Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., protokolą surašiusios institucijos atstovei Jūratei Kašėtaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonės veiklos vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmė į darbą (duomenys neskelbtini) L. S. ir leido jai dirbti iki (duomenys neskelbtini), nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) leido dirbti (duomenys neskelbtini) L. S. nepateikęs pasirašyti raštu pagal pavyzdinę formą sudarytos darbo sutarties ir jai neįteikęs antrojo darbo sutarties egzemplioriaus. Tuo A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnyje 2 ir 3 dalyse numatytas darbo sutarties sudarymo taisykles.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad L. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Rašytinė darbo sutartis su ja nebuvo pasirašytas dėl A. G. aplaidumo, tačiau apie L. S. įdarbinimą jis (duomenys neskelbtini) pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Per visą L. S. darbo laikotarpį įmonė mokėjo už ją privalomas įmokas. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) L. S. tik mokėsi dirbti, todėl šiuo laikotarpiu socialinio draudimo įmokos už ją nebuvo mokamos.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko ir prašymą dėl priėmimo parašė paskutinę (duomenys neskelbtini) mėnesio darbo dieną. Pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), buvo atleista (duomenys neskelbtini). Rašytinė darbo sutartis su ja nebuvo pasirašyta, tačiau ji visą šį laikotarpį manė dirbanti legaliai. Neseniai gavusi pažymą apie darbo laikotarpį, sužinojo, kad apie jos įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sodrai pranešta tik (duomenys neskelbtini). Pradėjusi dirbti bendrovėje ji nebuvo informuota apie tai, kad pirmąsias dienas tik mokysis dirbti. Pirmąsias dienas ji dirbo ne visu pajėgumu, nes turėjo susipažinti su siuvimo mašinomis, modeliais. Algą gavo už visą darbo laikotarpį. Bendrovė su ja neatsiskaitė tik už paskutinius dirbtus mėnesius.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jūratė Kašėtaitė patvirtino, kad apie I. S. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius buvo informuotas, tačiau šis faktas nepanaikina darbdavio atsakomybės, numatytos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Įmonės direktorius A. G. neužtikrino, kad L. S. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus jai antrąjį darbo sutarties egzempliorių, ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį.

Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią patvirtina, kad apie L. S. priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pranešta (duomenys neskelbtini) (b.l. 25). Apie atleidimą iš darbo pranešta (duomenys neskelbtini) (b.l.24).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai- darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad L. S. darbas bendrovėje apskaitomas nuo (duomenys neskelbtini) (b.l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nelegaliai, darbo faktą nuslėpdamas nuo kompetentingos institucijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, leido L. S. dirbti (duomenys neskelbtini) darbą, įmonei priklausančiame ceche, tris dienas (birželio 1,2 ir3 d.), po 4 valandas, už šį laikotarpį mokėjo jai sutartą darbo užmokestį, tačiau nesudarė rašytinės darbo sutarties. L. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose buvo visi Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai (darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu), tačiau su L. S. nebuvo sudaryta darbo sutartis. Vadovaujantis Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, toks L. S. darbas laikomas nelegaliu. Pažymėtina, jog norint darbdaviui išsiaiškinti ar darbuotojas tinkamas darbui, o darbuotojui- ar jis nori dirbti šį darbą, Darbo kodekso 105 straipsnyje yra numatyta galimybė, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu sulygti dėl išbandymo, todėl noras iš pradžių leisti padirbti, kad darbuotojas susipažintų su darbu, o darbdavys - su darbuotoju, negali būti pagrindu leisti dirbti asmeniui nesudarius su juo darbo sutarties. Ši A. G. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

A. G. buvo kaltinamas nelegaliai, nepasirašęs rašytinės darbo sutarties, leidęs dirbti L. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G., susitaręs su L. S. dėl darbo sąlygų – darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio, diktavo darbo sąlygas, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi, nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. LVAT teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime aprobuotose Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 235) nurodyta, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio sudėties objektui. Taip pat buvo pažymėta, kad nelegalaus darbo tiesioginiai objektai yra du: pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) L. S. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su ja nesudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą iki (duomenys neskelbtini) nepranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. L. S. darbas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vertinamas kaip nelegalus darbas. Tačiau (duomenys neskelbtini) apie L. S. įdarbinimo faktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (b.l. 24,25), jos darbas nuo (duomenys neskelbtini) fiksuotas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (b.l.26-31). Liudytoja L. S. patvirtino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ji galėjo pasinaudoti dirbančiojo socialinėmis garantijomis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) L. S. darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįteisinus rašytine darbo sutartimi buvo pažeistos darbo sutarties sudarymo taisyklės, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos ATPK 41³ straipsnyje numatytos sudėties objektui. L. S. įdarbinimo faktas šiuo laikotarpiu slepiamas nebuvo, apie jį kompetentingai institucijai buvo pranešta ir šiuo atveju nebuvo kėsinamasi į darbuotojo teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis bei valstybės ir visuomenės interesus dėl šios teisės bei atitinkamų mokesčių ar įmokų mokėjimo užtikrinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) darbo santykių su L. S. neįteisindamas rašytine darbo sutartimi, pažeidė Darbo kodekso 93 ir 99 straipsnio reikalavimus, ir ši jo veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. leido laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbti (duomenys neskelbtini) L. S., ir visa ši jo veika kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į teismo nurodytus motyvus, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, A. G. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) padaryti Darbo kodekso 93 ir 99 straipsnių pažeidimai perkvalifikuojami pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį.

A. G. dirba, turi šeimą ir materialiai išlaikomus asmenis. Byloje nėra duomenų apie A. G. turimas galiojančias administracines nuobaudas. A. G. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, davė teisingus parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę už abu administracinius teisės pažeidimus lengvinančia aplinkybe. A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. G. skiriamos ATPK 41 straipsnio 1 dalies ir 41³ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. G. skiriama galutinė subendrinta nuobauda – bauda, artima sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį administracinį teisės pažeidimą minimaliai ribai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsniu, 287 ir 293 straipsniais, teismas

nutarė:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio baudą.

- pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.