Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1471-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-05-02Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-26
Bylos Nr.
2S-1471-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00149-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“
Atsakovas
K. V.
Civilinė byla Nr. 2S-1471-221/2013;Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00149-2013-2
Procesinio dokumento kategorijos:(S)45.5; 119.1; 122.2;KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-347-878/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ ieškinį atsakovei K. V. dėl neteisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo, skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Prienų energija“ kreipėsi į teismą ieškiniu (t. 1, b. l. 2-8), prašydama pripažinti atsakovės K. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos neteisėtu, priteisti iš atsakovės 2 116,89 Lt skolą, 136,12 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, neteisėtai atjungdama savo buto patalpas nuo centralizuoto šildymo, įvykdė šilumos tiekimo nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus kaip civilinius deliktus ir šių deliktų pagrindu ginčija atsakovės kaip vartotojo teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir paslaugas, pakeisti asmeninio naudojimo patalpų šildymo būdą ir šių asmeninio naudojimo patalpų šildymo būdo pakeitimo teisėtumą.

Nesutikdama su ieškovės reikalavimu, atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą (t. 1, b. l. 66-97), kadangi ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodė, jog ji bendro naudojimo patalpose šildymo būdą pakeitė teisėtai ir šios patalpos nėra šildomos centralizuotai, o ieškovė namo bendro naudojimo patalpose suvartotą šilumą skirstė nepagrįstai ir neteisėtai, taikė netinkamus šilumos paskirstymo metodus, pažeidinėjo galiojančius teisės aktus, ir dėl šių pažeidimų nepagrįstai paskaičiavo atsakovei skolą už šilumos energiją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi (t. 1, b. l. 189-192) ieškinį paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovės 1647,72 Lt bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei UAB „Prienų energija“ jos sumokėtą 60,65 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šilumos energijos vartotojo ir šilumos energijos tiekimo įmonės kilo ginčas dėl šilumos energijos tiekimo atsakovės butui nutraukimo, taip pat šilumos paskirstymo, energijos apskaitos ir apmokėjimo už nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. patiektą šilumos energiją paskaičiavimo, o toks ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalys numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Ginčą dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų privaloma ikiteismine tvarka turi nagrinėti Valstybinė energetikos inspekcija, o ginčą dėl šilumos paskirstymo, prisijungimo, kainų ir tarifų taikymo privaloma ikiteismine tvarka turi nagrinėti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, Energetikos įstatyme nenustatyti terminai kreiptis į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią institucijas, taigi dar galima pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Atsiliepimas

Teismas, tenkindamas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad atsakovė byloje pateikė tinkamai parengtą, išsamų ir detaliai argumentuotą atsiliepimą į ieškinį, kurio parengimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Prienų energija“ atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 2-3) prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1) apeliantė nesutinka su teismo argumentu skundžiamoje nutartyje, kad ji nesilaikė privalomos išankstinės ginčų ne teisme nagrinėjimo tvarkos, kadangi 2012 m. vasario 27 d. atsakovė buvo kreipusis su skundu į Valstybinę energetikos inspekciją ir yra gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos atsakymą tuo pačiu klausimu dėl ko apeliantė kreipėsi į teismą. Kadangi klausimas dėl neteisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo jau buvo išnagrinėtas Valstybinės energetikos inspekcijos, apeliantė pakartotinai nesikreipė, nes skundas būtų paliktas nenagrinėtas;

2) apeliantės nuomone, bylinėjimosi išlaidomis priteistos nepagrįstai, kadangi identiški atsiliepimai į ieškinį buvo rengti kitose Prienų rajono apylinkės teismo civilinėse bylose, t. y. Nr. 2–346–878/2013, Nr. 2–347–878/2013, Nr. 2–355–878/2013, Nr. 2–345–878/2013 ir kt..

Atsiliepimas

Atsakovė K. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2. B. l. 31-40) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

1) išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka nėra pasinaudota, nes nagrinėjant tokius ginčus dalyvauja abi ginčo pusės, o ieškovė net nedalyvavo Energetikos inspekcijai nagrinėjant atsakovės kreipimąsi į Prezidentę. Be to, Energetikos inspekcija atsakovės kreipimąsi į Prezidentę išnagrinėjo 2012 m. gegužės 7 d., pateikdama savo nuomonę dėl ieškovės, Energetikos inspekcijos ir savivaldybės biurokratizmo ir įstatymų nesilaikymo. Šis nepasirašytas atsakovės kreipimasis buvo išnagrinėtas pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o ne pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatas. Atsakovės kreipimasis į Prezidentę nepanaikino ieškovės prievolės pasinaudoti išankstine privaloma tvarka prieš kreipiantis su ieškiniu į tesimą;

2) Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nėra imperatyviai ir konkrečiai nurodyta, kuri ginčo tarp energetikos įmonės ir vartoto šalis – energijos vartotojas arba energetikos įmonė – turi kreiptis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar Valstybinę energetikos inspekciją dėl kilusių ginčų, apibrėžtų minėtame straipsnyje. Todėl laikytina, kad ši išankstine tvarka taikytina abiem ginčo pusėms, o ją pasinaudoti, kreipiantis į išankstinio ginčų sprendimo institucijas, privalo ta ginčo šalis, kuri inicijuoja ginčą;

3) jei būtų laikytina, jog atsakovė jau pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, o ieškovei nebereikia pasinaudoti šia tvarka ir ieškinys yra nagrinėtinas teisme iš esmės, tuomet šis ginčas nėra teismingas Prienų rajono apylinkės teismui, nes Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalis nustato, jog šie ginčai yra nagrinėtini tik Vilniaus apygardos teisme. Be to, skundai dėl sprendimų, priimtų išankstine tvarka, gali būti apskųsti per 30 dienų nuo jų paskelbimo. Ieškovė yra praleidusi apskundimo terminą, nes iki šiol neskundė Energetikos inspekcijos 2012 m. gegužės 7 d. rašte Nr. (03)2R-643 išdėstytos nuomonės ir jokio kito „išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka priimto sprendimo“;

4) Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios valstybės ir savivaldybės institucijos: 1) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo; <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymas yra specialusis įstatymas Energetikos įstatymo atžvilgiu. Minėtas įstatymas kaip tik ir nukreipia į Energetikos įstatymo normas, reglamentuojančias ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka;

5) atsakovė teisėtai įsigijo teismo procesinio dokumento parengimo paslaugą, už ją atsiskaitė ir turi teisę į išlaidų atlyginimą. Pati ieškovė analogiškose bylose Prienų rajono apylinkės teisme pateikė identiškus ieškinius, už kurių parengimo išlaidas iš kiekvieno vartotojo reikalavo sumokėti po 700 Lt. Atsakovė turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, nes teisminį ginčą savo rizika pradėjo ieškovė. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovės sprendimą kreiptis į teismą, nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „Prienų energija“ ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio, kuriame nustatytas išankstinis privalomas vartotojų ir energetikos įmonių ginčų nagrinėjimas ne teisme, aiškinimo ir taikymo.

CPK 22 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, jog įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka teismas turi palikti ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir nurodė, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovės deklaruojamą atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą (t. 1, b. l. 13-14, 29, 32-33,46-47).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą, ieškovė turėjo pareigą pasinaudoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Toks įstatymo aiškinimas atitinka formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-481-436/2013; 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-616-260/2013; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1465-254/2013).

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine sprendimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nagrinėjamojoje byloje aktualu atriboti Energetikos inspekcijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine neteismine tvarka.

Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Be to, šių institucijų veiklą nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus reglamentuoja Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1V-134 patvirtintas Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr.O3-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo. Į šiuos aprašus yra perkeltos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2004 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 03-121, kuriuo patvirtino Šilumos paskirstymo vartotojams metodų (toliau – Paskirstymo metodai) rengimo ir taikymo taisykles. Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog Paskirstymo metodai reglamentuoja šilumos paskirstymą tipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai tiekimo-vartojimo riba bei šilumos apskaita yra pastato įvade ar butuose. Kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti Paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų Paskirstymo metodų taikyti negalima. Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, Paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos (Taisyklių 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas yra kilęs ne tik dėl skolos už patiektą šilumą priteisimo, bet ir dėl šilumos paskirstymo, atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo. Todėl, vadovaujantis anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, o taip pat Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 03-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo 1 punktu, kuriame nustatyta, jog ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašas reglamentuoja ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, toks ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, ieškovė turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovės kartu su kitais namo gyventojais kreipimasis su skundu į Prezidentę viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, negali būti laikytinas pasinaudojimu išankstine ginčo sprendimo tvarka, nes ginčo šalys nesikreipė į instituciją, kuriai įstatymų nustatyta tvarka yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, maksimali atsakovei priteistina advokato pagalbos išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą šioje byloje yra 3 000 Lt (Rekomendacijų 8.2 punktas). Pirmosios instancijos teismas priteisė 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, kurios yra mažesnės už Rekomendacijose numatytas išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaidas patyrė dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio (nesilaikymo išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka) (CPK 94 straipsnio 1 dalis), teismas neturi pagrindo jos sumažinti, nes tai neatitiktų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, vadovaudamasi CPK 336–337 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė