- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-659-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19713-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas (pran.)
- Ieškovas
- Valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, Valstybės įmonės Valstybės turto fondo
- Atsakovas
- UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“
- Trečiasis asmuo
- „If P&C Insurance AS“, UADB „BTA Draudimas“, A. Š., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Procesinio dokumento kategorija 44.2.4.1, 44.5.2, 44.5.2.17, 121.14, 121.21
2012 m. balandžio 20 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Žibo (pranešėjas) ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1080-199/2011 pagal ieškovo Valstybės įmonės Valstybės turto fondo patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, tretiesiems asmenims „If P&C Insurance AS“, UADB „BTA Draudimas“, A. Š., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybės įmonė Valstybės turto fondas patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.135-142, raštas dėl žalos paskaičiavimo – t.2, b.l.98-100) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ 86 335,52 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-23 sprendimu (t.4, b.l.4-33) ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovui iš atsakovo 36 192,30 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-19 iki visiško sprendimo įvykdymo; 2) likusioje dalyje ieškinį bei patikslintą ieškinį atmetė; 3) priteisė iš atsakovo 1085,77 Lt žyminio mokesčio ir 64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; 4) priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „ Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ 3000 Lt už advokato teisinę pagalbą.
Teismas nustatė, jog Kauno miesto 3 Klinikinė ligoninė (nuomotojas) ir UAB „Čiaupas“ (nuomininkas) 1995-12-01 sudarė negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį Nr. 8 (t.1, b.l.9-11), kurios pagrindu nuomotojas perdavė nuomininkui pastatus ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Šalys susitarė, kad nuomininkas moka nuomotojui kas ketvirtį 8 472,06 Lt nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos. Pagal 2003-04-01 įsigaliojusį nuomos sutarties pakeitimą (t.1, b.l.12) nuomininkas už nuomojamas patalpas įsipareigojo mokėti po 2739,79 Lt kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. 2001-01-10 priėmimo-perdavimo aktais (t.1, b.l.13-16) išnuomoti pastatai buvo perduoti valdyti patikėjimo teise ieškovui (t.1, b.l.17-20), kuris perėmė ir visas nuomotojo teises ir pareigas pagal 1995-12-01 nuomos sutartį. Teismas nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2006-02-02 nutartimi iškėlė UAB „Čiaupas“ bankroto bylą, UAB „Čiaupas“ bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (t.1, b.l.21-22). Ieškovas pareiškė bankrutuojančiai UAB „Čiaupas“ 158 170,53 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudarė nuomos mokesčio įsiskolinimas, netesybos ir palūkanos (t.1, b.l.24-25). Šis ieškovo pareikštas 158 170,53 Lt kreditorinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2006-03-27 nutartimi buvo patvirtintas (t.1, b.l.28-29). Teismas nustatė, jog ieškovas 2006-03-09 raštu Nr. (34)-3R-902 (t.1, b.l.26) kreipėsi į UAB „Čiaupas“ bankroto administratorių ir pasiūlė nutraukti nuomos sutartį. Jeigu BUAB „Čiaupas“ nuspręstų nuomos sutarties galiojimą pratęsti, ieškovas įspėjo, jog nuomos sutartį nutrauks nuo 2006-06-10, vadovaudamasis CK 6.480 str. Tokiu atveju prievolė mokėti mokestį turės būti nustatyta administravimo išlaidų sąmatoje. Atsakydamas į šį ieškovo raštą, atsakovas 2006-02-23 raštu prašė nuomos sutarties galiojimą pratęsti, nurodė, jog administravimo išlaidų sąmata bus tvirtinama per pirmąjį kreditorių susirinkimą (t.1, b.l.27). 2006-04-04 įvykusiame pirmajame BUAB „Čiaupas“ kreditorių susirinkime 95,57 proc. kreditorių balsų dauguma buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata - 15 000 Lt plius PVM (vietoj administratoriaus prašytų 50 000 Lt plius PVM) 3 mėnesiams nuo pirmo kreditorių susirinkimo. Taip pat nutarta, jog neesant pakankamai lėšų sąskaitoje, mokėjimai šios sąmatos ribose gali būti atidėti, iki bus sukauptos lėšos (t.1, b.l.30-35). Iš 2006-04-04 kreditorių susirinkimo Nr. 1 priedo Nr.2 teismas nustatė, jog UAB „Čiaupas“ ūkinės veiklos vieno mėnesio sąmatoje Valstybės turto fondui numatytos 2740 Lt išlaidos (t.1, b.l.38). 2006-06-01 pakartotinio kreditorių susirinkime metu ieškovo atstovė priminė apie bankroto proceso metu susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą ir kad 2006-06-09 baigiasi nuomos sutarties galiojimas (t.1, b.l.41-43). Šiame posėdyje kreditoriai įpareigojo administratorių kreiptis į ieškovą dėl nuomos sutarties galiojimo pratęsimo (t.1, b.l.42). 2006-06-02 raštu (t.1, b.l.44) administratorius paprašė ieškovo pratęsti nuomos sutarties galiojimą iki 2006-12-09 bei nurodė, jog apmokėjimą garantuoja. Atsakydamas į atsakovo prašymą, ieškovas 2006-06-07 raštu Nr. (34)-3R-1908 (t.1, b.l.45) paragino administratorių padengti susidariusį 5 577,21 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą ir sutiko pratęsti nuomos sutarties galiojimą iki 2006-09-01, jeigu nuomos mokesčio įsiskolinimas bus sumokėtas iki 2006-06-09. Ieškovas 2006-07-12 raštu Nr. (34)-3R-2282 (t.1, b.l.46) informavo atsakovą, jog BUAB „Čiaupas“ skola ieškovui pagal nuomos sutartį sudaro 5 517 Lt nuomos mokesčio, BUAB „Čiaupas“ tik iš dalies įvykdė ieškovo 2006-06-07 rašte išdėstytą reikalavimą, t. y. padengė 4 169,90 Lt įsiskolinimo, ir jog ieškovas nutraukia 1995-12-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir prašo kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2006-08-01, sumokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.480 str., ieškovas nuomos sutartį laikė nutraukta nuo 2006-10-13. Sutarties nutraukimą ieškovas prašė iš anksto su juo suderinti, atvykstant pas jį pasirašyti susitarimą dėl numos sutarties nutraukimo bei patalpų grąžinimo aktą (t.1, b.l.46). 2006-08-22 įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo svarstyta administratoriaus veiklos ataskaita, nutarta pratęsti įmonės ūkinę veiklą iki tol, kol 2006-08-22 varžytynėse parduoti pastatai bus įregistruoti naujo savininko vardu (t.1, b.l.47-50). 2006-09-04 BUAB „Čiaupas“ administratorius pateikė ieškovui raštą Dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo sąlygų (t.1, b.l.54), prašydamas atsakyti, ar ieškovas ruošiasi nupirkti UAB „Čiaupas“ priklausantį turtą, kuris yra neatsiejamas nuo ieškovo turto. Atsakydamas į 2006-09-04 raštą, ieškovas 2006-09-08 pateikė atsakovui raštą Dėl nuomos sutarties nutraukimo (t.1, b.l.55), kuriame nurodė, jog reikalavimas dėl 139 832 Lt UAB „Čiaupas“ nuomos metu patalpoms pagerinti padarytų išlaidų yra neteisėtas, taip pat nurodė, jog nuomos sutartį nutraukia, skola ieškovui 2006-09-01 dienai yra 3419 Lt nuomos mokesčio, o nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki 2006-09-22. 2006-09-27 raštu BUAB „Čiaupas“ administratorius siūlė palikti BUAB „Čiaupas“ veiklą nuomojamose pastatuose, nes sprendimas tęsti veiklą priimtas kreditorių susirinkime (t.1, b.l.56). 2006-10-12 raštu ieškovas pažymėjo, jog 2006-07-12 raštu Nr. (34)-3R-2282 bei pakartotinai 2006-09-08 raštu Nr. (34)-3R-3214 ieškovas nurodė, kad nutraukia 1995-12-01 nuomos sutartį, o pasiūlymas palikti BUAB „Čiaupas“ veiklą šiuos patalpose yra nepriimamas. Ieškovas taip pat nurodė, jog negrąžinus patalpų, ieškovas kreipsis į teismą dėl iškeldinimo (t.1, b.l.57). 