Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. S. su trečiaisiais asmenimis A. J., I. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 371,81 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 1–2).

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. V. S. 2018 m. kovo mėnesį įsibrovė į A. J. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė namų turtą – sieninį laikrodį, radijo imtuvą, papuošalus ir kitus daiktus. Vagystės metu sugadintas durų užraktas. (duomenys neskelbtini) pastatas ir namų turtas apdraustas ieškovės, kuri dėl turto sugadinimo išmokėjo draudėjai 91,81 Eur išmoką, už pavogtą turtą išmokėjo 280 Eur draudimo išmoka, kurios bendra suma – 371,81 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką dėl apdrausto turto sugadinimo, perėmė nukentėjusio asmens teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu dėl vagystės kaltu pripažino V. S. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis prašo ieškinį patenkinti.

Atsakovas neišreiškė valios atvykti į teismo posėdį, atsiliepimo nepateikė, apie posėdį jam pranešta (t. 1, el. b. l. 76).

Byloje nustatyta, kad I. S. nuo 2017 m. rugpjūčio 28 iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo apdraudusi pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei ten esantį turtą standartiniu draudimu. Dėl turto pagrobimo įsibraunant į šiuos pastatus, 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas V. S. 2018 m. balandžio 13 d. ieškovė išmokėjo draudėjai I. S. 371,81 Eur draudimo išmoką, iš kurių 280 Eur už pavogtą turtą ir 91,81 Eur už sugadintą turtą. 2018 m. liepos 30 d. dalis pavogtų daiktų grąžinti savininkei A. J. Ieškovė pateikė ieškinį dėl 371,81 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Būsto draudimo liudijimas patvirtina, kad I. S. nuo 2017 m. rugpjūčio 28 iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo apdraudusi pastatus (duomenys neskelbtini) bei jame esantį turtą standartiniu draudimu (t. 1, el. b. l. 3). 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. S., be kita ko, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė) dėl to, kad jis 2018 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas su kitu asmeniu, išlaužus durų užraktą 35 Eur vertės, įsibrovė į A. J. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš jo pagrobė A. J. priklausantį turtą – 200 Eur, piniginę 10 Eur vertės, sieninį laikrodį 60 Eur vertės, laikrodį–žadintuvą 20 Eur vertės, radijo imtuvą 60 Eur vertės, rankinį aukso spalvos laikrodį 200 Eur vertės, rankinį sidabro spalvos laikrodį 60 Eur vertės, sidabrinę apyrankę 50 Eur vertės, sidabrinę apyrankę 40 Eur vertės, sidabrinę apyrankę 15 Eur vertės, suktą sidabrinę dviejų spalvų apyrankę 20 Eur vertės, tris baltos spalvos karolių vėrinius po 20 Eur, bendros 60 Eur vertės, vieną raudonos spalvos karolių vėrinį 20 Eur vertės, keturis vienetus gintarinių karoliukų po 1 Eur, bendros 4 Eur vertės, kryželio formos pakabuką 1 Eur vertės, pakabuką su gintaro gabaliuku 3 Eur vertės, sidabrinės spalvos grandinėlę su pakabuku 30 Eur vertės, grandinėlę 3 Eur vertės, kabančius auskarus 20 Eur vertės, sidabrinius auskarus 15 Eur vertės, sidabrinį puslankio formos auskarą 5 Eur vertės, tris auksinius žiedus po 15 Eur, bendros 45 Eur vertės, du auksinius vestuvinius žiedus po 250 Eur, bendros 500 Eur vertės, žiedą su juodos spalvos karoliuku 3 Eur vertės, sagę 5 Eur vertės, sagę 20 Eur vertės, juodos spalvos moteriškus batus 36 Eur vertės, šešis raktus po 3 Eur, bendros 18 Eur vertės, juodos spalvos piniginę 2 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai bendrą 1 560 Eur turtinę žalą. Nuosprendžiu iš V. S. priteista A. J. 949 Eur turtinės žalos atlyginimo už negrąžintus daiktus. 2018 m. liepos 30 d., dalį daiktų suradus, juos apžiūrėjus, nufotografavus, nustačius, kad jie priklauso A. J., daiktai jai grąžinti; tarp grąžintų daiktų, be kita ko, yra: radijo imtuvas, sieninis laikrodis, trys karoliai, trys žiedai (t. 1, el. b. l. 3). Nuostolio ir draudimo išmokos paskaičiavimai patvirtina, kad bendra nuostolio suma už pavogtą turtą yra 320 Eur; ją sudaro: radijo imtuvas 60 Eur, sieninis laikrodis 60 Eur, 235 Eur papuošalai – 8 vnt. karolių 160 Eur, žiedai 5 vnt. 75 Eur; atsižvelgus į nustatytus apribojimus už papuošalus mokėtini nuostoliai – 200 Eur; išskaičiavus besąlyginę išskaitą 40 Eur, atlygintinų nuostolių suma – 280 Eur (320 Eur – 40 Eur) (t. 1, el. b. l. 3). Draudimo išmokos paskaičiavimas ir lokalinė sąmata patvirtina, kad draudimo išmokos suma už sugadintą turtą yra 91,81 Eur; ją sudaro: stambus durų staktos remontas 81,81 Eur bei ūkinio spyna 10 Eur (t. 1, el. b. l. 3). 2018 m. balandžio 12 d. I. S. pranešta, kad už sugadintą turtą bus išmokėta 91,81 Eur, o už pavogtą turtą – 280 Eur draudimo išmoka (t. 1, el. b. l. 3). 2018 m. balandžio 13 d. I. S. išmokėta 280 Eur išmoka už pavogtą turtą ir 91,81 Eur išmoka už sugadintą turtą (t. 1, el. b. l. 3). Pažyma patvirtina, kad 2021 m. birželio 17 d. antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 949 Eur išieškojimo iš V. S. išieškotojai A. J.; iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. žala neišieškota (t. 1, el. b. l. 39). Iš trečiojo asmens A. J. paaiškinimo matyti, kad jai grąžinti daiktai – radijo imtuvas bei sieninis laikrodis buvo sugadinti, nes jai grąžinus juos, jie nebeveikė, o karoliai buvo sutraukyti, dalis jų pamesta, todėl tapo beverčiais (t. 1, el. b. l. 79–80).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikui turto draudimo sutarties pagrindu išmokėjus draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ši teisės norma dispozityvi, nes draudimo sutartimi leidžiama susitarti kitaip, bet ginant draudiko interesus atvejais, nustatytais aptariamos normos 1 dalyje (kai žala, kurią atlyginant išmokama draudimo išmoka, padaroma tyčia), draudikui teisė pereina, nors draudimo sutartyje ir būtų nustatyta kitaip. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą.. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas turi mažiausiai du tikslus. Pirma, šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2009).

Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių, t. y. turėdamas reikalavimo teisę tiek į žalą padariusį asmenį, tiek (kai padaryta žala reiškia draudžiamąjį įvykį) į draudiką, ir pareikšdamas šiems asmenims reikalavimus draudėjas negali gauti didesnio reikalavimų patenkinimo, nei faktiškai jo patirtas nuostolių dydis, kitokiu atveju draudėjui būtų atlyginta daugiau, nei jo patirti nuostoliai, tai reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą.

Byloje nustatyta, kad V. S., pro duris, jas sugadindamas, įsibrovė į A. J. priklausantį gyvenamąjį namą, kur pagrobė A. J. turtą, be kita ko, radijo imtuvą 60 Eur, sieninį laikrodį 60 Eur, 80 Eur vertės keturis karolius (tris baltos spalvos (perlų imitacija) karolių vėrinius ir vieną raudonos spalvos, 4 vnt. x 20 Eur) bei šešis žiedus (3 vnt. x 15 Eur, 2 vnt. x 250 Eur, 1 vnt. x 3 Eur). Radijo imtuvas ir sieninis laikrodis grąžinti, iš A. J. pateiktų paaiškinimų matyti, kad jie grąžinti jau sugadinti, nes nebeveikė, už juo žalą atlygino ieškovė. Grąžinti du auksiniai vestuviniai žiedai po 250 Eur ir vienas žiedas su juodos spalvos karoliuku 3 Eur vertės, grąžinti nesugadinti. Negrąžinti 3 vnt. po 15 Eur, bendros 45 Eur vertės žiedai. Grąžinti ketveri balti (perlų imitacija) karoliai, grąžinti nesugadinti (nuteistas už trijų tokių karolių vagystę). Negrąžinti raudonos spalvos karoliai 20 Eur vertės. Ieškovė už karolius (8 vnt.) ir žiedus (5 vnt.) išmokėjo draudėjai 200 Eur, taigi, draudėja išmokėjo draudimo išmoką ir už tuos daiktus, už kurių vagystę V. S. nepripažintas kaltu ir dėl kurių vagystės nebuvo pranešta. Be to, 2018 m. balandžio 13 d. ieškovei išmokėjus draudimo išmoką už pavogtus daiktus, 2018 m. liepos 30 d., daiktai rasti, nufotografuoti ir nesugadinti grąžinti A. J. (perlų imitacijos karoliai ir trys žiedai). A. J. paaiškinime nurodė, kad karoliai grąžinti nutraukti, tačiau apžiūros protokoluose nurodyta informacija ir fotonuotraukos šią aplinkybę paneigia: keturi vienetai perlo tipo karolių grąžinti nesugadinti ir nenutraukti. Kadangi draudėja nurodė, kad pavogti aštuoni karoliai, nuosprendis priimtas tik dėl keturių (trys perlų tipo ir vieni raudonos spalvos), spręstina, kad A. J. kalba apie kitus karolius, kurie neaptarti nuosprendyje.

