Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-225-1002/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
1-225-1002/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03351-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
S. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-225-1002/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03351-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta nedeklaruota), nedirbantis, neteistas, 2014 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 dalyje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę E. S., o būtent: 2017 m. sausio 22 d. apie 16.35 val., buto esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją E. S., dėl ko ji krisdama į batų dėžę susitrenkė kairę šlaunį, dešinę blauzdą, bei vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į lūpą, taip nukentėjusiajai E. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą, dešinės blauzdos nubrozdinimą su poodine kraujosruva, kairės šlaunies poodines kraujosruvas.

Motyvuojamoji dalis

S. P. kaltė įrodyta šiais įrodymais:

S. P. visišku prisipažinimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir paaiškino, kad E. S. yra jo sugyventinė, kartu gyvena dvejus metus, veda bendrą ūkį. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butas priklauso sugyventinei. Jie bendrų vaikų neturi, sugyventinė turi du vaikus. Su jais kartu gyvena ir sugyventinės mama A.. 2017-01-22 jis su E. S. buvo pas draugus, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant pas draugus, su ja susipyko, ji jam prikaišiojo kažkokias mergas, kad jis jai yra neištikimas, todėl jis supyko ir išėjo. Išėjęs paskambino pusbroliui, paprašė, kad jam padėtų iš E. S. namų susirinkti daiktus, nes nusprendė su ja daugiau negyventi ir kartu su pusbroliu ėjo iki jos namų. Eidami pamatė einančią ir jo sugyventinę. Jis priėjo prie jos ir jie abu kartu grįžo namo, o pusbrolis liko lauke. Kai grįžo namo, E. S. užrakino duris ir pasakė, kad jo neišleis. Jis dėl tokio jos elgesio supyko, jie pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu jis ją tyčia pastūmė ir ji nukrito ant žemės. Mano, kad krisdama ji ir galėjo susitrenkti kojas į šalia buvusią batų dėžę. Kai ji gulėjo ant žemės, jis, lipdamas per ją, jai tyčia įspyrė į lūpą ir nuėjo rinktis savo daiktų. Kai jie konfliktavo, iš kambario išėjo sugyventinės mama, kuri puolė jų skirti, o jis jai liepė nesikišti ir ją nustūmė. Nepastebėjo, ar E. S. mama buvo kažkur atsitrenkusi. Jis susirinko savo daiktus ir iššoko per pirmo aukšto langą, nes sugyventinė duris buvo užrakinusi. Jis nežinojo, kad E. S. mama skambino į policiją. Prisipažįsta, kad prieš E. S. smurtavo, sutinka su tuo, kas yra parašyta pranešime apie įtarimą. Pas E. S. sužalojimų nepastebėjo. Labai gailisi dėl savo tokio elgesio. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Gyvens pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-77).nukentėjusiosios E. S. apklausos protokolu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. P. yra jos sugyventinis, sutinka duoti parodymus jo atžvilgiu. Kartu gyvena dvejus metus, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi, ji turi du vaikus - G. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, su jais kartu gyvena jos motina A. J.. Santykiai su sugyventiniu nėra geri, dažnai pykstasi. 2017-01-22 apie 14 val. su sugyventiniu buvo svečiuose pas draugus, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant pas draugus, jie susipyko, ji pasakė, kad jis yra neištikimas. Sugyventinis pasakė, kad ją palieka ir išėjo iš draugų. Ji dar pasiliko pas draugus, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. ji išėjo namo. Kai ėjo namo, pamatė, kad jai iš paskos eina sugyventinis su pusbroliu K., kurio pavardės nežino. Ji įėjo į namus, S. P. įėjo kartu, o pusbrolis liko lauke. Kai jie buvo kambaryje, koridoriuje sugyventinis ją pastūmė ir ji nukrito ant žemės. Krisdama į batų dėžę susitrenkė kairę šlaunį bei dešinę blauzdą, jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai gulėjo ant žemės, sugyventinis vieną kartą spyrė į lūpą, jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai griuvo, susitrenkė kairę šlaunį, ant jos atsirado kraujosruva, taip pat kraujosruva atsirado ant dešinės blauzdos. Nuo spyrio ištino lūpa, ją skauda. Visų įvykio aplinkybių gerai nepamena, viskas įvyko labai greitai, jai sunku pasakyti, kas vyko. Pamena, kad mama bandė ją ginti, tačiau sugyventinis ją nustūmė. Girdėjo, kaip mama kvietė pareigūnus. Ji bandė sugyventinį sulaikyti, laikė jį už kojos, tačiau jis išsprūdo, iššoko per pirmame aukšte esantį langą ir pabėgo. Visas konfliktas įvyko apie 16.35 val. Konflikto metu jos vaikai buvo kitame kambaryje žiūrėjo televizorių, jie konflikto nematė ir negirdėjo. Ji į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 31-32, 38-39);liudytojos A. J. apklausos protokolu. Ji parodė, kad E. S. yra jos dukra, o S. P. - dukters sugyventinis. 2017-01-22 ji buvo namuose su anūkais, dukra su sugyventiniu buvo išėjusi pas draugus. Apie 16.30 val. ji išgirdo koridoriuje triukšmą. Pagalvojo, kad grįžo dukra su sugyventiniu. Ji išėjo į koridorių, vaikai liko kambaryje, žiūrėjo televizorių. Kai išėjo, pamatė kaip dukra su sugyventiniu stovi koridoriuje. Ji bandė dukrą patraukti, įsikišo į jų tarpą, tačiau S. P. ją nustūmė, ji parkrito ant žemės, tačiau nieko nesusitrenkė, fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo. Tada S. P. pargriovė jos dukrą ant žemės, perlipo per ją ir nuėjo į kambarį pasiimti savo daiktų. Viskas įvyko labai greitai, ji negali pasakyti, ar jis dukrai sudavė kumščiu ar spyrė jai, nes nežino, žino tiek, kad S. P. ją pargriovė ant žemės. Kol ji atsistojo, dukra su sugyventiniu jau buvo kambaryje. Atsikėlusi pasakė, kad kvies policiją ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kol ji skambino, S. P. susirinko daiktus, iššoko per pirmo aukšto langą ir pabėgo. Pas dukrą matė sužalojimus ant lūpos - žaizdą, kraujosruvos ant abiejų kojų. Jos S. P. nemušė, tik pastūmė, tačiau, kaip sakė, jai fizinio skausmo nesukėlė (b. l. 62-63);

