- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-27
- Bylos Nr.
- A20.-940-759/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00254-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Evaldas Pašilis
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Inesai Giedaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo A. N. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teikimu prašo skirti (Duomenys neskelbtini) pilietei A. N. T., gimusiai (Duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą (Duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Nurodė, kad laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 2 d. 22.40 val. iki 2021 m. liepos 3 d. 08.30 val., (Duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės, (Duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė grupę asmenų, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (Duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo (Duomenys neskelbtini) pilietė A. N. T., gimusi (Duomenys neskelbtini), kuri su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Ji Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad užsienietė į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo yra linkęs pažeidinėti įstatymus, bei manyti, kad ji gali pasislėpti, siekiant galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Mano, kad užsienietės atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Pareiškėjos atstovas prašė pripažinti (Duomenys neskelbtini) A. N. T. sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą užsienietės sulaikymo klausimu bei taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą (Duomenys neskelbtini) netaikant judėjimo laivės apribojimų.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti teikimą.
Užsienietė prieštaravo teikimo patenkinimui.
Advokato padėjėjas prašė pripažinti (Duomenys neskelbtini) pil. A. N. T. sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą užsienietės sulaikymo klausimu bei taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą (Duomenys neskelbtini) netaikant judėjimo laivės apribojimų. Nurodė, kad LR įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties 5str.6d. redakcija įsigaliojo 2021-07-23, tačiau užsienietė neteisėtai buvo sulaikyta 2021-07-02.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1-14 punktuose nurodytas aplinkybes, kurių pagrindui esant sprendžiama, kad užsienietis gali pasislėpti, yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (Duomenys neskelbtini) pilietę prisistačiusi A. N. T. atvyko į Lietuvos Respubliką laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 2 d. 22.40 val. iki 2021 m. liepos 3 d. 08.30 val., ne per pasienio kontrolės punktą, kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (Duomenys neskelbtini), neturėdama asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, 2021 m. rugsėjo 29 d. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti prieglobsčio. Užsienietė nesutiko su priimtu sprendimu ir jį apskundė, komisija išnagrinėjusi skundą, atmetė jį kaip nepagrįstą. Užsienietė pateikė skundą dėl Migracijos departamento sprendimų Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau skundas dar neišnagrinėtas. Taigi, užsienietė laikytina prieglobsčio prašytoja.
Kadangi užsienietė į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, piktnaudžiauja migracine sistema, galima daryti išvadą, kad yra linkusi pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, ar bandyti savavališkai išvykti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021; kt.).
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietės tapatybė nustatyta, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsienietės ir skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, byloje visgi nesant duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą ji nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti užsienietei pareiškėjo nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą (Duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), kuri yra objektyviai reikalinga ir proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms, o taikyti jai dar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas iš esmės tenkintinas, alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatant 3 mėnesiams, t.y. iki 2022 m. kovo 27 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
LR ABTĮ numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus)( ABTĮ 17str.1d.1p.);dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo(LR ABTĮ 17str.1d.12p.). Prašymo pripažinti užsienietės sulaikymą neteisėtu kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą užsienietės sulaikymo klausimu, nagrinėjimas betarpiškai susijęs su VSAT pareigūnų atsakomybės ir veiksmų teisėtumo klausimu, todėl, teismo nuomone, tokio klausimo nagrinėjimas priklauso administracinio teismo kompetencijai. Esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėjos atstovo pirmo klausimo svarstymas perduotinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui(LR ABTĮ 20str.1d.10,10¹p.;22str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu,
nutaria:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą tenkinti. Pareiškėjos atstovo prašymą tenkinti dalinai.
Skirti (Duomenys neskelbtini) pilietei A. N. T., gimusiai (Duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą (Duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau, kaip trims mėnesiams, t.y. iki 2022 m. kovo 27 d.
Pareiškėjos atstovo prašymą pripažinti (Duomenys neskelbtini) pil. A. N. T. sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą užsienietės sulaikymo klausimu perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.