2006-11-08 raštu atsakovas prašė ieškovo leisti BUAB „Čiaupas“ dirbti ieškovui priklausančiose patalpose, nurodė, kad UAB „Čiaupas“ nuomos sutartis yra nutraukta 2006-09-08, tačiau iki šio laiko už naudojimąsi patalpomis yra mokamos administravimo išlaidos buvusios nuomos dydžio sumoje (t.1, b.l.58). Į šį raštą ieškovas 2006-11-15 raštu atsakė, kad BUAB „Čiaupas“ administratoriaus prašymas nepriimamas, nes nemokamas nuomos mokestis ir ieškovui daroma žala (t.1, b.l.59). Teismas nustatė, jog 2007-06-05 Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti LUAB „Čiaupas“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ir priteisti 3 150,62 Lt nuomos mokesčio, 8 718,58 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2007-06-29 nutartimi ieškinio reikalavimus dėl nuomos mokesčio ir nuostolių atlyginimo išskyrė į atskirą bylą, ją sustabdė ir perdavė prie bankroto bylos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (t.1, b.l.63). Kauno apygardos teismas 2008-02-28 sprendimu (t.1, b.l.75-76) ieškinį dėl iškeldinimo patenkino: įpareigojo LUAB „Čiaupas“ grąžinti ieškovui ginčo patalpas bei nutarė bendrovę iš nurodytų patalpų iškeldinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-08-26 nutartimi LUAB „Čiaupas“ apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2008-02-28 sprendimą paliko nepakeistą (t.1, b.l.77-80). Kauno apygardos teismas 2008-09-03 nutartimi UAB „Čiaupas“ bankroto byloje atnaujino ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo nagrinėjimą (t.1, b.l.81). Kauno apygardos teismas 2008-12-24 nutartimi nutarė patvirtinti 77 255,37 Lt dydžio VĮ Valstybės turto fondo finansinį reikalavimą UAB „Čiaupas“ bankroto byloje (t.1, b.l.102-103). Priteistą 77 255,37 Lt sumą sudarė 48 947,82 Lt nesumokėto nuomos mokesčio ir 28 307,44 Lt negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų vadovaujantis 2002-03-01 aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 87/59 patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialinio turto nuomą skaičiavimo tvarka bei nuo 2007-06-13 ją pakeitusiomis 2007-06-07 aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintomis Nuompinigių už valstybės materialinio turto nuomą skaičiavimo taisyklėmis. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs abiejų šalių skundus, 2009-02-19 nutartimi nutarė iš dalies pakeisti Kauno apygardos teismo 2008-12-24 nutartį ir 77 255,37 Lt dydžio VĮ Valstybės turto fondo finansinį reikalavimą sumažinti iki 48 947,82 Lt (t.1, b.l.104-108). LAT 2009-06-26 išnagrinėjo VĮ Valstybės turto fondo kasacinį skundą ir nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartį, paliko galioti Kauno apygardos teismo 2008-12-24 nutarties dalį, kuria patvirtintas 77 255,37 Lt VĮ Valstybės turto fondo finansinis reikalavimas UAB „Čiaupas“ bankroto byloje, kitą nutarties dalį panaikino ir priteisė iš LUAB „Čiaupas“ 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, teismas taip pat priteistas sumas pripažino bankroto administravimo išlaidomis (t.1, b.l.111-118). Teismas nustatė, jog vykdant Kauno apygardos teismo 2008-02-28 sprendimą, 2008-12-01 LUAB „Čiaupas“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo privestinai iškeldinta (t.1, b.l.101), tačiau savo 77 255,37 Lt įsiskolinimo ieškovui taip ir nepadengė. Vadovaudamasis LAT 2009-06-26 nutartyje nurodytu išaiškinimu, jog lėšų bankrutuojančioje įmonėje nebuvimas neužkerta kelio ieškovui ateityje pareikšti savarankišką reikalavimą asmeniui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) su ieškovu buvo neatsiskaityta, ir tokiu atveju gali būti sprendžiamas ir administratoriaus atsakomybės klausimas pagal ĮBĮ 11 str. 6 d., 2009-07-07 ieškovas kreipėsi į LUAB „Čiaupas“ administratorių, prašydamas būtent administratorių sumokėti ieškovui 77 255,37 Lt nuostolių atlyginimo bei dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų (t.1, b.l.119-120). Rašte nurodoma, jog UAB „Čiaupas“ administratorius bankroto proceso metu be ieškovo leidimo perdavė naudotis už užmokestį patalpas UAB „Skrynius“, UAB „Kagneta“, A. K. ĮI ir kitoms įmonėms, tokiu būdu pažeisdamas 1995-12-01 nuomos sutarties nuostatas, jog subnuomoti patalpas nuomininkas gali tik turėdamas nuomotojo raštišką sutikimą (nuomos sutarties 5.2 p.), per visą laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. lapkričio mėnesio nemokėjo ieškovui jokio nuomos mokesčio, nors ir turėjo lėšų, per visą laikotarpį negrąžino patalpų. Atsakydamas į ieškovo raštą, 2009-08-25 raštu atsakovas nurodė, jog bankroto byloje ieškovo patvirtintas 158 170,53 Lt finansinis reikalavimas buvo patenkintas, t. y. 2006-10-23 pervedimu ieškovui buvo sumokėti 158 170,53 Lt. Tačiau įvertinus priteistus nuostolius, kuriuos ieškovas turėjo gauti kaip administravimo išlaidas, gauta suma turėtų sudaryti 148791,88 Lt. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ieškovas gavo 9 378,65 Lt daugiau, nei būtų gavęs, jeigu kreditoriai būtų nusprendę pirmiau dengti administravimo išlaidas, o tik po to tenkinti finansinius reikalavimus (t.1, b.l.121-122).
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, iš pateikto susirašinėjimo tarp šalių teismas nustatė, jog ieškovas 2006-07-12 raštu pranešė atsakovui apie nuomos sutarties nutraukimą, savo pozicijos laikėsi nuosekliai, o 2006-10-12 raštu pranešė, kad nesutinka, jog UAB „Čiaupas“ vykdytų veiklą šiose patalpose, prašė grąžinti patalpas bei sumokėti nuomos mokestį. Tokiu būdu ieškovas įspėjo atsakovą apie nuomos sutarties nutraukimą prieš 3 mėnesius. Nuomos sutartis tarp UAB „Čiaupas“ ir ieškovo 2006-10-13 dienai jau buvo nutraukta. Tačiau atsakovas iš ieškovo patalpų neišsikėlė, patalpas toliau subnuomavo, sudarytas subnuomos sutartis pratęsdamas (t.1, b.l.82-89), kol nebuvo iš patalpų priverstinai iškeldintas 2008-12-01. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog patalpos nebuvo perimtos dėl paties ieškovo kaltės, kadangi nustatė, jog tuo laikotarpiu, kada administratorius siūlė perimti patalpas, jos buvo užimtos LUAB „Čiaupas“ subnuomininkų UAB „Skrynius“, UAB „Kagneta“, A. K. IĮ. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl ieškovui nesumokėto nuomos mokesčio bei dėl ieškovo patirtų nuostolių už laikotarpį nuo 2006-10-13 iki 2008-12-01, nes iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog tretieji asmenys mokėjo UAB „Čiaupas“ bankroto administratoriui už patalpų subnuomą (2008-11-20 LUAB „Čiaupas“ raštas, t.2, b.l.26). Todėl teismas sprendė, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Spręsdamas ieškovo patirtų nuostolių dydžio nustatymo klausimą, teismas UAB „Čiaupas“ bankroto byloje patvirtintu ieškovo 77 255,37 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų finansinio reikalavimo dydžiu nesivadovavo, o sprendė, jog nuostolių dydis turi būti nustatytas šioje byloje. Tokią savo poziciją teismas grindė tuo, jog ieškovo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas būtent bankrutuojančiai UAB „Čiaupas“, o ne atsakovui, byloje dėl nuostolių priteisimo atsakovas proceso dalyviu nebuvo, todėl šioje byloje priimti sprendimai atsakovo atžvilgiu prejudiciniais faktais nelaikytini, be to, civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo įrodinėjimo dalyku buvo LUAB „Čiaupas“ įsiskolinimas ieškovui, o ne nuostolių atlyginimo iš atsakovo priteisimo klausimas. Teismas nustatė, jog UAB „Kagneta“, UAB „Skrynius“, A. K. IĮ sumokėjo ieškovui už UAB „Čiaupas“ už negyvenamųjų patalpų nuomą 23 247,22 Lt, ką patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai bei FNTT specialisto išvada „Dėl UAB „Čiaupas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ (t.3, t.l.119-142). Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog nuostoliai PVM mokesčiu neapmokestinami, todėl sprendė, jog iš ieškovo prašomos priteisti nuostolių sumos turi būti išskaičiuotas 18 proc. PVM mokestis. Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų teismas nustatė, jog nuomos mokestis buvo 2321,86 Lt bei 18 proc. PVM, kuris sudarė 417,93 Lt. Tokiu būdu teismas apskaičiavo, jog nuomos mokestis už 25 mėnesius ir 18 dienų, atskaičius 18 proc., sudaro 59 192,30 Lt. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 9 080,15 Lt, priteistas ieškovui iš UAB „Čiaupas“ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje. Teismas nurodė, jog atsakovas nebuvo šios bylos dalyvis, UAB „Čiaupas“ laikotarpiu nuo 2006-10-13 iki 2008-12-01 nuomos mokestį iš dalies mokėjo per trečiuosius asmenis, be to, minimu laikotarpiu pats ieškovas neteikė UAB „Čiaupas“ PVM sąskaitų-faktūrų, todėl už šį laikotarpį negali reikalauti iš administratoriaus palūkanų. Tokiu būdu teismas apskaičiavo, jog ieškovui padaryta nuostolių suma sudaro 36 192,30 Lt (59 192,30 Lt - 23 247,22 Lt) ir priteisė ieškovui šią sumą iš atsakovo.
Apeliaciniu skundu (t.4, b.l.47-53) ieškovas Valstybės įmonė Valstybės turto fondas su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai, dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai sumažino ieškovui atlygintinos žalos dydį. Teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad subnuomininkai UAB „Skrynius“, UAB „Kagneta“ ir A. K. IĮ sumokėjo 23 247 Lt nuomos mokestį ieškovui už UAB „Čiaupas“ už laikotarpį, už kurį ieškovas prašo iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Bylos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai rodo, kad ieškovo patirti nuostoliai yra lygūs UAB „Čiaupas“ bankroto byloje patvirtintam ieškovo finansiniam reikalavimui, kuris nebuvo patenkintas, kadangi bankrutuojanti bendrovė tam nebeturėjo lėšų. Kadangi nuo 2006-10-13 iki pat 2008-12-01, kai 2008-02-28 teismo sprendimas buvo įvykdytas ir UAB „Čiaupas“ buvo priverstinai iškeldinta, atsakovas, atstovaudamas nuomininką, vengė grąžinti patalpas ieškovui ir iš dalies nesumokėjo nuomos mokesčio, nuostolių dydis nuolat didėjo ir iškeldinimo metu pasiekė 77 255,37 Lt. Šį ieškovo paskaičiuotą nuostolių dydį LAT pripažino pagrįstu ir 2009-06-26 nutartimi patvirtino kaip ieškovo finansinį reikalavimą UAB „Čiaupas“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismo nurodytos įmonės, kurioms atsakovas neteisėtai subnuomavo pastatus, iš tikrųjų mokėjo ieškovui už atsakovą nuomos mokestį bankroto metu (t.2, b.l.178-195), bet tik už laikotarpį iki 2007 m. birželio mėn. (paskutinis mokėjimas buvo atliktas UAB „Skrynius“ 2007-07-17, dengiant UAB „Čiaupas“ įsiskolinimą už 2007 m. gegužės mėn. ir dalį birželio mėn.). Tai patvirtina ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimai, esantys byloje (t.2, b.l.112-213), taip pat ir paties atsakovo 2010-07-01 pateikta mokėjimų suvestinė. Tuo tarpu ieškovas savo ieškinyje reikalavo nuostolių dėl nesumokėto nuomos mokesčio nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn., t. y. už laikotarpį, kai nuomos mokestis apskritai nei UAB „Čiaupas“, nei trečiųjų asmenų nebuvo mokamas, t. y. 48947,82 Lt sumos (2371,39 Lt dalis nesumokėto nuomos mokesčio už 2007 m. birželio mėn.; nuo 2007 m. liepos-mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. nemokėtas 2739,79 Lt mėnesinis nuomos mokestis (už 17 mėn.) iš viso – 46 576,43 Lt). Kitą nuostolių dalį sudaro dalis nuomos mokesčio, apskaičiuoto pagal 2002-03-01 aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 87/59 patvirtintos Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialinio turto nuomą skaičiavimo tvarkos nuostatas. Minimalus UAB „Čiaupas“ nuomotų pastatų vieno mėnesio nuomos mokestis pagal ieškinyje nurodytą paskaičiavimą sudarė 3 889,90 Lt. Kadangi nuomininkas pagal nuomos sutartį turėjo mokėti tik 2 739,79 Lt mėnesinį nuomos mokestį, todėl dėl pastatų negrąžinimo ieškovas kiekvieną mėnesį negavo dar mažiausiai 1 150,11 Lt nuomos mokesčio. Taigi, be aukščiau nurodyto nesumokėto 48 947,82 Lt nuomos mokesčio ieškovo nuostolius sudaro ir 28 307,55 Lt papildomo negauto nuomos mokesčio nuo 2006-10-13 (kai turėjo būti grąžinti pastatai) iki 2008-12-01 iškeldinimo, t. y. 704,91 Lt už 2006 m. spalio mėn. 19 dienų ir po 1 150,11 Lt kiekvieną mėnesį negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. - 27602,64 Lt, iš viso 77 255,37 Lt (48 947,82 + 28 307,55). Šį ieškovo nuostolių paskaičiavimą LAT, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį UAB „Čiaupas“ dėl nuostolių atlyginimo, pripažino pagrįstu ir 2009-06-26 nutartimi patvirtino 77 255,37 Lt Valstybės turto fondo finansinį reikalavimą UAB „Čiaupas“ bankroto byloje bei priteisė iš likviduojamos UAB „Čiaupas“ 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006-06-11) iki sprendimo visiško įvykdymo (ieškinio pateikimo dienai priteistos palūkanos sudaro 9 080,15 Lt, t. y. 77 255,37 x 0,05 x 858 d./365 = 9 080,15). Todėl ieškiniu prašomus priteisti nuostolius sudaro bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas ir teismo priteistos palūkanos, t. y. 86 335,52 Lt. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo mažinti ieškovo patirtų nuostolių dėl esą trečiųjų asmenų sumokėtų lėšų, kadangi tie mokėjimai (iki 2007 m. birželio mėn.) ieškovo ieškinyje buvo įvertinti ir toje dalyje ieškovas nuostolių nereikalavo;
2) teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį, kai susidarė ieškovo nuostoliai, t. y. nuo 2006-10-13 (kai turėjo būti grąžinti pastatai) iki 2008-12-01 iškeldinimo ir kurias priteisė LAT 2009-06-26 nutartimi. Byloje buvo įrodyta, kad atsakovo netesėtas neveikimas (ginčo pastatų negrąžinimas ieškovui) lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. jeigu atsakovas, kaip profesionalus bankroto administratorius, tinkamai įvykdytų savo pareigas ir užtikrintų ginčo pastatų grąžinimą ieškovui, jeigu savo tyčiniais veiksmais daugiau kaip 2 metus nevilkintų šio perdavimo, ieškovas nebūtų patyręs ir tokio dydžio nuostolių, t. y. nuo 2006-10-13 (kai turėjo būti grąžinti pastatai) iki 2008-12-01 iškeldinimo. Todėl kartu su priteistais nuostoliais, kuriuos sudaro negautas nuomos mokestis, iš atsakovo turėtų būti priteistos ir palūkanos, kaip minimalūs nuostoliai, skaičiuojami už mokėjimo termino praleidimą (CK 6.205 str., 6.260 str. 2 d., 6.210 str.).
Apeliaciniu skundu (t.4, b.l.56-62) atsakovas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) atsakovo veiksmuose nėra neteisėtumo. UAB „Čiaupas“ kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių (atsakovą) kreiptis į ieškovą dėl nuomos sutarties galiojimo pratęsimo. Ieškovas sutiko nuomos sutarties galiojimą pratęsti iki 2006-09-01, jeigu prievolė mokėti nuomos mokestį bus numatyta administravimo išlaidų sąmatoje. Atsižvelgdamas į tai bei sąžiningai vykdydamas savo pareigas, atsakovas (įgaliotas asmuo) 2006-04-04 BUAB „Čiaupas“ kreditorių susirinkime pateikė administratoriaus veiklos ataskaitą (2006-02-02 - 2006-04-04 laikotarpiu patyrė 16 408,82 Lt išlaidų) ir prašė administratoriui skirti 50 000 Lt plius PVM, iš kurių ieškovui taip pat būtų mokamas nuomos mokestis. Tačiau kreditoriai susirinkime nutarė, esant įmonėje lėšų, administratoriui skirti 15 000 Lt plius PVM 3 mėnesiams nuo pirmo kreditorių susirinkimo. Ieškovas, būdamas vienu didžiausių bankrutuojančios įmonės kreditorių ir turėdamas nemažą dalį visų kreditorių turimų balsų, turėjo būti apdairus ir dėti visas nuo jo priklausančias pastangas, kad būtų apsaugoti tiek visų kreditorių bendrai, tiek ir jo interesai, tačiau jis jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Ieškovas šio kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė, kas reiškia, kad jam pritarė - jį tenkino sprendimas, kad nuomos mokestis bus mokamas tik esant įmonėje lėšų, t. y. toks sprendimas nepažeidė jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pats ieškovas, nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis, veikė prieš tinkamą ir protingą BUAB „Čiaupas“ turto tvarkymą ir valdymą ir iš esmės nulėmė susiklosčiusią situaciją: pirma, 2006-07-12 raštu ieškovas pranešė, kad nutraukia sutartį ir prašo kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip iki 2006-08-01, atsiskaityti ir perduoti nuomojamas patalpas; antra, 2006-08-22 Kreditorių susirinkime ieškovas balsavo už tai, kad BUAB „Čiaupas“ netęstų ūkinės veiklos, nors buvo nustatyta, kad ją nutraukus, nuostoliai būtų labai dideli; trečia, 2006-09-08 raštu Dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovas pranešė, kad nutraukia nuomos sutartį ir prašo kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip iki 2006-09-22, atsiskaityti ir perduoti nuomojamas patalpas; ketvirta, ieškinyje nurodoma, kad visgi ieškovas nuomos sutartį laikė nutraukta nuo 2006-10-13. Ieškovo nurodomas nenuoseklus sutarties nutraukimo ir turto perdavimo momentas liudija apie ieškovo nesąžiningumą ir tikslo priskaičiuoti papildomus (realiai nepatirtus) nuostolius ir juos prisiteisti turėjimą. Sprendimus tęsti BUAB „Čiaupas“ ūkinę veiklą, siekti sutarties galiojimo pratesimo bei patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri buvo ženkliai mažesnė, negu buvo būtina ir prašė atsakovo atstovas, priėmė ne atsakovas vienašališkai, o BUAB „Čiaupas“ kreditoriai (tarp jų ir ieškovas). Atsakovas vykdė savo pareigas pagal ĮBĮ nuostatas, pagal kurias kreditorių susirinkime priimti sprendimai yra privalomi administratoriui. Bankroto administratorius neturėjo jokių pagrįstų abejonių, kad tokie kreditorių priimti nutarimai pažeidžia imperatyvias teisės normas, pažeidžia ieškovo ar kitų kreditorių teises, kadangi šie nutarimai nebuvo apskųsti teisme, jų neginčijo nė vienas iš kreditorių. Priešingai, nei nurodo teismas, ĮBĮ ir kiti teisės aktai nesuteikia teisės bankroto administratoriui spręsti, ar kreditorių priimti nutarimai pažeidžia vieno iš kreditorių subjektines teises ir teisėtus interesus. Administratorius turi teisę nevykdyti kreditorių priimtų nutarimų, tik jeigu jie akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias teisės normas, viešąją tvarką ir gerą moralę, tačiau