3) 2017-01-22 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK KPS Pirmojo poskyrio tyrėjo D. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog nustatyta, kad 2017-01-22 apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, S. P. sumušė neblaivią (1,96 prom.) sugyventinę E. S., todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (b. l. 8);

4) 2017-01-22 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2017-01-22 apie 16.46 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) sumušė sugyventinis ir susirinkęs daiktus, pabėgo pro balkoną. Įvykio vietoje E. S. paaiškino, kad sugyventinis be jokios aiškios priežasties pradėjo ją mušti rankomis ir spardyti į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog akivaizdžių smurto žymių nesimato. Alkotesteriu pranešėjai nustatytas 1,96 promilių girtumas (b. l. 21-22).

5) Specialisto išvada Nr. G 96/2017(04), kurioje nurodyta, jog E. S. padaryti sužalojimai: viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva, dešinės blauzdos odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos. E. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48).

Prokurorė siūlo:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų - alkoholio.

Kaltinamasis S. P. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos dydžiui (105-107 b. l.).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis S. P. tiesiogine tyčia nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę E. S., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. P., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Neteistas (b. l. 84-85), Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 87-92), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 96-101), nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus.

S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojamais – taikoma iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, 7 dalimi, S. P. skirti įpareigojimus per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį:

- būti namuose nuo 24 val. iki 5 val., išskyrus, kai nebūnama namie dėl darbo;

- dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

- nevartoti narkotinių medžiagų ir alkoholio.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojamais – taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. P. išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė teismo sprendimu gali būti pakeista į areštą.

Išaiškinti S. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Šio baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui. Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių įvertinti, ar nepažeidinėjamos mažamečių nukentėjusiosios vaikų teisės, ar jiems saugu augti šeimoje, kurioje vartojamas smurtas bei vartojamas alkoholis (nustatyta, kad įvykio dieną tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus; nuteistasis nukentėjusiosios sugyventinis daro smurtines nusikalstamas veikas). Informuoti teismą apie priemones, kurių imtasi iki 2017 m. kovo 13 d.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Mantas Liesis