Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2010-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-41-373/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-27
Bylos Nr.
1-41-373/2010
Teisminio proceso Nr.
1-89-2-00005-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Kaltinamasis
J. A.
Advokatai
Nijolė Gaižutienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-41-373/2010(Proceso Nr. 1-89-2-00005-2009-6)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2; 1.2.18.10; 1.2.29.1; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.6; 2.3.6.4.5. (S)
Utenos rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2010 m. balandžio 27 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, gynėjoms advokatėms Nijolei Gaižutienei, Reginai Šaltinienei, civilinio ieškovo atstovui J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 182 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

J. A. ir A. A., veikdami bendrininkų grupe, žinodami, kad A. A. yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarę, J. A., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-01-08 fiktyviai įdarbino savo sutuoktinę A. A. į jo vadovaujamos individualios įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), vyriausiosios vadybininkės pareigas ir 2008-01-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui pateikė 2008-01-08 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad A. A. nuo 2008-01-08 priimta į darbą (duomenys neskelbtini) ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to, A. A., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-04-10 kreipėsi į Viešąją įstaigą „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrą“ dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, o ši įstaiga jai išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0137207, kuriuo A. A. suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2008-04-10 iki 2008-08-13. Po to, A. A., žinodama, kad individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 111-3574) 16 straipsnio reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažo, vykdydama bendrą su J. A. nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną VSDFV Utenos skyriui pateikė: prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-04-10 VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro“ išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0137207; 2008-04-10 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. VSDFV Utenos skyrius dėl A. A. ir J. A. pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų, apgaulės įtakoje, manydami, kad A. A. turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2008-04-29 priėmė sprendimą Nr. L11-5543 „Dėl A. A. teisės į motinystės pašalpą“, kuriame nusprendė skirti A. A. motinystės pašalpą nuo 2008-04-10 iki 2008-08-13 iš viso 1714,37 Lt sumai ir VSDFV Utenos skyrius 2008-05-08 mokėjimo pavedimu Nr. 1826 šią sumą pervedė į A. A. asmeninę sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, J. A., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad A. A. realiai (duomenys neskelbtini) nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, 2008-04-16 VSDFV Utenos skyriui pateikė 2008-04-14 pranešimą apie (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 metų I ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-04-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-04-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. A. gavo 21300,00 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetą apskaičiuota 7237,74 Lt įmokų. Po to, J. A., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, kaip individualios įmonės savininkas, 2008-08-13 priėmė įsakymą Nr. 002 „Dėl motinystės atostogų suteikimo darbuotojai A. A.“, kuriuo suteikė jai motinystės atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-14 iki 2010-08-14. Taip pat, J. A. 2008-08-18 VSDFV Utenos skyriui pateikė 2008-08-13 pranešimą apie motinai suteiktas motinystės atostogas vaikui prižiūrėti Nr. 1 (forma 9-SD), kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. A. yra suteiktos atostogos nuo 2008-08-14 iki 2010-08-14. Po to, A. A., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008-08-18 VSDFV Utenos skyriui pateikė: prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) savininko J. A. 2008-08-13 įsakymą Nr. 002 „Dėl motinystės atostogų suteikimo darbuotojai A. A.“; vaiko gimimo liudijimo kopiją; 2008-08-18 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. VSDFV Utenos skyrius dėl A. A. ir J. A. pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų, apgaulės įtakoje, manydamas, kad A. A. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-08-26 priėmė sprendimą Nr. L11-9716 „Dėl A. A. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-08-14 iki 2010-05-23 iš viso 111756,00 Lt sumai, pinigus pervedant į A. A. sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius A. A. 2008-09-12 mokėjimo pavedimu Nr. 4050 sumokėjo 3318,39 Lt; 2008-10-15 mokėjimo pavedimu Nr. 4553 sumokėjo 5712,35 Lt; 2008-11-17 mokėjimo pavedimu Nr. 5084 sumokėjo 5712,35 Lt; 2008-12-15 mokėjimo pavedimu Nr. 5586 sumokėjo 5712,35 Lt; 2009-01-16 mokėjimo pavedimu Nr. 425 sumokėjo 5819,33 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos. Tokiu būdu, J. A. ir A. A., veikdami išankstine tiesiogine tyčia, apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės 113470,37 Lt svetimą turtą, o laikotarpiu nuo 2008-05-08 iki 2009-01-16, realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 27989,14 Lt svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Be to, J. A. nuo 2008-01-02, būdamas individualios įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininku, 2008-04-14 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. A. realiai IĮ (duomenys neskelbtini) nedirbo, neturėjo gauti ir negavo jokio atlyginimo, kompiuterinės technikos pagalba suklastojo IĮ (duomenys neskelbtini) 2008-04-14 pranešimą apie apdraustuosius už 2008 metų I ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-04-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4) ir 2008-04-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. A. gavo 21300,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 7237,74 Lt įmokų, juose pasirašė ir tokiu būdu juos suklastojo, po to juos panaudojo 2008-04-16 pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

