciją pažeidimų nenustatyta. Prašymą dėl namo naudojimo ne pagal paskirtį atsakovė persiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijai.
Pareiškėja su atsakovės 2023-04-12 rašte Nr. 2D-6312 „Dėl prašymo“ padaryta išvada, kad pažeidimų nenustatyta, nesutinka, kadangi atsakovė, nagrinėdama skundą, neatliko faktinės situacijos patikrinimo vietoje.
Pažymėtina, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Priežiūros įstatymu, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875.
Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir jų teisėtumo tikrinimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; 13) pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą; 14) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
Šioje ginčo situacijoje svarbu pažymėti, kad pareiškėja ir jos atstovai teikė skundus atsakovei (2019-08-07, 2019-08-13, 2019-08-28, 2019-11-07, 2020-02-17, 2020-05-14) dėl vykdomų statybos darbų patikrinimo ir jų teisėtumo, tačiau Inspekcija visais atvejais pažeidimų nenustatė, konstatavo, jog dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktiems paprastojo remonto ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nėra privalomi. Pažymėjo, jog namo stogo dangos ar apdailos keitimas, pertvarų išardymas, naujų pertvarų įrengimas, namo bendrųjų, atskirųjų vartotojo inžinierinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas paprastojo remonto darbams. Taip pat pažymėtina, jog Inspekcija dėl tų pačių atliekamų statybos darbų tris kartus atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje ir pažeidimų nenustatė.
Šiuo atveju bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja 2023-03-03 prašyme nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių (nuo 2019 m. papildomai atliktų namo statybos darbų), naujų motyvų ir, esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotai deklaracijai apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą paprastąjį remontą (deklaracija nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti), Inspekcija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo dar kartą atlikti patikrinimą vietoje.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis nustatė, kad statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina: 1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu; 2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3) teismas. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją (Įstatymo 28 str. 8 d.).
Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad, esant nurodytai teisinei ir faktinei situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, ginčijamame sprendime Inspekcijos išreikšta pozicija, kad atliktiems ankščiau minėtiems paprastojo remonto ar kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nėra privalomi, yra nepagrįsta.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, kolegijos nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, prašymas išsamiai išnagrinėtas pagal prašyme nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką, atitinka VAĮ reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovę peržiūrėti ir iš naujo įvertinti situaciją dėl (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų teisėtumo, t. y. imtis priemonių ir faktiškai vietoje patikrinti (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų apimtį bei įvertinti jų teisėtumą, taip pat įvertinti VTPSI 2020-06-10 pateikto atsakymo Nr. 2D-7585 „Dėl jūsų prašymo“ pagrįstumą, nes rašte išdėstyta informacija yra galimai neteisinga ir klaidinanti ir tuo pagrindu pareigūnai laiku neatliko veiksmų, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus statybų teisėtumo užtikrinimo srityje, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999- 01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 - 196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P736-l 51/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P323-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146- 216/2013 ir kt.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1230,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje atmestinas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.