- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- I-995-764/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03263-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui R. J. (R. J.) ir atsakovės atstovei Galinai Sokolovskajai, vertėjaujant Meilutei Krinickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. pateikė teismui skundą (b. l. 13–22), kuriame prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM (toliau – VSDFV) 2013-06-10 sprendimą Nr. (6.5E)IE-19 ir įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2013-05-14 skundą pagal kompetenciją perduoti nagrinėti VSDFV Vilniaus skyriui.
Pareiškėjas nurodė, kad 2013-05-14 pateikė skundą VSDFV Vilniaus skyriui, prašydamas sudaryti komisiją dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Konstitucijos 21 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., jos 1 protokolo 1 str., Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo 10 str., 15 str. 1 d. ir 2 d., 28 str. 1 d., 2 d. b) ir c) punktų pažeidimo bei grąžinti visus neteisėtai išskaitytus pinigus. Nors skundas buvo adresuotas VSDFV Vilniaus skyriui, jį ne pagal kompetenciją išnagrinėjo ir ginčijamą 2013-06-10 sprendimą Nr. (6.5E)IE-19 priėmė VSDFV. Pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės) 22 p., paštu pateiktą nevalstybine kalba surašytą skundą turi išsiversti institucija, kuriai priskirta jį nagrinėti. Dalis pareiškėjo 2013-05-14 skundo buvo surašyta nevalstybine kalba, todėl VSDFV, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, turėjo jį išsiversti. Neišvertusi pateikto skundo, negalėjo jo nagrinėti ir priimti objektyvaus sprendimo. Pareiškėjo teigimu, pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV nuostatus, VSDFV direktorius neturi įgaliojimų spręsti dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, VSDFV direktorius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 23 str. 4 d., Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. ir VSDFV direktoriaus 2010-09-28 įsakymu Nr. V-394 patvirtintų VSDFV Vilniaus skyriaus nuostatų 23, 23.20 ir 23.21 p. nuostatomis, apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes turėjo informuoti VSDFV Vilniaus skyriaus direktorių ir persiųsti jam pareiškėjo 2013-05-14 skundą nagrinėti pagal kompetenciją. Ginčijamas VSDFV direktoriaus 2013-06-10 sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes nėra aiškus teisinis šio akto priėmimo pagrindas, neatsakyta į visus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 84–86) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad VSDFV elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo 2013-05-14 skundas, kuris buvo surašytas lietuvių ir rusų kalbomis. Buvo nustatyta, kad didžioji pareiškėjo skundo dalis, t. y. argumentai ir reikalavimai buvo surašyti lietuvių kalba, o rusų kalba buvo cituojama tik Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Vadovaujantis VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinių ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 11 p. nuostatomis, buvo nuspręsta, kad rusų kalba surašyto teksto vertimas į lietuvių kalbą nėra būtinas. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VSDFV nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius išskaitas ir pareiškėjo netekto darbingumo pensijos vykdo teisėtai ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1165 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nuostatomis, todėl nėra pagrindo grąžinti išskaitytas pinigų sumas ir sudaryti nusižengimo tyrimo komisiją dėl kaltų asmenų nustatymo. VSDFV 2013-06-10 sprendimu taip pat pavedė VSDFV Vilniaus skyriui pateikti pareiškėjui sprendimus, kuriais jam buvo paskirta netekto darbingumo pensija. Šį įpareigojimą VSDFV Vilniaus skyrius įvykdė ir 2013-06-07 raštu Nr. (10.3)3-70406 išsiuntė pareiškėjui sprendimų kopijas. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad VSDFV 2013-06-10 sprendimas naikintinas, nes jis nepatvirtintas antspaudu. Pareiškėjo skundas buvo pateiktas elektroniniu paštu ir pasirašytas elektroniniu parašu, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 d. ir Išankstinių ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 38 p., 2013-06-10 sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris pagal Elektroninio parašo įstatymo 8 str. turi tokią pačią teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas yra keliamas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-06-10 sprendimo Nr. (6.5E)IE-19, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2013-05-14 skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos duomenys tvirtina, kad 2013-05-14 VSDFV elektroniniu paštu buvo pateiktas kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas pareiškėjo R. J. 2013-05-14 skundas, kuriame VSDFV direktoriaus prašoma: 1) sudaryti komisiją dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo ir dėl Konstitucijos 21 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., jos 1 protokolo 1 str., Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo 10 str., 15 str. 1 d. ir 2 d., 28 str. 1 d., 2 d. b) ir c) p. pažeidimo; 2) grąžinti visus neteisėtai išskaitytus pinigus (nuo 2011-04-01 iki 2012-12-31 ir nuo 2013-05-10) į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nes priešingu atveju dėl sveikatos sutrikdymo nuo bado kreipsis į teismą su skundu ir civiliniu ieškiniu dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos numatytos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. prieš kaltus asmenis; 3) suteikti informaciją atskirame rašte apie visus sprendimus, kuriais pareiškėjui buvo skiriama netekto darbingumo (invalidumo) pensija (nurodyti kiekvieno atskiro sprendimo priėmimo datą ir numerį) (b. l. 87–108, 109).
VSDFV direktoriaus pavaduotojas 2013-06-10 sprendimu Nr. (6.5E)IE-19 pareiškėjui nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-11-30 ir nuo 2013-05-01 VSDFV Vilniaus skyrius remdamasis antstolių Ginto Badikonio ir Brigitos Palavinskienės pateiktais patvarkymais ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 736 str. 1 d. ir 737 str. 7 d., Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1165 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai, pagal kiekvieno antstolio patvarkymą, iš pareiškėjui paskirtos netekto darbingumo pensijos kas mėnesį išskaitydavo 20 procentų išieškotinos sumos. Atsižvelgiant į tai, grąžinti išskaitytas sumas nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo tenkinti ir prašymo dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo ir kaltų asmenų nustatymo. VSDFV taip pat nurodė, kad informaciją apie sprendimus dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo pavedė pateikti VSDFV Vilniaus skyriui (b. l. 110–111, 112).
Pareiškėjas nesutinka su VSDFV direktoriaus pavaduotojo 2013-06-10 sprendimu Nr. (6.5E)IE-19 ir teismui pateiktame skunde prašo jį panaikinti bei įpareigoti perduoti jo 2013-05-14 skundą pagal kompetenciją nagrinėti VSDFV Vilniaus skyriui (b. l. 13–22).
Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą, teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.
Prašomo panaikinti VSDFV direktoriaus pavaduotojo 2013-06-10 sprendimo neteisėtumas grindžiamas tuo, kad: 1) VSDFV 2013-05-14 skundą išnagrinėjo ne pagal kompetenciją, nes jis buvo adresuotas VSDFV Vilniaus skyriui, be to, VSDFV direktorius neturi įgaliojimų spręsti dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojams; 2) nagrinėjant skundą buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 32 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. bei Taisyklių 22 p. nuostatos, nes pareiškėjo iš dalies nevalstybine kalba pateiktas skundas nebuvo išverstas į lietuvių kalbą; 3) priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų, nes nėra atsakyta į visus pareiškėjo išdėstytus argumentus, o būtent dėl Konstitucijos 21 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos papildomo protokolo nuostatų bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo pažeidimo.
Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas konstatuoja, kad VSDFV direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-05-14 skundą ir priėmęs ginčijamą administracinį aktą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodė faktinį ir teisinį VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų išskaitant tam tikras sumas iš pareiškėjui paskirtos netekto darbingumo pensijos pagrindą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti, remiantis pareiškėjo išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str., Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Vadinasi, teisės aktuose tiesiogiai nustatyta privaloma ikiteisminė skundų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nagrinėjimo tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-02-09 įsakymu Nr. A1-56 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 14.4. p. nustatyta, kad VSDFV nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, valstybinio socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš valstybės biudžeto, gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundus, prašymus, pranešimus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau vadinama – valstybės tarnautojai ir darbuotojai), veiksmų ir sprendimų.
Iš pareiškėjo 2013-05-14 skundo turinio matyti, kad juo iš esmės buvo skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, kuriais nuo 2011-04-01 iki 2012-12-31 iš pareiškėjui paskirtos 131,21 Lt netekto darbingumo pensijos kas mėnesį neteisėtai buvo išskaitoma 52,48 Lt suma, taip pažeidžiant Konstitucijos 21 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. ir jos papildomo protokolo 1 str., Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo 10 str., 15 str. 1 ir 2 d., 28 str. 1 d., 2 d. b) ir c) p. (b. l., 87–108, 166–186). Teismas taip pat pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, minėtas skundas buvo paduotas ir adresuotas ne VSDFV Vilniaus skyriui, o VSDFV. Šias aplinkybes patvirtina ant pareiškėjo 2013-05-14 skundo esanti adresato nuoroda, taip pat skundo registracijos VSDFV išrašas (b. l. 109), tvirtinantis, kad kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą skundą VSDFV gavo elektroniniu paštu. Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, teismo nurodytas aplinkybes ir atsižvelgus į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad VSDFV kompetencijai priskirta nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl pensijų skyrimo ar jų mokėjimo. Vadinasi, išnagrinėjusi VSDFV adresuotą ir pateiktą pareiškėjo 2013-05-14 skundą, atsakovė veikė suteiktų įgaliojimų ribose ir turėjo teisinį pagrindą, veikdama kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, priimti individualų administracinį aktą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų.
Pareiškėjas teigia, kad VSDFV neturėjo teisės priimti sprendimą dėl tarnybinio tyrimo atlikimo VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų atžvilgiu, todėl vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 23 str. 4 d., Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. ir VSDFV direktoriaus 2010-09-28 įsakymu Nr. V-394 patvirtintų VSDFV Vilniaus skyriaus nuostatų 23, 23.20 ir 23.21 p. nuostatomis, apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes turėjo informuoti VSDFV Vilniaus skyriaus direktorių ir persiųsti jam pareiškėjo 2013-05-14 skundą.
Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 7 d. nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Pagal vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 6 p., tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojus į pareigas skiria, iš jų atleidžia, juos skatina ir kt. VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius (VSDFV direktoriaus 2010-09-28 įsakymu Nr. V-394 patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus nuostatai). Vadinasi, teisę VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojams skirti tarnybines nuobaudas ir pradėti tarnybinį patikrinimą turi VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius.
Kaip nurodyta anksčiau, pareiškėjo 2013-05-14 skunde buvo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, todėl VSDFV turėjo teisėtą pagrindą šį skundą išnagrinėti ir įvertinti, ar, vykdant VSDFV Vilniaus skyriui priskirtas funkcijas, buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, susijusių su pensijų mokėjimu. Anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas tvirtina, kad pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą gali būti asmens skundas, tarnybinis pranešimas, prokuroro nutarimas iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbta ar kitokia informacija apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo R. J. skundas buvo paduotas ne VSDFV Vilniaus skyriui, o VSDFV, pastaroji jį išnagrinėjusi ir nustačiusi, kad teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą, apie tai privalėtų informuoti VSDFV Vilniaus skyriaus direktorių. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-05-14 skundą, VSDFV konstatavo, kad išskaitos pagal antstolių pateiktus patvarkymus buvo vykdomos laikantis Civilinio proceso kodekso 736 str. 1 d. ir 737 str. 7 d., Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1165 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų reikalavimų, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus tarnautojų veiksmuose gali būti tarnybinio nusižengimo požymių ir dėl jų gali būti pradėtas tarnybinis patikrinimas. Be to, kaip nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-02-09 įsakymu Nr. A1-56 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 14.4. p., VSDFV nagrinėja apdraustųjų asmenų skundus, prašymus, pranešimus dėl VSDFV teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų ir sprendimų.
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jo 2013-05-14 skundas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostatomis, turėjo būti persiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriui. Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Nustatyta, kad pareiškėjo skundo dėl neteisėtai vykdomų išskaitymų ir jam paskirtos netekto darbingumo pensijos nagrinėjimas priskirtinas VSDFV, kaip privalomos ikiteisminės ginčus nagrinėjančios institucijos, kompetencijai. Jai taip pat suteikta teisė nagrinėti skundus dėl VSDFV teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų ir sprendimų.