ne tuo atveju, jeigu galimai pažeidžia vieno iš kreditorių subjektines teises. Tokiu atveju įstatymas kreditoriui suteikia galimybę įrodyti, kad nutarimu yra pažeista jo subjektinė teisė ir reikalauti ją apginti. Tačiau administratorius negali vienašališkai nuspręsti dėl kreditorių nutarimo neteisėtumo šiuo subjektyviu pagrindu - kad vieno iš kreditorių teisės galimai yra pažeistos. LAT taip pat yra konstatavęs, kad nemokios įmonės bankroto procese siekiama visų bankroto byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros ir protingo suderinimo, todėl pavienių kreditorių atstovavimas gali reikšti interesų konfliktą ir nesąžiningumą (CK 1.5 str.) (LAT 2011-11-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-447/2011). Todėl pirmosios instancijos teismo suformuotos išvados, jog administratorius turėjo vienašališkai atsisakyti vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus, o tolimesnis jų vykdymas reiškia administratoriaus atliktus neteisėtus veiksmus, yra visiškai nepagrįstos. LAT yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankrotą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo. Ginčyti kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimus bankroto administratorius privalo ir gali tik laikydamasis pirmiau nurodytų nešališkumo reikalavimų, t. y. kai pažeidimai yra aiškūs ir kreipimasis į teismą nereikš pavienių byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimo ar kitokio privilegijavimo (LAT 2010-12-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-508/2010). Kreditorių susirinkime ieškovas nei karto nepasisakė ir pretenzijų dėl patalpų perdavimo nereiškė, nors tokią teisę ir galimybę turėjo, neinicijavo įpareigoti BUAB „Čiaupas“ administratorių perduoti šias patalpas, neskundė įstatymo nustatyta tvarka nei administratoriaus veiksmų, nei kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta, kad einamieji mokėjimai (administravimo sąnaudos) mokamos tik esant lėšų. Duomenų (įrodymų), kad BUAB „Čiaupas“, turėdamas lėšų, nemokėjo už patalpų nuomą, kad prašomos sąnaudos, susiję su patalpų nuoma, būtų patvirtintos kreditorių ir kreditoriai būtų leidę jas išmokėti, nepateikta. Atsakovas vykdė visus kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, neprieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, kaip to reikalauja ĮBĮ. Todėl atsakovo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais ir jam negali kilti civilinė atsakomybė, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų. Kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymas nereiškia ir negali reikšti neteisėtų atsakovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT praktikos (LAT 2011-11-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-447/2011), kurioje analogiškomis aplinkybėmis bankroto administratoriaus veiksmai buvo pripažinti teisėtais;
Žemesnės instancijos teismas
2) prie tariamos žalos atsiradimo priežasčių prisidėjo ir paties ieškovo elgesys. Teismas netinkamai įvertino bylose esančius įrodymus, pagrindžiančius, kad patalpos buvo neperduotos ne dėl atsakovo, o būtent dėl ieškovo kaltės. 2007-09-24 raštu Dėl turto priėmimo-perdavimo (t.1, b.l.70) ieškovui buvo pranešta apie pasirengimą suderintu laiku perduoti nuomojamas patalpas. Turto fondas 2007-10-24 raštu Nr. (34)3R-2726 nurodė, kad patalpos bus perimamos kitą dieną, t. y. 2007-10-25 (t.1, b.l.71). Šie ieškovo veiksmai, dėl kurių patalpas nebuvo įmanoma perduoti, pripažintini nesąžiningais. Atsakovas šio rašto iki nurodyto patalpų priėmimo laiko nebuvo gavęs. Darytina išvada, kad tokiu būdu pranešdamas apie nekilnojamojo turto perėmimą, ieškovas sąmoningai siekė, jog patalpos būtų neperduotos ir kad ieškovas įgytų subjektinę teisę skaičiuoti jo neva patiriamus nuostolius. Dėl šių priežasčių, neesant įrodymų, kad 2007-10-24 raštas atsakovui įteiktas iki 2007-10-25, ieškovo vienašališkai surašytas 2007-10-25 Komisijos protokolas (t.1, b.l.72) įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje neturi. 2006-07-12 raštu Nr. 34/-3R-2282 ieškovas nutraukė nuomos sutartį ir reikalavo iki 2006-08-01 perduoti išsinuomotą nekilnojamąjį turtą. Šis pranešimas ne tik patvirtina, kad ieškovas nesilaiko CK nustatytų nuomos sutarties nutraukimo terminų, tačiau jame nurodytos kitos sąlygos akivaizdžiai byloja apie ieškovo piktnaudžiavimą teise ir nenorą perimti išnuomotą turtą, t. y. rašte yra nurodoma nuomotojui atvykti pas ieškovą ir pasirašyti susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų grąžinimo nuomotojui. Akivaizdu, kad ieškovas nesiekė ir nenorėjo sutarties faktinio nutraukimo ir turto perdavimo, o norėjo tik formalaus šio fakto įforminimo. Be to, lieka neaišku, ar šis raštas vertintinas kaip pasiūlymas sutartį nutraukti šalių susitarimu, ar vienašališkas sutarties nutraukimas. Teismas šios aplinkybės neįvertino, nors atsakovas, nagrinėjant bylą, prašė atkreipti į tai teismo dėmesį. 2007-12-07 LUAB „Čiaupas“ siuntė ieškovui pranešimą apie numatomą negyvenamųjų patalpų perdavimą (2007-12-10 12 val.) (t.1, b.l.73). Prie ieškinio pridėtas 2007-12-10 Apžiūros aktas (t.1, b.l.74), kuriuo ieškovas grindžia aplinkybę dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neperdavimo), taip pat negali būti vertinamas kaip pakankamas ir patikimas, kadangi surašytas vienašališkai, be atsakovo įgaliotų asmenų žymų apie sutikimą/nesutikimą su nurodytomis aplinkybėmis. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovo atstovai apskritai buvo atvykę į nuomojamas patalpas jų perėmimui. Šių aplinkybių visuma leidžia vertinti, jog atsakovas vykdė BUAB „Čiaupas“ kreditorių susirinkimo priimtus įpareigojimus, t. y. tęsė įmonės ūkinę veiklą, nuomojosi patalpas iš ieškovo, o pasibaigus sutarčiai, dėjo aktyvias pastangas dėl jų perdavimo nuomotojui (ieškovui). Tuo tarpu būtent ieškovo veiksmai nulėmė nesavalaikį patalpų perdavimą;
3) ieškovas neįrodė, kad yra realiai patyręs žalos (nuostolių). Realūs nuostoliai iš nemokėto nuomos mokesčio galėtų būti nustatomi tik tada, kai nuomotojas turėjo galimybę turtą išnuomoti kitiems asmenims, tačiau dėl kaltų nuomininko veiksmų negalėjo to padaryti ir prarado galimybę už šį laikotarpį gauti nuomos mokestį. Bylos duomenimis ginčo patalpos nuo pat jų perdavimo ieškovui momento nėra išnuomotos tretiesiems asmenims, t. y. ieškovas nepatyrė nuostolių dėl neva negautų pinigų. Ieškovas nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat duomenų dėl realios galimybės nuomoti patalpas ir ginčo laikotarpiu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas dėjo aktyvias pastangas turtą išnuomoti kitiems asmenims, tačiau negalėjo turto išnuomoti dėl to, jog BUAB „Čiaupas“ nebuvo perdavęs patalpų ieškovui. Ieškovas negautas pajamas skaičiuoja, naudodamas tikėtinumo (o ne realumo, kaip reikalauja CK 6.249 str.) kriterijų, kas sąlygoja teismo sprendimo priteisti ieškovui negautas pajamas nepagrįstumą. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad ieškovui už naudojimąsi patalpomis yra sumokėtas visas nuomos mokestis už visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos iki patalpų grąžinimo ieškovui. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad nuostoliai susidarė iš negauto nuomos mokesčio už patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2006-10-13 iki 2008-12-01. Sprendžiant, ar nuomos mokestis nėra sumokėtas, reikia įvertinti visą nuomos terminą, kadangi yra galimi avansiniai mokėjimai, trečiųjų asmenų mokėjimai už nuomininką, įskaitymai ir panašiai. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovui yra išmokėtas visas nuomos mokestis už visą nuomos terminą, t. y. nuo 2001-01-25 iki 2007-07-17 ieškovui mokėjimo pavedimais buvo sumokėta 281 728,13 Lt, 2001-04-02 buvo įskaityta už nuomininko pagerintas patalpas 220 837,56 Lt, o Sutarties priedo Nr. 6 (4 punktas) pagrindu ieškovas gavo pajamų natūra (turto saugojimas) 39 000 Lt, taigi ieškovas iš viso gavo 541 565,69 Lt pajamų. Mokėtinas nuomos mokestis sudaro: nuo 1995-12-01 iki 2003-04-01 (88 mėnesiai) x 2824,02 Lt = 248.513,76 Lt, nuo 2003-04-01 iki 2008-12-01 (68 mėnesiai) x 2739,79 Lt = 186 305,72 Lt. Kaip teisingai nurodė teismas, iš šios sumos minusuojamas pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-01, t. y. 20 mėnesių po 417,93 Lt = 8358,60 Lt. Tokiu būdu bendras mokėtinas nuomos mokestis už visą nuomos laikotarpį yra 426 460,40 Lt. Vadinasi, ieškovui už nuomojamas patalpas yra sumokėtas visas nuomos mokestis, kuris turėjo būti mokamas pagal sutartį nuo jos sudarymo dienos iki patalpų grąžinimo ieškovui dienos. Teismas ignoravo aplinkybę, kad nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik pinigais, tačiau ir kitais būdais (pavyzdžiui, natūra, turto pagerinimu) (CK 6.487 str. 2 d.), bei kad nagrinėjamu atveju dalis nuomos mokesčio kaip tik buvo sumokėta natūra ir nuomojamo turto pagerinimu. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje nurodytu būdu ieškovas apskritai nepatyrė jokios žalos. 2009-08-25 LUAB „Čiaupas“ atsakyme (t.1, b.l.121-122) pateikė skaičiavimus, kurie patvirtina, kad tuo atveju, jeigu įmonės kreditoriai būtų nusprendę pirmiau dengti administravimo išlaidas, o tik po to tenkinti finansinius reikalavimus, ieškovo iš BUAB „Čiaupas“ gautina suma būtų sudariusi 148 791,88 Lt, o šiuo atveju ieškovas iš BUAB „Čiaupas“ gavo 158 170,53 Lt, t. y. 9378,65 Lt daugiau. Todėl pripažintina, kad ieškovo teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti, t. y. ieškovas jokios žalos nepatyrė. Teismas taip pat visiškai neįvertino fakto, kad nuomos sutartis sudaryta iki to momento, kad patalpos perduotos ieškovui. Teismas visiškai neįvertino iki nuomotojo pasikeitimo susiklosčiusių teisinių santykių bei tarp UAB „Čiaupas“ ir pirminio nuomotojo susiklosčiusių piniginių prievolių;
4) atsakovo veiksmuose nenustačius neteisėtumo bei ieškovo patirtos realios žalos ir jos dydžio, negali būti pripažinta įrodyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga - priežastinis ryšys. Teismo argumentai, jog nuostolių ieškovui padarymą lėmė atsakovo veika - ieškovui priklausančių patalpų negrąžinimas, nutraukus nuomos sutartį, šių patalpų subnuoma tretiesiems asmenims UAB „Skrynius“, UAB „Kagneta“, A. K. IĮ be nuomotojo sutikimo, nuomos mokesčio nemokėjimas per laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo iki LUAB „Čiaupas“ priverstinio iškeldinimo per antstolį, yra visiškai nepagrįsti. Dėl patalpų subnuomos tretiesiems asmenims ieškovui iš šių asmenų tiesiogiai buvo sumokėta atitinkama dalis nuomos mokesčio (taigi, ieškovas dėl subnuomos žalos ne tik nepatyrė, tačiau ir papildomai gavo pajamas). Teismas sprendimu šias trečiųjų asmenų sumokėtas sumas patvirtino, taigi, pripažino, kad subnuoma ieškovui buvo naudinga, o ne žalinga. Be to, teismas visiškai ignoravo faktą, kad subnuomos sutartys su subnuomininkais sudarytos ne administratoriaus, o iki bankroto bylos iškėlimo. Nuomos mokesčio nemokėjimas už naudojimąsi patalpomis buvo sąlygotas ne atsakovo veiksmų, o kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, todėl negalima teigti, kad tai yra neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovas neva patyrė nuostolių;
5) teismo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą. Iš sprendimo turinio matyti, kad sprendimas yra nuskanuotų proceso dalyvių procesinių dokumentų rinkinys, t. y. teismas įrodymus vertino ir bylą sprendė ne objektyviai, visapusiškai ir savarankiškai analizuodamas bylos medžiagą, o formaliai perkeldamas procesiniuose dokumentuose nurodytus šalių argumentus ir motyvus. Sprendimo tekstas yra identiškas procesinių dokumentų ir kai kurių įrodymų turiniui, jų formai (sprendimo tekstas netgi nėra vienodo dydžio ir šrifto). Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, savarankiškai neanalizuodamas ginčo santykių ir šalių pateiktų įrodymų, o tiesiog perkeldamas šalių procesinių dokumentų tekstą į sprendimą. Tokiomis aplinkybėmis priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis kelia pagrįstų abejonių teismo objektyvumu ir visapusišku bylos išnagrinėjimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo Valstybės įmonės Valstybės turto fondo apeliacinį skundą (t.4, b.l.68) atsakovas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) atsakovo veiksmuose nėra neteisėtumo. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad būtent atsakovas perdavė patalpas subnuomininkams. Subnuomininkams patalpos buvo perduotos ne atsakovo, o dar prieš bankroto bylos iškėlimą. Ieškovas klaidina teismą ir dėl terminų, kuomet patalpos buvo užimtos subnuomininkų. Pats ieškovas vengė ir nenorėjo perimti patalpų. Šios aplinkybės nurodytos atsakovo apeliaciniame skunde. Atsakovas vykdė kreditorių sprendimus, kuriais buvo ribojami mokėjimai už išsinuomotą turtą. Kreditorius šių sprendimų neskundė, o teismas šioje byloje jų nelaikė neteisėtais;
2) žala ieškovui padaryta nebuvo. Administratorius bankroto bylos nagrinėjimo metu disponavo tik tais įrodymais, kuriuos gavo iš buvusio administracijos vadovo ir surinko bankroto proceso metu. Bankroto byloje ir šioje byloje pateikti įrodymai skiriasi turiniu ir apimtimi. Bankroto byloje nebuvo nustatinėjama, kiek ieškovas (bei ankstesnis patalpų savininkas) yra gavęs nuomos mokesčio ir pajamų natūra iki bankroto bylos iškėlimo. Teismo patvirtintą nuomos mokestį, kaip finansinį reikalavimą, ieškovas gavo, t. y. jis jokios žalos nepatyrė. Šioje byloje atsakovas pateikė iš ieškovo gautus įrodymus, patvirtinančius, kad pagal nuomos sutartį už laikotarpį nuo patalpų perdavimo UAB „Čiaupas“ iki patalpų grąžinimo, UAB „Čiaupas“ yra pilnai atsiskaitęs.
Atsiliepime į atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ apeliacinį skundą (t.4, b.l.73-80) ieškovas Valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovo apeliacinį skundą tenkinti – teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai, dėl šių motyvų:
1) atsakovo apeliacinio skundo argumentai esą ieškovą „tenkino sprendimas, kad nuomos mokestis bus mokamas tik esant įmonėje lėšų“, kad pats ieškovas veikė prieš „tinkamą ir protingą“ bankrutuojančios UAB „Čiaupas“ turto valdymą ir nulėmė susiklosčiusią situaciją, neturi jokio faktinio pagrindo. Byloje esantys įrodymai liudija nuoseklią ieškovo poziciją santykiuose su buvusiu nuomininku - UAB „Čiaupas“. Kauno apygardos teismui 2006-02-02 nutartimi iškėlus UAB „Čiaupas“ bankroto bylą, ieškovas nedelsdamas kreipėsi į atsakovą ir pasiūlė nutraukti nuomos sutartį, tačiau 2006-03-20 gavo atsakovo prašymą pratęsti nuomos sutarties galiojimą. Ieškovas sutiko pratęsti nuomos sutarties galiojimą su sąlyga, jeigu nuomos mokestis bus mokamas laiku. Tačiau UAB „Čiaupas“ nuomos mokesčio ir toliau nemokant, ieškovas 2006-07-12 raštu Nr. (34)-3R-2282 nutraukė 1995-12-01 nuomos sutartį ir paprašė bankroto administratoriaus padengti įsiskolinimą bei grąžinti nuomojamas patalpas. Vadovaujantis CK 6.480 str., nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo 2006-10-13. Tiek Kauno apygardos teismas 2008-02-28 sprendime, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2008-08-26 nutartimi patvirtino ieškovo reikalavimų iškeldinti atsakovo administruojamą įmonę teisėtumų ir pagrįstumą, konstatuodami, jog ieškovas teisėtai nutraukė nuomos sutartį, o nuomininkas UAB „Čiaupas“ privalėjo atlaisvinti patalpas iki 2006-10-13, gavęs ieškovo 2006-07-12 pranešimą apie sutarties nutraukimą;
2) LAT 2009-06-26 nutartyje išaiškino, jog lėšų bankrutuojančioje įmonėje nebuvimas neužkerta kelio ieškovui ateityje reikšti savarankišką reikalavimą asmeniui (asmenims), dėl kurių veiksmų (neveikimo) su juo nebuvo atsiskaityta laiku, t. y. tuo metu, kai įmonėje buvo priimami sprendimai dėl ieškovui priklausančio turto naudojimo. Tokiais atvejais gali būti sprendžiamas ir administratoriaus atsakomybės klausimas (ĮBĮ 11 str. 6 d.). Bankrutuojančios įmonės administratorius neturi teisės vieno kreditoriaus sąskaita ir darydamas jam nuostolius organizuoti savo administruojamos įmonės ūkinę veiklą. Atsakovas, kaip nuomininko administratorius ir vienintelis teisėtas bankrutuojančios įmonės atstovas, kuris organizuoja ir atlieka visus būtinus bankroto proceso veiksmus, ĮBĮ nustatyta tvarka vykdo visas šios įmonės teises ir pareigas, privalėjo imtis veiksmų, kad ieškovui, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditoriui, taip pat kitiems kreditoriams, nebūtų daroma žala. Tačiau atsakovas sąmoningai be jokių pagrįstų priežasčių ilgą laiką (nuo 2006-10-13 iki 2008-12-01) negrąžino nuomojamų patalpų ieškovui, tuo didindamas ieškovo patiriamus nuostolius, t. y. elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. Faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai liudija, kad atsakovas sąmoningai vykdė nuostolingą ūkinę veiklą. 2006-08-22 kreditorių susirinkime kreditoriai konstatavo (3 kl.), kad ūkinė veikla yra nuostolinga, tačiau nutarta ją pratęsti tol, kol parduoti pastatai bus įregistruoti naujo savininko vardu. Nepaisant to, nuostolingą ūkinę veiklą administratorius tęsė iki pat 2008-12-01, kai buvo priverstinai iškeldintas iš pastatų. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas dar 2007-12-07 nutartimi (t.2, b.l.24-25), išnagrinėjęs Kauno apskrities VMI pareiškimą, nutarė nutraukti likviduojamos UAB „Čiaupas“ ūkinę komercinę veiklą ir įpareigojo administratorių atleisti bendrovės darbuotojus. Tačiau atsakovas dar visus metus (iki 2008-12-01) vengė grąžinti patalpas ieškovui;
3) BUAB „Čiaupas“ kreditorių susirinkimas niekada nebuvo nutaręs ar kitaip įpareigojęs atsakovą negrąžinti nuomojamų patalpų ieškovui ar nevykdyti kitų 1995-12-01 nuomos sutarties sąlygų. Atsakovas taip pat nenurodo jokių konkrečių kreditorių susirinkimo nutarimų, kurių pagrindu jis daugiau kaip 2 metus neteisėtai vengė perduoti patalpas ieškovui. Todėl atsakovas iškraipydamas pirmosios instancijos teismo motyvus, visiškai nepagrįstai savo skunde nurodo, esą, pirmosios instancijos teismo nuomone, jis turėjo „vienašališkai atsisakyti vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus“. 2006-10-25 nutartimi Kauno apygardos teismas patikslino UAB „Čiaupas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir išbraukė iš kreditorių sąrašo visus įmonės kreditorius, įskaitant ir ieškovą, nes pardavus UAB „Čiaupas“ nekilnojamąjį turtą su visais kreditoriais (išskyrus Kauno apskrities VMI) buvo atsiskaityta. Taigi, tuo laikotarpiu, kai ieškovui buvo daroma žala neteisėtais administratoriaus veiksmais, ieškovas neturėjo galimybės dalyvauti kreditorių susirinkimuose. Todėl atsakovo skundo argumentai esą ieškovas kreditorių susirinkime nepasisakė ir nereiškė pretenzijų dėl patalpų perdavimo, nors tokią teisę ir galimybę turėjo, yra atmestini. Pažymėtina, kad nuo 2007-05-10 iki 2008-08-26 administratorius jokių kreditorių susirinkimų nešaukė, o apie nuolat didėjančius ieškovo nuostolius dėl patalpų negrąžinimo ir nuomos mokesčio nemokėjimo kreditorių apskritai neinformavo;
4) atsakovo skundo motyvas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų UAB „Čiaupas“ buvimą nuo 2006-10-13 iki 2008-12-01, kai atsakovas vengė perduoti patalpas ieškovui, neatitinka tikrovės. 2008-08-26 kreditorių susirinkimo metu, kai įsiskolinimas ieškovui už patalpų nuomą jau viršijo 70 000 Lt ir bankroto byloje buvo nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl nuomos mokesčio ir nuostolių priteisimo, administratorius informavo likusius kreditorius VSDFV ir VMI, jog gaunamos pajamos iš ūkinės veiklos, daromi einamieji mokėjimai už suteiktas paslaugas, o likutis kasoje ir pas administratorių sudaro 128 513,08 Lt (protokolas Nr. 10, 4-5 psl., t.1, b.l.94-99). Administratorius neinformavo kreditorių apie įsiskolinimą ieškovui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimas buvo priėmęs kokius nors nutarimus, neleidžiančius atsakovui grąžinti patalpų ieškovui. Atsakovas nepagrįstai savo skunde vadovaujasi LAT 2011-11-23 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-447/2011, kadangi nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-447/2011 faktinės aplinkybės, vertinant kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus ir administratoriaus veiksmus, yra iš esmės skirtingos;
5) atsakovo teiginiai apie tariamą paties ieškovo nenorą perimti patalpas neturi jokio pagrindo. Ieškovas dėl patalpų atlaisvinimo į atsakovą kreipėsi tiek 2006-07-12 raštu Nr. (34)-3R-2282, kuriuo nutraukė 1995-12-01 nuomos sutartį, tiek ir vėlesniais raštais: 2006-09-08 raštu Nr. (34)-3R-3214, 2006-10-12 raštu Nr. (34)-3R-3584, 2006-11-15 raštu Nr. (34)-3R-3947. 2007-06-05 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti LUAB „Čiaupas“ iš neteisėtai užimamų patalpų. Tačiau ir bylos nagrinėjimo metu grąžinti patalpas atsakovas atsisakė. Nors Kauno apygardos teismas 2008-02-28 sprendimu ieškinį dėl iškeldinimo patenkino ir įpareigojo UAB „Čiaupas“ grąžinti ieškovui minėtas patalpas, administratorius dar pateikė ir apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-08-26 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau atsakovas, net ir įsiteisėjus teismo sprendimui, nesiėmė jokių veiksmų jam įvykdyti ir neteisėtai užėmė patalpas iki pat 2008-12-01, kai buvo priverstinai iškeldintas. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas maksimaliai ilgai vilkino patalpų perdavimą ieškovui ir siekė kuo ilgiau jas neteisėtai subnuomoti tretiesiems asmenims, gaudamas papildomų lėšų administravimo išlaidoms. Byloje esantys įrodymai (nuomos sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, apžiūros aktai) liudija, kad atsakovas bankroto proceso metu, neturėdamas ieškovo leidimo, perdavė naudotis patalpas kitoms įmonėms (UAB „Skrynius“, UAB „Kagneta“, A. K. IĮ). Tuo pat metu per visą laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008-12-01 priverstinio iškeldinimo atsakovas, nors ir turėjo tam lėšų, nemokėjo ieškovui jokio nuomos mokesčio (iki 2007 m. birželio už UAB „Čiaupas“ mokėjo UAB „Skrynius“, UAB „Kagneta“, A. K. IĮ, o nuo 2007 m. birželio iki 2008 m. gruodžio mėn. nuomos mokestis apskritai nebuvo mokamas). Bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo metu atsakovas 2007-09-10 siūlė perduoti patalpas, jeigu ieškovas atsisakys reikalavimo atlyginti nuostolius, taip pat du kartus 2007-09-24 ir 2007-12-07 raštais kvietė atvykti ieškovą perimti patalpas, tačiau ieškovo darbuotojai tiek 2007-10-25, tiek 2007-12-10, atvykę su atsakovu suderintu laiku, patalpų perimti negalėjo - atsakovas jų neperdavė, nes jos būdavo užimtos aukščiau nurodytų trečiųjų asmenų, vykdančių jose gamybinę veiklą. Tokie atsakovo veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip neteisėti ir nesąžiningi, nes atsakovas savo tyčiniais veiksmais darė žalą ieškovui iki jo administruojama įmonė buvo priverstine tvarka 2008-12-01 iškeldinta;
6) atsakovo skundo teiginiai, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, prieštarauja bankroto byloje priimtiems teismų sprendimams. Išsamų patirtos žalos paskaičiavimą ieškovas pateikė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t.1, b.l.135-142, t.2, b.l.98-100), tiek savo teismui pateiktame apeliaciniame skunde (t.4, b.l.47-53). Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo mažinti ieškovo patirtų nuostolių dėl esą trečiųjų asmenų sumokėtų lėšų, kadangi tie mokėjimai (iki 2007 m. birželio mėn.) ieškovo ieškinyje buvo įvertinti ir toje dalyje ieškovas nuostolių nereikalavo. Atsakovo argumentus, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo patalpų būtų išnuomojęs kitiems asmenims, paneigia ieškovo prie ieškinio pridėtas UAB „Skrynius“ 2007-09-10 raštas (t.1, b.l.68), kuriuo ši įmonė kreipėsi su prašymu dėl patalpų nuomos. Tačiau atsakovui daugiau kaip 2 metus negrąžinus patalpų, ieškovas neturėjo galimybės jų išnuomoti ir patyrė didelių nuostolių;
7) priešingai nei skunde teigia atsakovas, byloje buvo įrodyta, kad būtent atsakovo netesėtas neveikimas (ginčo pastatų negrąžinimas ieškovui) lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. jeigu atsakovas, kaip profesionalus bankroto administratorius, tinkamai būtų įvykdęs savo pareigas ir užtikrinęs ginčo pastatų grąžinimą ieškovui, jeigu savo tyčiniais veiksmais daugiau kaip 2 metus nebūtų vilkinęs šio perdavimo, ieškovas nebūtų patyręs ir tokio dydžio nuostolių, t. y. nuo 2006-10-13 (kai turėjo būti grąžinti pastatai) iki 2008-12-01 priverstinio iškeldinimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad BUAB „Čiaupas“ kreditoriai nedavė administratoriui jokių nurodymų, susijusių su pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti ieškovui nuomojamas patalpas. Priešingai, iš byloje esančių kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad atsakovas neinformavo kreditorių apie ieškovo reikalavimus ir prašomus priteisti nuostolius, teikė melagingą informaciją apie esą vykdomus einamuosius mokėjimus, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovas, negrąžindamas patalpų, vykdė kreditorių nurodymus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno miesto 3 Klinikinė ligoninė (nuomotojas) ir UAB „Čiaupas“ (nuomininkas) 1995-12-01 sudarė negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį Nr. 8 (t.1, b.l.9-11). Šis išnuomotas nekilnojamasis turtas 2001 01 10 priėmimo perdavimo aktais buvo perduotas (1 t. b.l. 13-16) naudotis patikėjimo teise kaip valstybės nuosavybe VĮ „Valstybės turto fondui“ (1 t. b.l. 17). Su nuomininku UAB „Čiaupas“ ieškovas 2003 04 01 sudarė susitarimą dėl 1995-12-01 nuomos sutarties pakeitimo (1 t. b.l. 12), kuriuo naujai nustatė nuomos mokesčio tarifą. Kauno apygardos teismas 2006-02-02 nutartimi iškėlė UAB „Čiaupas“ bankroto bylą, UAB „Čiaupas“ bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (t.1, b.l.21-22). Atsakovui iškėlus bankroto bylą ieškovas nuo 2006 03 09 (2006-03-09 raštu Nr. (34)-3R-902, t.1, b.l.26) siekė nutraukti patalpų nuomos sutartį, atgauti skolą už nesumokėtą nuomos mokestį. Savo reikalavimus atgauti skolą ir nedelsiant nutraukti nuomos sutartį bei atgauti patalpas ieškovas palaikė rašydamas raštus atsakovui, nurodydamas, jog nesutinka su atsakovo prašymais pratęsti sutartį (1 t. b.l. 45, 46, 55, 57, 59). Teisėjų kolegija nustatė, jog 2007-06-05 Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti LUAB „Čiaupas“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ir priteisti 3 150,62 Lt nuomos mokesčio, 8 718,58 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2007-06-29 nutartimi ieškinio reikalavimus dėl nuomos mokesčio ir nuostolių atlyginimo išskyrė į atskirą bylą, ją sustabdė ir perdavė prie bankroto bylos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (t.1, b.l.63). Kauno apygardos teismas 2008-02-28 sprendimu (t.1, b.l.75-76) ieškinio reikalavimą dėl LUAB „Čiaupas“ iškeldinimo patenkino: įpareigojo LUAB „Čiaupas“ grąžinti ieškovui ginčo patalpas bei nutarė bendrovę iš nurodytų patalpų iškeldinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-08-26 nutartimi LUAB „Čiaupas“ apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2008-02-28 sprendimą paliko nepakeistą (t.1, b.l.77-80). 2008 12 01 bankrutavusi bendrovė iš patalpų buvo iškeldinta antstolio V. Z. (1 t, b.l. 101, protokolas Nr.0137/06/03077).
