- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- e2-307-241/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00334-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos projektai“
- Kreditorius
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos projektai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos projektai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) Utenos skyrius 2016 m. spalio 19 d. teisme gautame pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Aukštaitijos projektai“.Nurodė, kad nuo 2011 m. III ketvirčio UAB „Aukštaitijos projektai“ vėluoja mokėti privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (toliau – VSDF biudžetas). Įmonė dar neatsiskaičiusi su VSDF biudžetu už 2015 m. birželio - 2016 m. rugsėjo mėn. Pagal preliminarią finansinę ataskaitą už 2016 m. III ketvirtį, atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui siekia 5 132,93 Eur. Pareiškėjas, siekdamas išieškoti vis didėjantį įsiskolinimą, kiekvieną mėnesį teikė mokėjimo nurodymus į atsakovės sąskaitą, tačiau įsiskolinimas nusirašydavo labai mažomis sumomis, o paskutinės lėšos į VSDF biudžetą pateko 2016 m. birželio 10 d. 2015 m. kovo 31 d. pareiškėjas jau kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl UAB „Aukštaitijos projektai“ bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla atsakovei buvo iškelta 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuri 2015 m. birželio 22 d. nutartimi buvo panaikinta. Atsakovės skola socialinio draudimo fondui didėja, atsakovės vardu registruotai transporto priemonei – automobiliui VW PASSAT 1999 m., pritaikytas areštas, kito registruotino turto atsakovė neturi. Balanso už 2015 m. duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai siekia 7 915,00 Eur, o turimas turtas – 1 242,00 Eur. Pareiškėjas išsiuntė pranešimą atsakovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas ir nesumažėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Aukštaitijos projektai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. S.. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 1 242 Eur vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 7 915 Eur, iš jų - 7 336 Eur mokėtini per vienerius metus. Valstybės registrų duomenimis atsakovės vardu yra registruotas tik 1999 m. gamybos automobilis VW PASSAT. Iš pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. pateiktų duomenų teismas nustatė, kad valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė skolinga 3 975,66 Eur ir pakankamai ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB „Aukštaitijos projektai“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės vadovas nebuvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą, nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki gruodžio 1 d. kitame mieste slaugė sergančią motiną, teismo pranešimą apie įmonei iškeltą bankroto bylą rado įmonės buveinėje gruodžio 2 d., todėl negalėjo tinkamai atstovauti įmonei. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės mokumą. Šiuo metu yra vykdomos pasirašytos darbų sutartys už daugiau kaip 3 000 Eur. Šios lėšos bus pervestos į įmonės sąskaitą ir ¾ skolos bus padengta, todėl skola laikytina mažareikšme. Geodezinei veiklai įtaką daro sezoniškumas, kuris įtakoja surenkamų pinigų kiekį ir laiką.Pareiškėjui atsakovė jau padengė 1 500 Eur skolos ir šiai dienai skola sudaro 3 975 Eur.Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Utenos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė pripažįsta, kad skola pareiškėjui sudaro 3 975 Eur ir kad pagal balanso duomenis įmonė turi tik 1 242 Eur vertės turto.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad įmonė yra moki ir kad įmonės finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.
Dėl faktinių aplinkybių
Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Aukštaitijos projektai“ įregistruota 2010 m. kovo 20 d.; įmonės vadovas yra V. R..Atsakovė paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikusi už 2015 metus. Juose nurodyta, kad įmonė turi turto už 1 242 Eur (ilgalaikis turtas sudaro 2 536 Eur) ir 7 915 Eur įsipareigojimų (trumpalaikiai įsipareigojimai - 7 336 Eur).VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė turi transporto priemonę VW PASSAT 1999 m., kuriai pritaikytas areštas.Viešai skelbiamais www.rekvizitai.lt duomenimis 2017 m. sausio 17 d atsakovė turėjo 4 579, 66 Eur skolą VSDF biudžetui.
Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimą
Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovės vadovas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, todėl negalėjo tinkamai atstovauti bendrovei. Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Taigi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Pareiga pranešti apie atsakovo buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent atsakovui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis).CPK 123 straipsnis, reglamentuojantis procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo tvarką, numato, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju minimos procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarkos buvo laikytasi, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, susijęs su jos neinformavimu apie bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme.
Dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą dėl nemokumo. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino atsakovės mokumą ir jos galimybes atsiskaityti. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010).Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tik tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne) mokumo, iš bylos duomenų nustatė, kad 2015 metais įmonė turėjo 1 242 Eur vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 7 915 Eur, iš jų – 7 336 Eur mokėtini per vienerius metus, kad atsakovės vardu yra registruotas tik 1999 m. gamybos automobilis VW PASSAT, kuriam pritaikyti suvaržymai. Atskirojo skundo padavimo dienai atsakovės skola VSDF biudžetui sumažėjo iki 3 975,66 Eur, tačiau pagal teismo įvertintus atsakovės finansinę būklę apibūdinančius duomenis ji viršija įmonės turimo turto 1 242 Eur vertę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką nevykdė įsipareigojimų pareiškėjui, įsiskolinimas yra didesnis už 2015 metų balanse nurodyto turto vertę, todėl turėjo pagrindą daryti išvadą apie atsakovės nemokumą ir pagrindo kelti jai bankroto bylą egzistavimą. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiktina, atkreipiant dėmesį, kad įmonės skola VSDF biudžetui daugiau kaip šešis kartus viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad turi pradelstų skolų ir kitiems kreditoriams – VMI, UAB “Reikalavimas Lt“.Iš viešai prieinamų registrų duomenų matyti, kad atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo išaugo iki 4 579, 66 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad dėl skolos išieškojimo kreipėsi į antstolių kontorą, atsakovė tai patvirtina. 2014 m. gruodžio mėnesį buvo atliktas draudėjo kasos ir banko dokumentų piniginių srautų patikrinimas, kurio metu užfiksuoti pažeidimai ir atsakovės vadovui paskirta bauda. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad priverstinės skolos išieškojimo priemonės nebuvo veiksmingos, o skundo argumentas apie skolos VSDF biudžetui mažareikšmiškumą yra nepagrįstas. Pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Vertinant įmonės sunkumų pobūdį, svarbu nustatyti ar įmonės finansiniai sunkumai yra laikini ar tęstinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėju, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog įmonė yra moki, o jos finansiniai sunkumai – laikino pobūdžio. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie vykdomą veiklą, jos apimtis, nebandė pagrįsti galimybių ateityje atsiskaityti su kreditoriumi. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismo padaryta išvada dėl atsakovės nemokumo apeliacinėje instancijoje nepaneigta (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo pagrindus, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, todėl padarė teisingą išvadą dėl atsakovės nemokumo ir pagrindo kelti jai bankroto bylą egzistavimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.