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad sprendimas turėtų būti naikinamas, nes nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo išdėstytus argumentus, o būtent dėl Konstitucijos 21 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos papildomo protokolo nuostatų bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo pažeidimo. Teismas pažymi, kad išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-05-14 skundą, VSDFV jam aiškiai ir konkrečiai nurodė, pagal kokį faktinį ir teisinį pagrindą laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-11-30 ir nuo 2013-05-01 buvo atliekamos išskaitos iš jam paskirtos netekto darbingumo pensijos. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, t. y. neginčija, kad VSDFV Vilniaus skyrius, atlikdamas išskaitas pagal antstolių pateiktus patvarkymus pareiškėjo atžvilgiu pradėtose vykdomosiose bylose, vadovavosi galiojančiomis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Kaip matyti iš skundo turinio, Konstitucijos 21 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos papildomo protokolo nuostatų bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo pažeidimą pareiškėjas grindžia tuo, kad, atlikus išskaitas pagal antstolių patvarkymus, jis neturėjo pakankamų lėšų pragyvenimui ir tai vertina kaip kankinimą, orumo pažeminimą ir kt. Teismas pažymi, kad išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka ir sąlygos nustatytos Civilinio proceso kodekso LI skyriuje. CPK 737 str. 7 p. nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininko pensijos. Pagal CPK 736 str. 1 d., iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškoma, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (2 p.), pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Nurodytos CPK nuostatos yra galiojančios ir privalomos vykdyti visoms valstybės institucijoms, taigi, ir VSDFV Vilniaus skyriui. Įstatymai nenustato išimčių, kad išskaitos vykdomos įvertinus mokamos pensijos dydį. VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti imperatyviomis CPK nuostatomis ir atsisakyti jas vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV nenustatė teritorinio skyriaus veiksmų neteisėtumo fakto, ji neturėjo jokio pagrindo vertinti, ar veikdamas teisėtai VSDFV Vilniaus skyrius galėjo pažeisti Konstituciją ar pareiškėjo skunde nurodytus tarptautinius teisės aktus.
Viešojo administravimo įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba. Pagal Taisyklių 19 p., reikalavimas, kad asmenų prašymai (skundai) būtų surašyti lietuvių kalba, netaikomas prašymams (skundams) siunčiamiems paštu. Paštu gauto nevalstybine kalba parašyto prašymo visą tekstą į lietuvių kalbą išsiverčia institucija, kuriai pagal kompetenciją priklauso jį nagrinėti (22 p.). Pagal VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 11 p. nustatyta, kad paštu gauto nevalstybine kalba parašyto skundo visą tekstą į lietuvių kalbą išverčia VSDFV skyrius arba valstybės tarnautojas ar darbuotojas VSDFV veiklos organizavimą reglamentuojančio teisės akto nustatyta tvarka.
Teismas pažymi, kad paštu pateikiamam skundui taikomos administracinės procedūros kalbos išimtys, užtikrina, kad viešojo administravimo subjektas neatsisakys nagrinėti pateikto skundo remtasis tuo, kad jis surašytas nelietuvių kalba. Šios normos savaime nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi atlikti oficialų skundo vertimą ir šią užduotį gali pavesti atlikti asmeniui, dirbančiam konkrečioje valstybinėje institucijoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VSDFV neatliko oficialaus pareiškėjo 2013-05-14 skundo vertimo, tačiau nepaisant to, iš esmės atsakė į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus. Teismas taip pat pažymi, kad nelietuvių kalba pareiškėjo skunde buvo pateiktos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos ištraukos, kuriose aiškinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų turinys. Teismas jau nustatė, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas kompetentingo subjekto. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, atsakovė nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius laikėsi galiojančių teisės aktų nuostatų, todėl neturėjo teisinio pagrindo spręsti, ar teisėti valdžios institucijos veiksmai gali pažeisti pareiškėjo garbę ir orumą, yra kankinantys ir žeminantys ir t. t.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo R. J. skundą nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.