- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1325-603/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Skolininkas
- K. K.
- Pareiškėjas
- UAB „Ranga IV investicijos plius“
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ranga IV investicijos plius“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Ranga IV investicijos plius“ 2011 m. kovo 1 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui paduotu pareiškimu prašė priverstinai išieškoti skolą – 75 000 Lt nesumokėtos kainos dalies už butą; 4 463 Lt delspinigių ir 135 Lt žyminį mokestį išieškojimo iš skolininkų įkeisto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) procedūrą, įskaitant, bet neapsiribojant, areštuoti įkeistą turtą, įspėti skolininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. kovo 1 d. nutartimi areštavo įkeistą K. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždrausdama įkeisto daikto savininkams juo disponuoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog hipoteka užtikrinta prievolė, suėjus skolos grąžinimo terminui, nėra įvykdyta.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį dalyje dėl 4 463 Lt delspinigių priteisimo pakeisti, sumažinant priteisiamus delspinigius iki 945 Lt; nutartį dalyje dėl daikto – buto arešto panaikinti. Nurodo, kad pareiškėjo reikalaujamų delspinigių dydis – 4 463 Lt yra aiškiai per didelis, galimų reikalauti delspinigių dydis – 945 Lt. Be to, K. K. ir A. K. yra sumokėję didžiąją dalį sutartyje numatytų įmokų, t. y. iš numatyto 240 000 Lt įsipareigojimo iš viso sumokėta 165 000 Lt, kas sudaro daugiau nei pusę mokėtinos sumos. Nurodė, kad dėl ekonominės krizės suinteresuoti asmenys šiuo metu nėra pajėgūs mokėti tokių didelių įmokų pareiškėjui. Be to, sutuoktiniai turi mažametį vaiką, kurio saugiam ir normaliam vystymuisi itin svarbu turėti namus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Ranga IV investicijos plius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo 2011 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, suinteresuoto asmens K. K. atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 str. 1 d. numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-103/2008).
Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-523/2005).
Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkai, užtikrindami 2009 m. liepos 1 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, 2009 m. liepos 21 d. hipotekos lakštu, įregistruotu Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kreditoriui UAB „Ranga IV investicijos plius“ įkeitė skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas UAB „Ranga IV investicijos plius“ 2011 m. kovo 1 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui paduotu pareiškimu prašė priverstinai išieškoti skolą – 75 000 Lt nesumokėtos kainos dalies už butą; 4 463 Lt delspinigių ir 135 Lt žyminį mokestį išieškojimo iš skolininkų įkeisto turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) procedūrą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. kovo 4 d. nutartimi įkeistą nekilnojamąjį daiktą areštavo.
Suinteresuotas asmuo K. K. atskiruoju skundu iš esmės pripažįsta, kad yra praleidęs sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą, neginčija Hipotekos teisėjos atliktų procedūrų. Tačiau atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad kreditorius neteisingai apskaičiavo mokėtiną delspinigių sumą, dėl ko prašo pakeisti skundžiamą nutarties dalį, sumažinant delspinigius iki 945 Lt, taip pat panaikinti nekilnojamojo daikto areštą dėl to, kad skolininkai yra sumokėję daugiau nei pusę savo įsipareigojimų kreditoriui, negali mokėti įmokų dėl prasidėjusio ekonominio sunkmečio, taip pat augina mažametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartyje pabrėžė, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras ir nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2009 m. liepos 1 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 8-22), pareiškėjai įsigijo butą, esantį Perkūnkiemio g. 111, Vilnius. Sutartyje nėra nurodyta, kad butas įsigyjamas šeimos poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašų, K. K. ir A. K. gyvenamąją vietą yra deklaravę S. N. g. 95-108, Vilnius. Be to, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, K. K. ir A. K. nuosavybės teise priklauso ne tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), bet ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei kiti nekilnojamojo turto objektai. Taigi teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog areštavus įkeistą butą ir vėliau jį pardavus iš varžytynių, šeima netektų savo namų bei būtų pažeisti šeimos interesai.
Nenustačius aplinkybių, dėl kurių buto pirkimo-pardavimo sutartį būtų galima kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl per didelių delspinigių paskaičiavimo bei ekonominio sunkmečio kaip nepagrįstus, kadangi, kaip minėta aukščiau, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t. y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, skolos ir netesybų dydžio, netinkamo sutarties sąlygų vykdymo ir kitų aplinkybių, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo (išskyrus atvejus, kai sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo) nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija jokių procedūrinių pažeidimų, sprendžiant kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjamojoje byloje nenustatė, todėl naikinti pirmosios instancijos nutarties nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija išaiškina, kad suinteresuoti asmenys, nurodydami atskirajame skunde išdėstytus argumentus, gali kreiptis į teismą CK nustatytais pagrindais ieškinio teisenos tvarka.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai taikė hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nurodytos kategorijos bylose, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.