Taip pat, J. A. nuo 2008-01-02, būdamas individualios įmonės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininku, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė niekada nevykdė pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamųjų tiekimų, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos pagalba, tyčia, IĮ (duomenys neskelbtini) 2008-07-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-06-01 – 2008-06-30 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje „PVM apmokestinamieji tiekimai (18, 9 ir 5 proc.)“ įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 1200 Lt, 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 216 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžeto arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM (24+26+27+28+29+30)“ įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 3 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-07-25 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-08-14 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-07-01 – 2008-07-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 1450 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 261 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 8 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-08-14 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-08-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-08-01 – 2008-08-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 1800 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 324 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 2 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-08-25 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-10-25 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-09-01 – 2008-09-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 900 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 162 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 5 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-10-25 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-11-24 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-10-01 – 2008-10-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 450 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 81 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 6 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-11-24 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-12-23 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-11-01 – 2008-11-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 1250 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 225 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 3 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-12-23 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tęsdamas nusikalstamą veiką J. A. 2008-12-26 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurioje deklaruojami apmokestinamieji tiekimai ir pirkimai už 2008-12-01 – 2008-12-31 mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas vykdytus apmokestinamuosius tiekimus už 430 Lt, 26 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 66 Lt pardavimo PVM, 31 eilutėje įrašė žinomai neteisingus duomenis, nurodydamas 3 Lt mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu šią deklaraciją suklastojo, po to ją panaudojo 2008-12-26 elektroniniu būdu pateikdamas Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, J. A. nuo 2008-01-02, būdamas IĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas, atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat, pagal to paties įstatymo 11 str. 1 d. nuostatas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, tyčia, laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą IĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą: neįregistravo apskaitos registruose ūkinių operacijų dėl įmonės vardu įsigytų prekių už bendrą 9661,23 Lt sumą, t.y. benzino A95E, įsigyto iš S.Vaiginio IĮ – 2510,63 Lt; kanceliarinių prekių, įsigytų iš UAB „Daily service“ – 83,01 Lt; įvairių remontui skirtų santechnikos ir kitų prekių, įsigytų iš prekybos centrų (UAB „Senukų prekybos centras”, UAB „Topoplastas“, UAB „Utenaitis“ – 5510,85 Lt; statybinių medžiagų (kalkinio skiedinio, sąramų, įsigytų iš UAB „Statva“, cemento ir putų, įsigytų iš Utenos r. vartotojų kooperatyvo) – 1358,74 Lt; guolio automobiliui, įsigyto iš UAB „Rimsauvilda“ – 198,00 Lt; UAB „SEB banko“ slaptažodžio generatoriaus – 39 Lt; taip pat, neįregistravo apskaitos registruose ūkinių operacijų dėl įmonės vardu įsigytų paslaugų už bendrą 527,11 Lt sumą, t. y. skelbimo laikraštyje UAB „Utenos Indra“ – 103,84 Lt; UAB „Tele 2“ paslaugų – 384,27 Lt, iš viso nefiksavo įsigytų prekių ir paslaugų už bendrą 10188,34 Lt sumą; taip pat, jis, neužfiksavo kaip ir kur buvo panaudotos įmonės vardu įgytos prekės, kurių bendra vertė 9661,23 Lt; taip pat, jis, nepildė Individualios įmonės (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų pažymėtas A. A. dirbtas laikas ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, nurodančią, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, to paties įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas, nurodančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatą, nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. Laikotarpiu nuo 2008-05-07 iki 2009-02-01 tvarkydamas IĮ (duomenys neskelbtini), nuo 2008-05-07 įrašytos į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registrą, apskaitą, nedarė dvejybinio įrašo, tuo pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 3 d. nuostatą, nurodančią, kad „ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą”. Žinodamas, kad IĮ (duomenys neskelbtini) R. K. nesuteikė jokių paslaugų ir neatliko jokių darbų, o pastarasis nesumokėjo jokių pinigų, 2008-06-28 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos pagalba pagamino IĮ (duomenys neskelbtini) 2008-06-28 kasos pajamų orderį, serija ROL Nr. 001, kuriame, tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad R. K. 2008-06-28 už suteiktas statybos paslaugas Individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkui J. A. sumokėjo 1416 Lt, po ko pasirašė kaip pinigų gavėjas ir kasos pajamų orderio eilutėje „paimta iš“, prie R. K. asmens duomenų, pasirašė vietoje R. K., suklastodamas IĮ (duomenys neskelbtini) 2008-06-28 kasos pajamų orderį, serija ROL Nr. 001. Šį suklastotą kasos pajamų orderį įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 3 p., 5 p. ir 6 p. nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą įtraukiami dokumentai, turintys šiuos apskaitos dokumentų rekvizitus: 3) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“; 5) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“; 6) „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“. Pildydamas 2008 metų sausio, vasario ir kovo mėnesių įmonės darbo užmokesčio žiniaraščius, neįrašė ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimo ir kodo, asmens, kuris turėjo teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo arba pirmosios vardo raidės, pavardės, parašo ir pareigų ir žinodamas, kad IĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiajai vadybininkei A. A. realiai nebuvo išmokėtas joks atlyginimas, šiuose žiniaraščiuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad įmonės vyriausiajai vadybininkei A. A. per 2008 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius buvo apskaičiuota ir sumokėta iš viso 21300 Lt darbo užmokesčio ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 6 p. nuostatas, nurodančias, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“. Laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-01-02 tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, neįregistravo ūkinių operacijų (prekių ir paslaugų pirkimo, grynųjų pinigų sumokėjimo į įmonės kasą ir prekių panaudojimo) įmonės ūkinių operacijų registravimo žurnale ar kitame apskaitos registre ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatą, nurodančią, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” ir to paties įstatymo 12 str. 4 d. nuostatą, nurodančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Dėl minėtų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01 iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008-01-02 jis įsteigė individualią įmonę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jo motinos dviejų kambarių bute. Savo įmonėje įdarbino nėščią sutuoktinę A. A.. Ji pardavinėjo Dvarčionių keramikos plyteles, organizavo šių plytelių atgabenimą iš Airijos, rašė verslo planą. Įmonėje buvo įdarbinta A. A., po to N. B. ir daugiau darbuotojų nebuvo, nes nebuvo pradėta gamyba. A. A. dirbo įmonėje 2008 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais ir balandžio pirmą savaitę. A. A. buvo mokama 7100 Lt atlyginimas. Jis verslą įkūrė savo lėšomis, uždirbtomis Airijoje, iš tų pinigų mokėjo mokesčius ir atlyginimą A. A.. Sau darbo užmokesčio nemokėjo. Jis pats vedė įmonės apskaitą, pats Sodrai pateikė pranešimą apie įdarbintą asmenį bei pateikė kitus reikiamus dokumentus motinystės pašalpai gauti. A. A. buvo suteiktos atostogos vaiko priežiūrai dvejiems metams. Sodrai sumokėjo 7237,74 Lt įmokų. Nuo 2008-09-12 kitų pajamų, be motinystės pašalpos, jų šeima neturėjo, įmonė pelno nedavė. 2008 m. remontavo savo motinai priklausantį butą, kuris pagal panaudos sutartį atiduotas jo atsakomybei, 50 procentų naudojamas įmonės reikmėms. Buvo registruotas kaip PVM mokėtojas ir manydamas, kad vykdo pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamus tiekimus, pateikė deklaracijas už 2008 m. birželio – gruodžio mėnesius. Pripažįsta, kad būdamas atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, ūkinių operacijų neregistravo registre. Jis nesuprato kaip tvarkyti buhalteriją. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kad reikia vesti, nežinojo. Dėl dvejybinio įrašo netyčia padarė, nes nesuprato. R. K. buvo atlikti tinkavimo darbai, jis paskaičiavo sumą ir išrašė kasos pajamų orderį, kad reikia atsiskaityti 1416 Lt už darbus. Ant orderio jis pasirašė už R. K.. Jis PVM deklaracijoje nurodė pagal šį orderį gautas pajamas, nes tikėjosi, kad R. K. apmokės, bet neapmokėjo. Atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius su parašais padarė po visko, anksčiau nebuvo.

