Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. 2-160-178/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-10-06Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-01-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
2-160-178/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01977-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lesto“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-160-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01977-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-6054-258/2015 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lesto“ dėl įpareigojimo grąžinti įmokas bei materialinės ir moralinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lesto“ prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 440,44 Eur neteisėtai nusavintas įmokas, kompensuoti patirtą 50 000 Eur moralinę ir materialinę žalą; sumokėti 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovas pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 440,44 Eur neteisėtai nusavintas įmokas; antruoju reikalavimu prašo kompensuoti patirtą 50 000 Eur moralinę žalą. Pirmuoju reikalavimu ieškovo prašoma priteisti turtinė žala yra mažesnė nei nustatyta CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl teismas sprendė, kad šis reikalavimas nagrinėtinas apylinkės teisme. Teismas taip pat sprendė, kad reikalavimas priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą taip pat teismingas apylinkės teismui (CPK 27 str., 28 str.). Kadangi nė vienas iš pareikštų ieškinio reikalavimų nėra teismingas apygardos teismui, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas M. Š. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti arba Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį, arba Vilniaus miesto 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir nurodyti apeliantui, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas 2015 m. rugsėjo 18 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą ir pasiūlė ieškinį paduoti Vilniaus apygardos teismui. Apeliantas 2015 m. spalio 5 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuris skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą ir pasiūlė ieškinį paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismas arba Vilniaus apygardos teismas priėmė klaidinančią ir prieštaraujančią nutartį, todėl apeliantui tapo nebeaišku, į kurį teismą kreiptis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalykas yra apygardos (kaip pirmosios instancijos) teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. kad ieškinys tam teismui neteismingas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliantas prašo panaikinti šią arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria (taip pat) atsisakyta priimti ieškinį dėl to, kad jis teismingas Vilniaus apygardos teismui. Tačiau apylinkės teismo nutartis turėtų (galėjo) būti apeliacine tvarka skundžiama Vilniaus apygardos teismui (CPK 301 str. 3 d.), o Lietuvos apeliacinis teismas gali nagrinėti tik skundus dėl apygardos teismų procesinių sprendimų (CPK 301 str. 4 d.). Todėl minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nėra šio apeliacinio proceso dalykas.

Atskirasis skundas netenkintinas

Kaip minėta, ieškinyje prašoma įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 440,44 Eur neteisėtai nusavintas įmokas, kompensuoti patirtą 50 000 Eur moralinę ir materialinę žalą. Toks turtinio pobūdžio ginčas, atsižvelgiant į ieškinio sumą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra teismingas apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.). Taigi, vadovaujantis šiuo teismingumo nustatymo pagrindu apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Kita vertus, iš bylos duomenų ir susiklosčiusios procesinės situacijos, kai du teismai padarė priešingas išvadas dėl ieškinio teismingumo, matyti, kad ieškinio teismingumo nustatymo klausimui išspręsti aktualus CPK 27 straipsnio 9 punkte nurodytas ieškinio teismingumo apygardos teismui nustatymo pagrindas, t.y. kai tam tikros civilinės bylos apygardos teismui pavedamos nagrinėti pagal kitus įstatymus (kuo ir rėmėsi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas). Tai susiję su Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio, Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatų taikymu, nes nagrinėjamu atveju dėl ginčo sprendimo buvo kreiptasi ir į Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl CPK 27 straipsnio 9 punkto (ne)taikymo reiškiamam ieškiniui. Kartu pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Energetikos įstatymo 34 straipsnio redakcijoje, be kita ko, nebėra nuorodos, kad šiame straipsnyje nurodytų ginčų atveju bylos nagrinėtinos būtent Vilniaus apygardos teisme, o nustatyta, kad jos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme (EĮ 34 str. 4, 7 d. d.). Tačiau skundžiama nutartis priimta dar iki 2016 m. sausio 1 d., todėl spręstina, ar pagal iki tol galiojusį reglamentavimą ir teisminės praktikos taisykles dėl jo taikymo ieškinys (ne)turėjo būti priimtas apygardos teisme.

Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto skundas dėl atsakovo veiksmų Inspekcijai buvo pateiktas tiesiogiai ir per Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. 2015 m. liepos 31 d. Inspekcija, išnagrinėjusi skundą, konstatavo tam tikrus suvartotos elektros energijos rodmenų neatitikimus atsakovo nurodytoje apskaitos ataskaitoje, ginčo dalyje dėl atsakovo reikalavimo apeliantui apmokėti už suvartotą elektros energiją atmetė apelianto prašymą nagrinėti ginčą kaip nepagrįstą, kadangi atsakovo veiksmuose, reikalaujant apmokėti už suvartotą elektros energiją pagal atsakovo užfiksuotus elektros skaitiklio rodmenis ir galiojančius tarifus, taip pat nutraukiant apeliantui elektros energijos tiekimą esant įsiskolinimui, pažeidimų nenustatyta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teiktus išaiškinimus ne visiems ginčams, kilusiems energijos tiekimo srityje, taikomas Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reikalavimas kreiptis į Inspekciją ar Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau - Komisija). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomus nurodymus kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolą ar ją sumažinti. Energetikos įstatyme nenustatytos Inspekcijos ar Komisijos teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti šaliai, netinkamai vykdžiusiai sutarties ar teisės normos pagrindu atsiradusias prievoles, privalomus vykdyti nurodymus dėl nuostolių atlyginimo juos patyrusiai šaliai“, „privaloma ginčų neteisminė nagrinėjimo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Inspekcijos ir Komisijos kompetencijai. Vartotojų ir energetikos įmonės ginčams, kilusiems kitu pagrindu, ši ikiteisminė tvarka neprivaloma” (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014). Tokiems ginčams, kuriems privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, atriboti nuo tų, kuriems tokia tvarka netaikoma, reikšmingas tinkamas ginčo teisinių santykių kvalifikavimas ir ginčo dalyko nustatymas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl elektros energijos tiekimo ir atsiskaitymo, ginčas kilo ne dėl teisės aktų taikymo, o dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją apimties (pagal skaitiklių rodmenis) - ieškinys yra reiškiamas dėl įmokų grąžinimo, o taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmiau nurodytos teisminės praktikos išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad šiuo atveju Inspekcija ikiteismine ginčo sprendimo tvarka negalėtų spręsti klausimo dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų ir duoti nurodymus dėl nuostolių atlyginimo (juo labiau – dėl neturtinės žalos). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien faktas, kad apeliantas Inspekcijai buvo pateikęs skundą, savaime nelemia ieškinio nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatas, nes ieškiniu reikalaujama grąžinti iš sutartinių atsiskaitymo santykių „neteisėtai nusavintas įmokas“. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas apylinkės teisme, nes pagal ieškinio sumas, kaip minėta, jis teismingas apylinkės teismui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutarties paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus