Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių miesto savivaldybėje prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – I. B. ir K. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių miesto savivaldybėje (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką E. M., gimusį (duomeny neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų I. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ir K. M., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 16 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir leido paimti vaiką E. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko motinos I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) (VšĮ „M. T. šeimų namai“).Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą paimti vaiką E. M. iš vaiko motinos I. B., nes vaiko tėvas K. M. gyvena atskirai, tiksli jo gyvenamoji vieta nežinoma, ir vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta su tėvu. Iš pareiškėjo pateiktos 2018-07-09 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, taip pat Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto, matyti, kad E. M. buvo palikta be priežiūros, nesaugioje aplinkoje, aplink esant neblaiviems ir triukšmaujantiems asmenims, motinai galimai vaiką girdant alumi, vaiko motina pasiėmusi vaiką į rankas šaukė, kad jo niekam neatiduos, elgėsi agresyviai, jai nustatytas 1,52 promilių girtumas policijos komisariate. Toje šeimoje anksčiau buvo nustatytas fizinio, psichologinio smurto naudojimo atvejų prieš kitus šeimos narius. Tai priskirtina rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovu, vaiko socialine aplinka, kurie kelia grėsmę vaiko sveikatai ir/ar gyvybei. Nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams. Tai reiškia, kad atsižvelgę į nurodytus aukštos rizikos veiksnius, pareiškėjo darbuotojai pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai paėmė vaiką iš jo motinos.Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendė, kad grėsmės lygiui nustatymo vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei. Todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką E. M. iš vaiko motinos I. B. (CK 3.2541 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas esminiais šiais argumentais:

Vaikas iš suinteresuoto asmens atimtas, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-12 įsakymu Nr. A1-221 patvirtintų Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, kuris tėra poįstatyminis aktas. Šiuo atveju kriterijai, kuriais vaikas atimamas iš šeimos, akivaizdžiai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui.Teismas, atsisakęs taikyti aukštesnės galios teisės aktą – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pažeidė CPK 3 straipsnį.Teismas grubiai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytą teisę teikti įrodymus ir leisti kvestionuoti pareiškėjo pateiktus įrodymus, išnagrinėdamas tokį svarbų klausimą, kaip vaiko atėmimas, rašytine tvarka. Šis apribojimas realiai sutrukdė apeliantei pristatyti įrodymus, kad apeliantę apskundusi dvylikametė G. Z. turi neurologinių sutrikimų ir vartoja psichotropinius vaistus. Teismas nurodė savo nutartyje nepilnametės mergaitės G. Z. skundus. Jie atitiktų liudytojos parodymus, tačiau turėtų būti tinkamai paimti. Nepilnamečio liudytojo apklausa detaliai reglamentuota CPK 194 straipsnyje.

Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, išduodamas leidimą paimti mažametę E. M. iš motinos I. B., remiasi būtent įstatymuose nustatytomis sąlygomis, priimtoje nutartyje nurodydamas, kad CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <...> Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnis numato, kad XXXIX nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos rašytinio proceso tvarka, ir tik bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą turi būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas paimti vaiką E. M. iš vaiko motinos I. B. (apeliantės), teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – G. Z. vaistų receptus. Teismas, sprendžia, kad šie įrodymai nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo objektu, todėl jų nevertina (CPK 314 str.).Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.2541 straipsnio 3 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį, byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Prašymai išduoti teismo leidimą, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis).Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Nustačius, vieną iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau ne penkis kitus rizikos veiksnius, nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o nustačius daugiau nei vieną aukštos rizikos veiksnių, nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuriam esant vaikai skubiai laikinai turi būti paimami iš tėvų (atstovų pagal įstatymą) (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalis).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjos pateiktos 2018-07-09 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos ir Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto, matyti, kad E. M. buvo palikta be priežiūros, nesaugioje aplinkoje, aplink esant neblaiviems ir triukšmaujantiems asmenims, motinai galimai vaiką girdant alumi; vaiko motina pasiėmusi vaiką į rankas šaukė, kad jo niekam neatiduos, elgėsi agresyviai, jai nustatytas 1,52 promilių girtumas policijos komisariate. Šeimoje anksčiau buvo nustatytas fizinio, psichologinio smurto naudojimas atvejų prieš kitus šeimos narius. Tai priskirtina rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovu, vaiko socialine aplinka, kurie kelia grėsmę vaiko sveikatai ir/ar gyvybei. Nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams, todėl pareiškėjos darbuotojai pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai paėmė vaiką iš jo motinos.Pažymėtina, kad tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai tėvų valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad grėsmės lygiui nustatymo vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei, todėl buvo pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš vaiko motinos.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.