Kaltinamoji A. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji 2008 m. sausio 7 d., būdama nėščia, įsidarbino savo sutuoktinio IĮ (duomenys neskelbtini) vyriausia vadybininke. J. A. apie jos nėštumą žinojo. J. A. jai pavedė išanalizuoti dirbtinio akmens gaminius, procesą, rinką, sukurti verslo planą. Ji parašė verslo planą, kuris nerealizuotas. Įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2008-01-08 iki 2008-04-10. 2009-04-10 apsilankė pas daktarą ir pasakė, kad priklauso motinystės gimdymo atostogos ir tada išrašė gydytojas nedarbingumo pažymėjimą, kurį ji nunešė į Sodrą. Dokumentą rodė įmonės savininkui, nes kitą pusę pažymėjimo turėjo užpildyti darbdavys. Po vaiko gimimo darbdavys turėjo parašyti įsakymą, kad ji išeina motinystės atostogų, kol vaikui sueis 2 m. Sodra jai pervedinėjo kaltinime nurodytas sumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja N. B. parodė, kad J. A. pasiūlė dirbti jo įmonėje. Ji susitiko, sutarė minimalų darbo užmokestį. Jis pasiūlė pabandyti pardavinėti plyteles, ieškoti klientų per internetą. 2008-07-08 atvyko pas ją į namus, pasirašė darbo sutartį, bet po savaitės ji pamatė, kad negalės dirbti, nes dukra serga diabetu, jai reikalinga pastovi priežiūra. Ji paskambino J. A. ir pasakė, kad nedirbs. Atvažiavo J. A. ir nutraukė darbo sutartį. Ji J. A. įmonėje visiškai nedirbo.

Liudytoja V. B. parodė, kad ji dirba Sodros Utenos skyriuje vyresniąja specialiste pašalpoms. 2008-04-10 kreipėsi A. A. skirti motinystės pašalpą, turėdama nėštumo ir gimdymo pažymėjimą, išduotą Utenos PSPC. Remiantis tuo pažymėjimu ir kitais reikiamais dokumentais buvo priimtas sprendimas dėl motinystės pašalpos skyrimo. Pasibaigus neštumo ir gimdymo atostogomis, 2008-08-18 vėl A. A. kreipėsi motinystės (tėvystės) pašalpos ir pateikė reikiamus dokumentus. Buvo priimtas sprendimas skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai. Remiantis A. A. 2008 m. pirmo ketvirčio draudžiamosiomis pajamomis buvo paskaičiuota pašalpa. Ji turėjo darbo stažą skirti pašalai.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirbo pas jį J. A.. Paprašė jį nutinkuoti namą. J. A. sutiko. Sutarė 4000 Lt už visą darbą, kai bus pabaigtas darbas. Sakė bus dokumentas, išrašytas jo firmos už darbus. Jis dirbo asmeniškai. 2008 m. buvo surašytas kasos pajamų orderis 1416 Lt sumai, bet jis apie orderį nežinojo, jo nematė ir nepasirašė, pinigų nemokėjo.

Specialistė S. S. parodė, kad J. A. apskaitos tvarkymas sukėlė neigiamus padarinius. Nebuvo pateikti reikiami dokumentai, kad nustatyti įmonės veiklą, įsipareigojimus, įmonės turtą. Pagal apskaitos dokumentus ji nenustatė, kad įmonė vykdė veiklą. Pateikti dokumentai prekių įsigijimo, negalima nustatyti, kam tos prekės panaudotos, ar asmeninėms reikmėms ar įmonės pajamoms uždirbti. Turi būti nurašymo aktai. Nustatė, kad yra kasos pajamų orderis, pagal kurį R. K. sumokėjo 1416 Lt ir pasidomėjo ar gautos pajamos. Buvo apklausti liudytojai, kurie nurodė, kad pinigų nemokėjo. Dvejybinis įrašas, kai tie patys pinigai įrašomi į debetą ir kreditą, ta pati suma. Jei dvejybinių įrašų ir nevykdo, pasekmių nėra, bet sunkiau nustatyti įsipareigojimus. Įmonė visiškai netvarkė registrų. Neteisingai pateiktos PVM deklaracijos, nes įmonė negavo pajamų, kurias įrašė, kad veikė ir gavo pajamas. J. A. nepateikė duomenų, kad buvo sumokėtas darbo užmokestis, tik pateikė žiniaraščius, kurie nebuvo pasirašyti, kasos išlaidų orderių nebuvo. Nepateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kurie turi būti pildomi kiekvieną dieną. Įmonės vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą. Liudytoja L. T. parodė, kad po FNTT patikrinimo tvarkė IĮ (duomenys neskelbtini) 2008 m. apskaitą. Kaltinamasis nesuvokė buhalterijos įstatymų, bandė tvarkyti apskaitą, bet nebuvo sutvarkyta. PVM deklaracijas galima tikslinti kiek nori kartų iki patikrinimo. Po patikrinimo tikslinti negalima.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis dirba vadybininku statybinių medžiagų parduotuvėje Utenos filiale. 2008 m. vasario mėn. atvažiavo A. A. ir siūlė prekiauti plytelėmis, sakė pradės gamybą, bus pasiūlyta prekių. Rodė plytelių pavyzdžius.

Liudytojas G. J. parodė, kad prieš dvejus metus A. norėjo nuomotis patalpas ir kažką gaminti iš dirbtinio akmens, bet paskui jie nebepasirodė.

Liudytoja E. T. parodė, kad ji dirba Dvarčionių keramikos Utenos parduotuvės vadove. Kaltinamieji 2007 m. vasarą pirko Dvarčionių keramikos plyteles ir vežėsi į užsienį, o 2008 m. grįžo su plytelėm. Buvo atvažiavę klausti, ar gali grąžinti plyteles į parduotuvę.

Civilinio ieškovo atstovas J. K. parodė, kad kaltinamieji labai tiksliai apskaičiavo įmokų Sodrai mokėjimo laikotarpį - 3 mėn., kad gautų motinystės pašalpą. Tiksliai apskaičiavo įmokų dydį, kad gautų maksimalią pašalpą. A. A. priskaičiuota 35584,30 Lt suma, išmokėta į sąskaitą 26274 Lt, skirtumą sudaro gyventojų pajamų mokestis.