AB ,,Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2016 m. gegužės 17 d. red.) (toliau – Taisyklės) 2.11. punkte (C dalies III skyrius, psl. 50) nustatyta, kad jei išmokėjus išmoką a) paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama – raštišku pareikalavimu per 30 kalendorinių dienų būtina grąžinti draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus; b) dingęs turtas, už kurį jau buvo išmokėta draudimo išmoka, atsiranda – grąžinti gautą draudimo išmoką arba perleisti mums atsiradusį turtą (daiktus); c) vėliau visa žala ar jos dalis buvo atlyginta valdžios institucijų ar kitų asmenų – Jūs privalote per 14 kalendorinių dienų grąžinti mums išmokos dalį, lygią gautai iš valdžios institucijų ar kitų asmenų. Taisyklių 2.13. punkte nustatyta pareiga nedelsiant informuoti apie valdžios institucijų ar kitų organizacijų visos žalos ar jos dalies atlyginimą, neatsižvelgiant į tai, ar draudimo išmoka jau išmokėta, ar dar tik bus mokama. Taisyklių 3.5. punkte (B dalies, IV skyriaus, psl. 44) nustatyta, kad draudimo išmoka nemokama už daiktus, apie kurių dingimą nebuvo pranešta policijai ar kurių dingimo policija nepatvirtina.

Šio teisinio reguliavimo kontekste, kai atsakovas nėra pripažintas kaltu dėl visų daiktų vagystės, už kuriuos išmokėta draudimo išmoka, taip pat dalis žalos atlyginta grąžinus nesugadintus daiktus savininkei ir pagal Taisyklių 2.11. punkto b) papunkčio nuostatą draudėjai nustatyta pareiga grąžinti išmokėtą draudimo išmoką ar daiktą, šioje dalyje ieškovės reikalavimas mažintinas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad atsakovas privalo atlyginti žalą draudikui dėl kurios nėra kaltas ir kurios nepadarė, o tai prieštarautų subrogacijos instituto paskirčiai ir tikslams.

Ieškovė už pavogtą turtą išmokėjo 280 Eur draudimo išmoką. Atsakovas pripažintas kaltu dėl 60 Eur radijo imtuvo ir 60 Eur sieninio laikrodžio vagystės, kurie grąžinti netinkami naudojimui, vienų 20 Eur vertės karolių bei 45 Eur vertės trijų aukso spalvos žiedų (3 vnt. po 15 Eur) vagystės, kurie negrąžinti, už kuriuos žalą atlygino ieškovė. Atsižvelgus į tai, pripažintina įrodytu, kad atsakovas atsakingas už 185 Eur dydžio žalą ir šioje dalyje išmokėtą draudimo išmoką.

Ieškovė, be 280 Eur draudimo išmokos už pavogtą turtą, išmokėjo ir 91,80 Eur išmoką už sugadintą turtą – sugadintų durų remontą (81,81 Eur) ir spyną (10 Eur). Nuosprendis ir jame aptartos įvykio vietoje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo įsibrauta į A. J. gyvenamąjį namą sugadinant staktą ir durų užraktą. Apskaičiuojant išmoką dėl sugadinto turto, nurodyta – ūkinio spyna. Atsižvelgus į tai, kad buvo įsibrauta į gyvenamąjį namą, sugadintos šio pastato durys ir užraktas, draudėja kreipėsi dėl šio turto sužalojimo, spręstina, kad draudimo išmoka išmokėta už gyvenamojo namo durų spyną, o skaičiuotėje apsirikta įvardinant spyną. Atsižvelgus į tai, pripažintina įrodytu, kad dėl apdrausto turto sugadinimo ieškovė išmokėjo 91,81 Eur draudimo išmoką, dėl kurios kaltas atsakovas.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų bylos aplinkybių kontekste, iš atsakovo priteistina 276,81 Eur žalos atlyginimo ieškovei, nes draudikui turto draudimo sutarties pagrindu išmokėjus draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme, – 2021 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių procesinį elgesį, teismas neturi pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur (žyminis mokestis). Ieškovė prašė priteisti 371,81 Eur, priteistina suma – 276,81 Eur, t. y. ieškovės ieškinys patenkintas 74 proc., todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 11 Eur bylinėjimosi išlaidų, išleistų žyminiam mokesčiui sumokėti (15 Eur x 74 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 14,72 Eur. Ieškinys patenkintas 74 proc., todėl 10,89 Eur privalo atlyginti atsakovas (14,72 Eur x 74 proc.). Likusi dalis – 3,83 Eur (14,72 Eur – 10,89 Eur) ir ieškovės nepriteistina, nes šios išlaidos yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą penkių eurų minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 276,81 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 81 centą) žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. balandžio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų UAB ,,Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 10,89 Eur (dešimt eurų 89 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.