Kauno apygardos teismas 2008-12-24 nutartimi patvirtino 77 255,37 Lt dydžio VĮ Valstybės turto fondo finansinį reikalavimą UAB „Čiaupas“ bankroto byloje (t.1, b.l.102-103). Šią 77 255,37 Lt sumą sudarė 48 947,82 Lt nesumokėto nuomos mokesčio dalis ir 28 307,44 Lt negautų pajamų (nuostolių) suma, apskaičiuotų vadovaujantis 2002-03-01 aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 87/59 patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialinio turto nuomą skaičiavimo tvarka bei nuo 2007-06-13 ją pakeitusiomis 2007-06-07 aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintomis Nuompinigių už valstybės materialinio turto nuomą skaičiavimo taisyklėmis. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs abiejų šalių skundus, 2009-02-19 nutartimi nutarė iš dalies pakeisti Kauno apygardos teismo 2008-12-24 nutartį ir 77 255,37 Lt dydžio VĮ Valstybės turto fondo finansinį reikalavimą sumažino iki nesumokėto nuomos mokesčio dalies-48 947,82 Lt (t.1, b.l.104-108). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009-06-26 išnagrinėjęs VĮ Valstybės turto fondo kasacinį skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartį, paliko galioti Kauno apygardos teismo 2008-12-24 nutarties dalį, kuria patvirtintas 77 255,37 Lt VĮ Valstybės turto fondo finansinis reikalavimas UAB „Čiaupas“ bankroto byloje, kitą nutarties dalį panaikino ir priteisė iš LUAB „Čiaupas“ 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, teismas taip pat priteistas sumas pripažino bankroto administravimo išlaidomis (t.1, b.l.111-118).
Ieškovas 2009 10 19 nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškė ieškinį atsakovui (t.1, b.l. 3, 135-142, raštas dėl žalos paskaičiavimo – t.2, b.l.98-100), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ 86 335,52 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas (77255,37 lt nuostolių ir 9 080,15 lt palūkanų) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovas ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas, administruodamas bankrutuojančią bendrovę, sąmoningai, be pagrįsto ir teisėto pagrindo, ilgą laiką nuo 2006 metų spalio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio negrąžino ieškovui priklausančių anksčiau nuomotų patalpų, šias patalpas neteisėtai pernuomavo, dėl ko ieškovui buvo padarytą žala, kurios dydis buvo siejamas su įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintu 77 255,37 Lt VĮ Valstybės turto fondo finansiniu reikalavimu UAB „Čiaupas“ bankroto byloje, kuris buvo nepatenkintas bankroto byloje. Atsakovas byloje įrodinėjo, jog jam nekyla civilinė teisinė atsakomybė, nes jis veikė vadovaudamasis bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto nutarimais, kuriuose buvo nutarta toliau tęsti bendrovės veiklą, taip pat jog ieškovas realiai nepatyrė jokių nuostolių ir netekimų, nes už patalpų nuomą su ieškovu buvo atsiskaityta.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-23 sprendimu (t.4, b.l.4-33) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 36 192,30 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-19 iki visiško sprendimo įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, nes bankrutuojanti atsakovo administruojama bendrovė iš ieškovo patalpų laiku ir reikalaujant ieškovui neišsikėlė, įmonės bankroto administratorius patalpas toliau subnuomavo tretiesiems asmenims, sudarytas subnuomos sutartis pratęsdamas (t.1, b.l.82-89), kol nebuvo iš patalpų bankrutuojanti bendrovė priverstinai iškeldinta 2008-12-01. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog patalpos nebuvo perimtos dėl ieškovo kaltės, kadangi nustatė, jog tuo laikotarpiu, kada administratorius siūlė perimti patalpas, jos buvo užimtos LUAB „Čiaupas“ subnuomininkų UAB „Skrynius“, UAB „Kagneta“, A. K. IĮ. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl ieškovui nesumokėto nuomos mokesčio bei dėl ieškovo patirtų nuostolių už laikotarpį nuo 2006-10-13 iki 2008-12-01, nes iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog tretieji asmenys mokėjo UAB „Čiaupas“ bankroto administratoriui už patalpų subnuomą (2008-11-20 LUAB „Čiaupas“ raštas, t.2, b.l.26).
Spręsdamas ieškovo patirtų nuostolių dydžio nustatymo klausimą, teismas UAB „Čiaupas“ bankroto byloje patvirtintu ieškovo 77 255,37 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų finansinio reikalavimo dydžiu kaip atlygintinos žalos suma nesivadovavo, o sprendė, jog nuostolių dydis turi būti nustatytas šioje nagrinėjamoje byloje. Tokią savo poziciją teismas grindė tuo, jog ieškovo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas bankrutuojančiai UAB „Čiaupas“, o ne atsakovui, byloje dėl nuostolių priteisimo atsakovas proceso dalyviu nebuvo, todėl byloje priimti sprendimai atsakovo atžvilgiu prejudiciniais faktais šioje byloje nelaikytini, be to, civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo įrodinėjimo dalyku buvo LUAB „Čiaupas“ įsiskolinimas ieškovui, o ne nuostolių atlyginimo iš atsakovo priteisimo klausimas. Teismas įvertino tas aplinkybes jog , jog tretieji asmenys subnuomavę patalpas-UAB „Kagneta“, UAB „Skrynius“, A. K. IĮ sumokėjo ieškovui už UAB „Čiaupas“ už negyvenamųjų patalpų nuomą 23 247,22 Lt, ką patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai bei FNTT specialisto išvada „Dėl UAB „Čiaupas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ (t.3, t.l.119-142), dėl to šia suma mažino prašomos priteisti žalos dydį, be to, teismas sprendė, jog iš ieškovo prašomos priteisti nuostolių sumos turi būti išskaičiuotas 18 proc. PVM mokestis. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas (kurios sudaro 9 080,15 Lt), priteistas ieškovui iš UAB „Čiaupas“ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, nes atsakovas nebuvo šios bylos dalyvis. Teismas taip pat sprendė, jog UAB „Čiaupas“ laikotarpiu nuo 2006-10-13 iki 2008-12-01 nuomos mokestį iš dalies mokėjo per trečiuosius asmenis, be to, minimu laikotarpiu pats ieškovas neteikė UAB „Čiaupas“ PVM sąskaitų-faktūrų, todėl už šį laikotarpį negali reikalauti iš administratoriaus palūkanų. Tokiu būdu teismas apskaičiavo, jog ieškovui padaryta nuostolių suma sudaro 36 192,30 Lt.
Ieškovas ir atsakovas apeliaciniais skundais skundžia minėtą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tais motyvais, jog teismas be teisinio ir faktinio pagrindo mažino priteistinos žalos sumą, nepriteisė prašomų palūkanų, o atsakovas ginčija sprendimo pagrįstumą tomis aplinkybėmis, jog jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes bankroto administratorius tinkamai vykdė bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, jo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais ir jam negali kilti civilinė atsakomybė, ieškovas neįrodė jog jam atsakovas padarė žalą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias byloje faktines aplinkybes, teisingai sprendė, jog atsakovas netinkamai atliko bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigas ta prasme, kad nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kad bankrutuojanti bendrovė perduotų ginčo patalpas ieškovui tinkamai ir laiku, o to nepadaręs, ieškovui padarė turtinę žalą. Dėl to teisėjų kolegija vertina, jog Kauno miesto apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės teisinės atsakomybės sąlygos ir pagrindai, lemiantys atsakovo turtinę atsakomybę (LR CK 6.245 str. 1 d., 4 d., 6.246 str.-6.249 str.)
Teisėjų kolegija todėl atmeta atsakovo apeliacinio skundo motyvus, kuriuose dėstomos aplinkybės, jog atsakovo veiksmuose nenustatyta neteisėto veikimo administruojant bankrutuojančią bendrovę, jog ieškovas neįrodė, kad jam padaryta žala, byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas turėjo realią galimybę nuomoti kitam asmeniui patalpas, kurias buvo užėmęs atsakovas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog išnuomotos patalpos nuosavybės teise priklauso valstybei, tai lemia tokio turto nuomos specialųjį reglamentavimą, kur numatyta jog šis turtas išimtinai nuomojamas aukciono būdu. Todėl ieškovas negalėjo ir neturėjo pareigos teikti įrodymus, jog užimtos patalpos galėjo būti išnuomotos ar skelbti apie užimtų patalpų nuomos konkursą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valstybei priklausančių patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika reglamentuojama galiojančiais poįstatyminiais aktais. Reikalaudamas negautos nuomos mokesčių dalies kaip nuostolių dalies atlyginimo, ieškovas nuosekliai nuo pat pat pirminių reikalavimų pateikimo grindė šią reikalavimo dalį būtent remiantis tokiu poįstatyminiu aktu apskaičiuotu nuomos mokesčiu. Laikotarpiu, už kurį reikalaujama priteisti 28 307,55 Lt nuostolių atlyginimą, galiojo 2002 m. kovo 1 d. aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 87/59 patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialinio turto nuomą skaičiavimo tvarka bei nuo 2007 m. birželio 13 d. ją pakeitusios 2007 m. birželio 7 d. aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintos Nuompinigių už valstybės materialinio turto nuomą skaičiavimo taisyklės. Byloje nėra nustatyta, kad taip apskaičiuojant nuomos mokestį ir šia apskaičiavimo tvarka grindžiant reikalavimą, buvo padaryta klaidų ar netikslumų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str.).
Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas neteisingai nustatė padarytos žalos dydį, nepagrįstai sprendė, jog ieškovo patirtų nuostolių dėl atsakovo netinkamų veiksmų dydis turi būti nustatytas šioje nagrinėjamoje byloje, o ne siejant ir skaičiuojant nuostolių dydį su patvirtintu ir nepatenkintu ieškovo kreditoriniu reikalavimu bankroto byloje. Todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, pilnai patenkinant jo dalį dėl priteistinos atlygintinos žalos dydžio padidinimo ir dalinai patenkinant skundą dalį dėl prašomų palūkanų priteisimo, skaičiuojant įstatymo leidėjo įtvirtintas palūkanas nuo padidintos priteistinos žalos atlyginimo sumos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą faktą, kad byloje ieškovas suformulavo reikalavimą (ieškinio dalykas) atlyginti jam padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų ir neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų (faktinis ieškinio pagrindas), administruojant bankrutuojančią bendrovę, kadangi įmonės bankroto administratorius neatliko ir nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kad bankrutuojanti bendrovė laiku nutrauktų patalpų nuomos sutartį ir perduotų nuomojamas ginčo patalpas ieškovui tinkamai ir laiku, šis reikalavimas buvo grindžiamas LR ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, bei LR CK2. 245 str. ir 6.263 str. pagrindu. Teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, jog ieškovas nebuvo byloje pareiškęs reikalavimo priteisti jam nesumokėtą patalpų nuomos mokesčio dalį ar sumą, ieškovas nagrinėjamoje byloje reikalavo jam netinkamais bankroto administratoriaus veiksmais atlyginti padarytus nuostolius, kuriuos sudarė nesumokėta nuomos mokesčio suma ir negautos pajamos, neturint galimybės nuomoti užimtas patalpas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka vertina, jog Kauno miesto apylinkės teismas be jokio pagrindo skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog ieškovui priteistinos žalos dydis turėtų būti nustatinėjamas iš naujo šioje nagrinėjamoje byloje, neimant domėn įmonės bankroto byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovui priteistų sumų, iš naujo nustatant kiek ir už kokį laikotarpį bankrutuojanti bendrovė nesumokėjo nuomos mokesčio ieškovui, sprendžiant reikalinga ar ne įskaičiuoti į žalos atlyginimo sumą PVM. Dėl šios neteisingos teismo pozicijos nustatant žalos dydį, be jokio pagrindo buvo sumažintas priteistinos žalos dydis, nes į priteistą sumą nebuvo įskaitytos ieškovo negautos iš patalpų nuomos pajamos ir be pagrindo neskaičiuotas PVM.
Teisėjų kolegijos vertinimu padarytos ir priteistinos ieškovui iš atsakovo žalos dydis yra nustatytas UAB „Čiaupas“ bankroto byloje (prijungta byla B2-65-436/2009), kurioje Kauno apygardos teismo 2008-12-24 nutartimi (t.1, b.l.102-103) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartimi patvirtintas 77 255,37 Lt VĮ Valstybės turto fondo finansinis reikalavimas UAB „Čiaupas“ bankroto byloje (t.1, b.l.111-118). Iš minėtų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad ieškovui civilinėje byloje buvo patvirtintas jo prarastų ir negautų pajamų dydžio kreditorinis reikalavimas 77 255,37 Lt sumai, kuris kaip nustatyta susidarė dėl atsakovo 48 947,82 Lt nesumokėto nuomos mokesčio ir 28 307,55 Lt negautų pajamų dėl negalėjimo ieškovui nuomoti užimtas patalpas, taip pat nustatyta, kad šis kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo nepatenkintas.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvais, jog Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka sprendime nepagrįstai konstatavo, kad subnuomininkai UAB „Skrynius“, UAB „Kagneta“ ir A. K. IĮ sumokėjo 23 247 Lt nuomos mokestį ieškovui už UAB „Čiaupas“ už laikotarpį, už kurį ieškovas prašo iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovo patirti nuostoliai yra lygūs UAB „Čiaupas“ bankroto byloje patvirtintam ieškovo finansiniam reikalavimui, kuris nebuvo patenkintas, kadangi bankrutuojanti bendrovė dėl netinkamų bankroto administratoriaus veiksmų tam nebeturėjo lėšų. Kadangi nuo 2006-10-13 iki pat 2008-12-01, kai 2008-02-28 teismo sprendimas buvo priverstinai įvykdytas ir UAB „Čiaupas“ buvo priverstinai iškeldinta iš neteisėtai užimtų ir subnuomojamų patalpų, atsakovas, atstovaudamas nuomininką, vengė grąžinti patalpas ieškovui ir iš dalies nesumokėjo nuomos mokesčio, nuostolių dydis nuolat didėjo ir iškeldinimo metu pasiekė 77 255,37 Lt. Šį ieškovo paskaičiuotą nuostolių dydį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino pagrįstu ir 2009-06-26 nutartimi patvirtino kaip ieškovo finansinį reikalavimą UAB „Čiaupas“ bankroto byloje. Kauno miesto apylinkės teismo nurodytos įmonės, kurioms atsakovas neteisėtai subnuomavo pastatus, iš tikrųjų mokėjo ieškovui už atsakovą nuomos mokestį bankroto metu (t.2, b.l.178-195), bet tik už laikotarpį iki 2007 m. birželio mėn. (paskutinis mokėjimas buvo atliktas UAB „Skrynius“ 2007-07-17, dengiant UAB „Čiaupas“ įsiskolinimą už 2007 m. gegužės mėn. ir dalį birželio mėn.). Tai patvirtina ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimai, esantys byloje (t.2, b.l.112-213), taip pat ir paties atsakovo 2010-07-01 pateikta mokėjimų suvestinė. Tuo tarpu ieškovas savo ieškinyje reikalavo nuostolių dėl nesumokėto nuomos mokesčio nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn., t. y. už laikotarpį, kai nuomos mokestis apskritai nei UAB „Čiaupas“, nei trečiųjų asmenų nebuvo mokamas, t. y. 48947,82 Lt sumos (2371,39 Lt dalis nesumokėto nuomos mokesčio už 2007 m. birželio mėn.; nuo 2007 m. liepos-mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. nemokėtas 2739,79 Lt mėnesinis nuomos mokestis (už 17 mėn.) iš viso – 46 576,43 Lt). Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, jog kitą ieškovo nurodomą nuostolių dalį sudaro dalis nuomos mokesčio, apskaičiuoto pagal 2002-03-01 aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 87/59 patvirtintos Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialinio turto nuomą skaičiavimo tvarkos nuostatas. Minimalus UAB „Čiaupas“ nuomotų pastatų vieno mėnesio nuomos mokestis pagal ieškinyje nurodytą paskaičiavimą sudaro 3 889,90 Lt. Kadangi nuomininkas pagal nuomos sutartį turėjo mokėti tik 2 739,79 Lt mėnesinį nuomos mokestį, todėl dėl pastatų negrąžinimo ieškovas kiekvieną mėnesį negavo dar mažiausiai 1 150,11 Lt nuomos mokesčio. Taigi, be aukščiau nurodyto nesumokėto 48 947,82 Lt nuomos mokesčio ieškovo nuostolius sudaro ir 28 307,55 Lt papildomo negauto nuomos mokesčio nuo 2006-10-13 (kai turėjo būti grąžinti pastatai) iki 2008-12-01 iškeldinimo, t. y. 704,91 Lt už 2006 m. spalio mėn. 19 dienų ir po 1 150,11 Lt kiekvieną mėnesį negautų pajamų už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. - 27602,64 Lt, iš viso 77 255,37 Lt (48 947,82 + 28 307,55). Šį ieškovo nuostolių paskaičiavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį UAB „Čiaupas“ dėl nuostolių atlyginimo, pripažino pagrįstu ir 2009-06-26 nutartimi patvirtino 77 255,37 Lt Valstybės turto fondo finansinį reikalavimą UAB „Čiaupas“ bankroto byloje.
Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, padidinat priteistą ieškovui skolos sumą iš atsakovo iki nuo 36 192,30 Lt iki 77 255,37 Lt nuostolių atlyginimo (LR CPK 326 str. 1 d.3 p.).
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. (1 t. b.l. 7, 141). Žalos paskaičiavime ieškovas nurodė, kad šios palūkanos sudaro 9080, 15 lt (2 t. b.l. 98-100). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjo nustatytos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), jos atlieka kompensacinę funkciją ir skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Iš ieškovo pareikšto reikalavimo matyti, kad ieškovas siekia procesines palūkanas prisiteisti nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos (2006 06 11 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo viso 9080, 15 lt sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ieškovo reikalavimas tenkintinas dalinai. Byloje nustatyta, jog atsakovui kilo prievolė nuo šios bylos teisme iškėlimo dienos (2009 10 19, 1 t. b.l. 3) sumokėti atsakovui 77 255,37 Lt sumą, todėl tik nuo šios dienos ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų (LR CK 6.37 str. 2 d.). Pagal įstatymą šios procesinės palūkanos yra 5 procentai (LR CK 6. 210 str.). Iš esmės šį reikalavimą Kauno miesto apylinkės teismas išsprendė teisingai, dėl to teisėjų kolegija ieškovo reikalavimą palūkanų dalyje tenkina dalinai, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 77 255,37 Lt sumos nuo 2009 10 19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.).
Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos 1085, 77 lt išlaidos (4 t. b.l. 63) žyminiam mokesčiui už skundą sumokėti (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą patenkinti dalinai, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-23 sprendimu priteistą VĮ Valstybės turto fondui iš atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ 36 192,30 Lt nuostolių atlyginimo sumą padidinti iki 77 255,37 Lt sumos, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 77 255,37 Lt sumos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-19 iki visiško šios teismo nutarties įvykdymo.
Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti VĮ Valstybės turto fondui (į.k.110073154) iš atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (į.k. 135569749) 1085, 77 lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.