Iš VSDFV Utenos skyriaus pažymos matyti, kad A. A. nedirbo nuo 2005-04-15, kada buvo atleista iš B. L. individualios įmonės iki 2008-01-08, kada buvo priimta į darbą IĮ (duomenys neskelbtini). IĮ (duomenys neskelbtini)jai už laikotarpį nuo 2008-01-08 iki 2008-03-31 priskaičiuotas 21300 Lt darbo užmokestis (b.l.3, t.1).

VSDFV Utenos skyriaus 2008-04-29 sprendimas patvirtina, kad A. A. buvo paskirta už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki 2008-08-13 motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogas - 1714,37 Lt (b.l.4, t.1).

VSDFV Utenos skyriaus 2008-08-26 sprendimu A. A. paskirta motinystės pašalpa, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-08-14 iki 2010-05-23, kurios bendra išmokama suma – 111756 Lt (b.l.5-6, t.1).

2008-08-13 IĮ (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr.002 A. A. buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-08-14 iki 2010-08-14 (b.l.15, t.1).

Iš Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad nėra duomenų apie J. A. vardu Europos Sąjungos valstybėse registruotas įmones bei apie jo 2003-2008 metais gautas pajamas Europos Sąjungos valstybėse (b.l.43, t.1).

Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis IĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2008-01-08 iki 2008-12-31 sumokėjo 5143,54 Lt mokesčių (b.l.45, t.1).

Iš IĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-01-29 į šią sąskaitą įplaukė tik paties J. A. ir IĮ (duomenys neskelbtini) įnešti pinigai – 15133,00 Lt ir jie visi panaudoti mokesčiams sumokėti – 15111,43 Lt (b.l.58-65, t.1).

Gimimo liudijimas patvirtina, kad 2008-05-23 gimė A. A. (b.l.101, t.1).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01 IĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma laikantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2, 3 d., 12 str. 1, 4 d., 13 str. 1 d. 1-3, 5-6 p. ir 16 str. 1 d. reikalavimų, dėl ko laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01 iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. (b.l. 174-198, t.1, b.l. 1-26, t.2).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamoji A. A. į nėštumo įskaitą įrašyta 2007-11-22 (b.l.160-161, t.1). Kaltinamieji pripažįsta, kad apie A. A. nėštumą buvo žinoma jiems abiems. J. A. 2008-01-02 įregistravo individualią įmonę (duomenys neskelbtini) (b.l.80-81, t.2) bei 2008-01-08 priėmė į darbą vyriausia vadybininke šioje įmonėje vienintelę darbuotoją A. A., skirdamas 7100 Lt atlyginimą per mėnesį (b.l.9-10, t.2) ir per 2008 m. pirmą ketvirtį jai priskaičiavo 21300 Lt darbo užmokesčio (b.l.16, 18, t. 1). Iš specialisto išvados, kitos bylos medžiagos matyti, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. A. realiai dirbo įmonėje: nėra darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų pažymėtas jos įmonėje dirbtas laikas bei kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad 2008 m. sausio – kovo mėnesiais ji dirbo įmonėje ir kad darbo užmokestis, apskaičiuotas darbo užmokesčio žiniaraščiuose už šį laikotarpį, buvo apskaičiuotas už atliktą darbą (b.l.174-198, t.1, 1-26, t.2). Kaltinamųjų pateikti dokumentai dėl AB „Dvarčionių keramika“ plytelių pirkimo patvirtina faktą, kad J. A. 2006-11-23 buvo iš minėtos įmonės įsigijęs šias prekes bei jas išgabenęs į Airiją (b.l.58-60, t.3). AB „Dvarčionių keramika“ Utenos parduotuvės vadovė liudytoja E. T. patvirtino, kad kaltinamieji pirko plyteles ir vežėsi į užsienį, o 2008 m. plyteles norėjo grąžinti į parduotuvę. Liudytojas A. G. parodė, kad į statybinių medžiagų parduotuvę 2008 m. vasario mėn. buvo atvažiavusi A. A. ir siūlė prekiauti plytelėmis, sakė pradės gamybą, bus pasiūlyta prekių. Rodė plytelių pavyzdžius. Šios aplinkybės nepatvirtina A. A. darbo IĮ (duomenys neskelbtini), nes plytelės buvo pirktos J. A., kaip fizinio asmens, įmonė jų nebuvo įgijusi ir jokio ryšio su įmonės veikla šis turtas neturėjo. Kaltinamieji pateikė verslo planą, kuriame nurodyta, kad jis parengtas A. A. 2008 m. sausio – kovo mėnesiais, patvirtintas J. A. 2008-04-08 (b.l.73-116, t.3). Šio dokumento negalima laikyti patikimu A. A. darbo IĮ (duomenys neskelbtini) įrodymu, kadangi jis pateiktas pačių kaltinamųjų, siekiančių apsiginti nuo jiems pareikštų kaltinimų, kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių plano autorystę ir rengimo laiką, byloje nėra. Kaltinamoji A. A. nurodytu verslo plano rengimo laikotarpiu turėjo pagrindinį išsilavinimą, o vidurinį išsilavinimą ji įgijo tik 2009 m. (b.l.14, t.3), todėl jos galimybės parengti tokį planą, nesant objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, abejotinos. Liudytojas G. J. parodė, kad prieš dvejus metus A. ir J. A. norėjo nuomotis patalpas ir kažką gaminti iš dirbtinio akmens, bet paskui jie nebepasirodė. Aptarti kaltinamųjų pateikti įrodymai dėl A. A. darbo įmonėje vertinami kaip jų pasirinkta gynybos taktika ir atmetami, nes prieštarauja kitiems aukščiau nurodytiems byloje surinktiems įrodymams. IĮ (duomenys neskelbtini) apskaitoje nėra duomenų apie AB „Dvarčionių keramika“ plytelių įsigijimą, verslo planas niekada nebuvo įgyvendinamas, jo autorystė ir rengimo laikas nepagrįsti objektyviais įrodymais, nenustatyta ar patalpomis gaminti gaminius iš dirbtinio akmens kaltinamieji domėjosi deklaruojamo A. A. darbo įmonėje laikotarpiu.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. A. IĮ (duomenys neskelbtini) nedirbo ir socialinio draudimo stažo neįgijo.

