Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas Vilnius“ atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano būstas Vilnius“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Žalos bylos Nr. 2017/151224 medžiaga, pranešimas apie įvykį, 2017 m. rugsėjo 6 d. turto apžiūros aktas bei byloje pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos patvirtina, kad butas buvo užlietas dėl nesandaraus stogo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas akcinės draudimo bendrovė „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, remdamasi lokaline sąmata bei 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 0001334, už atliktus stogo remonto darbus išmokėjo 780,46 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkei S. P. Žalos bylos Nr. 2017/198522 medžiaga, pranešimas apie įvykį, 2017 m. gruodžio 13 d. apžiūros aktas bei įvykio fotonuotraukos patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 28 d. dėl nesandaraus stogo pakartotinai buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas akcinės draudimo bendrovė „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, remdamasi lokaline sąmata bei 2018 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą – faktūra Nr. 0001368, dėl šio įvykio išmokėjo 649,54 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkei S. P.

Žalos bylos Nr. 2018/313015 medžiaga, pranešimas apie įvykį, byloje pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos patvirtina, kad 2018 m. liepos 9 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, remdamasi turto žalos įvertinimo skaičiuote, dėl šio įvykio išmokėjo 348,34 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkei R. G. Žalos bylos Nr. 2019/072058 medžiaga, pranešimas apie įvykį, 2019 m. balandžio 29 d. turto apžiūros aktas, byloje pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos patvirtina, kad 2019 m. balandžio 23 d. dėl nesandaraus stogo pakartotinai buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė, remdamasi turto žalos įvertinimo skaičiuote, dėl šio įvykio išmokėjo 380,75 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkei R. G.

Gyvenamųjų namų, esančių, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas vykdė uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilkpėdės būstas“, todėl draudiminių įvykių metu ji buvo atsakinga už daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą. Uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilkpėdės būstas“ teises ir pareigas perėmė atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano būstas Vilnius“. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė ieškovei išmokėtų draudimo sumų negrąžino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal CK 82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai išvardyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme - šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). CK ir daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nurodytų namo konstrukcijų, priskirtinų bendrajai dalinei nuosavybei, sąvokos atskleistos ir techniniai reikalavimai šioms konstrukcijoms nustatyti viešosios teisės aktuose – Statybos įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (statybos techniniuose reglamentuose ir kt.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas STR 1.07.03:2017) 98 punktas numato, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už gyvenamojo namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento STR 1.07.03:2017 99 punktas). Pagal Reglamento STR 1.07.03:2017 88 ir 89 punktus, gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui), kurias atlieka namo techninis prižiūrėtojas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Vilnius“ yra namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris organizuoja gyvenamųjų namų techninę priežiūrą ir privalėjo užtikrinti tinkamą namų stogų būklę ir priežiūrą. Atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo užlieti dėl nesandarių daugiabučių gyvenamųjų namų stogų. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Neužtikrinusi tinkamos stogų būklės, atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą - kompensuoti ieškovei pastarosios išmokėtas draudimo išmokas. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir reikalavimo neginčijo, duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 2 159,09 Eur (780,46 Eur + 649,54 Eur + 348,34 Eur + 380,75 Eur) išmokėtos draudimo išmokos (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 49,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str., 286 str. teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai 2 159,09 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 9 ct) išmokėtos draudimo išmokos.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 159,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai 49,00 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.