Kaltinamasis J. A. pripažino, kad gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas už A. A. mokėjo savo lėšomis. Byloje esantys darbo užmokesčio žiniaraščiai A. A., kaip gavusios atlyginimą, nepasirašyti, nėra kitų dokumentų (kasos išlaidų orderių ar kitų), kurie patvirtintų darbo užmokesčio išmokėjimą (b.l. 179-,t.1, 11-13, t.2). Iš IĮ (duomenys neskelbtini) ir J. A. banko sąskaitų išrašų matyti, kad nėra pavedimų sumokėti A. A. darbo užmokestį (b.l.58-65, 70-81, t.1). Taip pat ir A. A. sąskaitoje nėra duomenų apie iš IĮ (duomenys neskelbtini) gautą darbo užmokestį (b.l.51-57, t.1). 2008-08-01 į darbą vadybininke IĮ (duomenys neskelbtini) buvo priimta N. B., jai skiriant 400 Lt atlyginimą. N. B. iš darbo atleista 2008-09-17. Liudytoja N. B. parodė, kad realiai įmonėje nedirbo ir darbo užmokesčio negavo (b.l. 17, 20, t.1,15-16, t.2). Kaltinamasis J. A. nepateikė darbo užmokesčio žiniaraščių dėl N. B. apskaičiuoto darbo užmokesčio bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtų pažymėtas jos darbo laikas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad N. B. taip pat buvo įdarbinta fiktyviai, siekiant parodyti įmonės gyvybingumą. Kaltinamojo J. A. VSDFV Utenos skyriui deklaruotas N. B. už tą patį darbą kaip A. A. numatytas darbo užmokestis daugiau kaip septyniolika kartų mažesnis nei A. A.. Specialisto išvados duomenys patvirtina, kad A. A. fiktyvaus darbo įmonėje laikotarpiu ir jai išėjus motinystės atostogų, IĮ (duomenys neskelbtini) nevykdė veiklos, už kurią būtų gavusi pajamas (b.l.152-153, t.1). Į IĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-01-29 įnešta 15133,00 Lt grynųjų pinigų, kurių mokėtojas IĮ (duomenys neskelbtini) arba J. A. (b.l.58-65, 194, t.1, b.l.1-2, t.2).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji, veikdami kartu, siekė vieningo tikslo - apgaule įgyti turtinę teisę į VSDFV biudžeto lėšas. Jie, pateikdami melagingus duomenis apie A. A. darbą ir turimą socialinio draudimo stažą (b.l.16, 18, 19,t.1), siekė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu. A. A. buvo priimta į darbą likus trims mėnesiams iki motinystės pašalpos gavimo pradžios, t.y. kad įgytų Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, 2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110, 16 str. numatytą būtinąjį stažą šiai pašalpai gauti. Pagal minėtą įstatymą teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi <...> apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių <...> ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Tokie asmenys pagal šio įstatymo 19 str. turi teisę ir į motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu. Kaltinamasis J. A. priskaičiavo A. A. atlyginimą – 7100 Lt, kuris tik nežymiai viršija LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 5 d. numatytą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį pašalpoms apskaičiuoti, kuris negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-12 nutarimu Nr. 1327 nustatytos 2008 m. ketvirčio draudžiamosios pajamos - 1414 Lt bei atitinkamai maksimalus kompensuojamasis uždarbis – 7070 Lt (1414x5). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji apgaule siekė įgyti ir įgijo teisę į maksimalią motinystės pašalpą. Kaltinamieji pripažino, kad A. A. gaunama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa buvo vienintelės jų šeimos pajamos.

Kaltinamieji pateikė VSDFV Utenos skyriui iškreiptus praeities faktus apie A. A., neva, turimą socialinio draudimo stažą, siekdami suklaidinti VSDFV Utenos skyrių, kuriam patikėtas turtinės teisės valdymas. Jų panaudota apgaulė buvo esminė, t.y. suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką VSDFV Utenos skyriaus apsisprendimui pripažinti A. A. teisę į motinystės pašalpas. Tokiu būdu kaltinamieji įgijo turtinę teisę į svetimą turtą. Kaltinamajai A. A., apgaulės įtakoje, 2008-04-29 VSDFV Utenos skyriaus sprendimu buvo suteikta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpį – 1714,37 Lt (b.l.4, t.1) bei 2008-08-26 sprendimu paskirta 111756 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks dveji metai (b.l.5, t.1). Viso kaltinamoji įgijo teisę į didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL dydžio) svetimą turtą - 113470,37 Lt VSDFV biudžeto lėšas. Laikotarpiu nuo 2008-05-08 iki 2009-01-16, t.y. nuo teisės į pašalpas įgijimo, A. A. įgijo savo naudai 27989,14 Lt (b.l.168, t.1). Kaltinamieji, bendrais veiksmais, padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, kadangi VSDFV Utenos skyriui priėmus sprendimus dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo A. A., ji galėjo įgytą turtinę teisę realizuoti (patenkinti). Kaltinamųjų veika, bendrais veiksmais apgaule įgyjant turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, atitinka LR BK 182 str. 2 d. sudėtį.

Kaltinamasis J. A., siekdamas, kad A. A. gautų motinystės pašalpą, suklastojo savo įmonės 2008-04-14 pranešimą VSDFV Utenos skyriui apie jo įmonės apdraustuosius už 2008 m. pirmą ketvirtį su priedais (b.l.18, t.1), kuriame nurodė, kad A. A. gavo 21300 Lt pajamų. Jis suvokė, kad klastoja tikrą dokumentą, nes žinojo, kad A. A. realiai įmonėje nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Jo veika, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai su LR BK 182 str. 2 d., kvalifikuojama dar ir pagal LR BK 300 str. 1 d.

Taip pat kaltinamasis J. A. suklastojo pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas 2008 m. birželio - gruodžio mėnesių bei jas pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip jas panaudodamas. Deklaracija atitinka dokumento sąvoką, nes joje įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija. Kaltinamasis pripažino, kad deklaracijų duomenys neteisingi. Jis parodė, kad pats, kaip fizinis asmuo, remontavo butą, kuriame buvo įsteigta jo įmonė ir IĮ (duomenys neskelbtini) jam už remontą turėjo sumokėti deklaracijose nurodytas sumas, tačiau nesumokėjo. Specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamojo ar jo šeimos narių turto naudojimas įmonės veikloje nebuvo įformintas jo, kaip įmonės savininko, įsakymu ir nepateiktas mokesčių inspekcijai, todėl su šiuo turtu susiję sąnaudos negalėjo būti atskaitytos iš įmonės pajamų. 2008 m. birželio - gruodžio mėnesių IĮ (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašyti neteisingi duomenys, nes įmonė neturėjo deklaruoti nei PVM apmokestinamų tiekimų, nei pirkimo ir importo PVM (birželio mėn. deklaracija) arba turėjo deklaruoti kitokio dydžio šiuos mokesčius (liepos – gruodžio mėn. deklaracijos) (b.l.182-188, 195-198, t.1). Kaltinamasis suklastojo tikrus dokumentus, jų turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis bei pateikdamas neteisingas deklaracijas mokesčių inspekcijai, suklastotus dokumentus patalpino į teisinę apyvartą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika suklastojant 2008 m. birželio - gruodžio mėnesių PVM deklaracijas laikytina vienu tęstiniu nusikaltimų, nes įvertinus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad jo veiksmus apima vieningas tikslas ir tyčia – imituoti įmonės veiklą ir tokiu būdu pateisinti fiktyvų A. A. įdarbinimą. J. A. veika suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, atitinka LR BK 300 str. 1 d. požymius.

Specialisto išvada, kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. A., kaip įmonės savininkas ir atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01 neįregistravo apskaitos registruose kaltinime nurodytų ūkinių operacijų, t.y. IĮ (duomenys neskelbtini) vardu surašytų prekių pirkimo ir paslaugų suteikimo apskaitos dokumentų (b.l. 3-7, t.2), nepildė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nedarė dvejybinio įrašo, pagamino IĮ (duomenys neskelbtini) 2008-06-28 kasos pajamų orderį, serija ROL Nr. 001, kuriame įrašė neteisingus duomenis, kad R. K. už suteiktas statybos paslaugas sumokėjo 1416 Lt, pasirašė kaip pinigų gavėjas ir vietoje R. K.. Liudytojas R. K. patvirtino, kad IĮ (duomenys neskelbtini) pinigų nemokėjo ir kasos pajamų orderio nepasirašė. J. A. suklastotą kasos pajamų orderį įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis į 2008 metų sausio - kovo mėnesių įmonės darbo užmokesčio žiniaraščius įrašė neteisingus duomenis, kad A. A. šiuo laikotarpiu buvo apskaičiuota ir sumokėta 21300 Lt darbo užmokesčio (b.l.177-182, t.1). Tokiu būdu, kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytus 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus. Kaltinamasis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes jis, klastodamas dokumentus ir neįtraukdamas į apskaitą ūkinių operacijų, sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Specialisto išvados ir specialisto apklausos duomenimis nustatyta, jog dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-02-01 iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b.l.191, t.1). Kaltinamojo veika atitinka LR BK 222 str. 1 d. požymius.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Taip pat atsižvelgiama į padarytų veikų pavojingumą: kaltinamoji A. A. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kaltinamasis J. A. vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, vieną apysunkį ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus.

Vertinant kaltinamųjų asmenybes atsižvelgiama į tai, kad jie nusikalto pirmą kartą, charakterizuojami teigiamai, administracine tvarka nebausti, augina tris mažamečius vaikus.

Įvertinus teigiamas kaltinamųjų asmenybes, jų padaryto sunkaus nusikaltimo atsitiktinį, situacinį pobūdį, tai, kad iš dalies paties įstatymo netobulumas sudarė sąlygas padaryti šią nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji augina tris mažamečius vaikus, tinkamai jais rūpinasi ir prižiūri, daroma išvada, kad LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė jiems yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo principo. LR BK 41 str. 2 d. numatytiems tikslams pasiekti kaltinamiesiems, taikant LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, skirtinos su realiu laisvės atėmimu nesusiję bausmės. Taikant LR BK 54 str. 3 d., ypatinga reikšmė teikiama aplinkybėms, atskleidžiančioms nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamieji sukčiavo, pasinaudodami LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 d. nuostata, kad teisę gauti motinystės pašalpą turi apdrausti asmenys, įgiję ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius dvylika mėnesių socialinio draudimo stažą. Tai akivaizdi įstatymo spraga, kuri vėliau įstatymų leidėjo buvo pataisyta, nustatant, kad nuo 2009-07-01 šis stažas turi būti ne trumpesnis kaip 9 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009-10-01 – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius (Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)). Kaltinamoji A. A. iki pastarojo nėštumo augino du mažamečius vaikus, įvertinus šią aplinkybę ir šalies ekonominę situaciją, jai buvo sudėtinga įgyti privalomąjį socialinio draudimo stažą motinystės pašalpai gauti. Kad ir neteisėtų būdu gauta pašalpa buvo panaudota daugiavaikės šeimos pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia kaltinamųjų padarytą sunkų nusikaltimą vertinti kaip mažiau pavojingą ir į tai atsižvelgti skiriant jiems bausmes. Įvertinus aukščiau išdėstytus teigiamus kaltinamųjų asmenybes apibūdinančius duomenis akivaizdu, kad jie nėra linkę daryti nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus ir ši nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Paskyrus kaltinamiesiems realias laisvės atėmimo bausmes, trys jų mažamečiai vaikai liktų be tėvų globos, būtų pažeista jų teisė į normalias ir saugias gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamiesiems griežtas laisvės atėmimo bausmes. Bausmė privalo būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, o sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neatitiktų įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kaltinamųjų asmenybių. Siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir taikant LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, pagal LR BK 182 str. 2 d. kaltinamajam J. A. skirtina arešto, o kaltinamajai A. A. - laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nusikalstamas veikas jie padarė tiesiogine tyčia, jiems skirtinos didesnės nei sankcijos vidurkis bausmės (LR BK 61 str.).

VSDFV Utenos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš J. A. ir A. A. 50395,54 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti (LR BPK 115 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai A. A. paliktina kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. A. kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, keistina į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jis suimtinas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 304, 305str., 307str., teismas

nusprendžia

J. A. pripažinti kaltu:

pagal LR BK 182 str. 2 d. ir remiantis LR BK 54 str. 3 d., paskirti septyniasdešimt parų arešto;

pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl pranešimo apie apdraustuosius suklastojimo ir paskirti penkiasdešimt parų arešto;

pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl PVM deklaracijų klastojimo ir paskirti penkiasdešimt parų arešto;

Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti septyniasdešimt parų arešto.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. ir paskirti šešiasdešimt parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su apėmimo būdu subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę devyniasdešimt parų arešto.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. A. pripažinti kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Priteisti solidariai iš J. A. ir A. A. 50395,54 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti VSDFV Utenos skyriui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai A. A. palikti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. A. kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą pakeisti į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį suimti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė