Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1720-992/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
1-1720-992/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
J. S.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1720-992/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02480-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.9.1.; 1.1.9.5.; 1.1.9.10.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant prokurorei A. N.,kaltinamajam A. Š.,nukentėjusiajam J. S.,nedalyvaujant civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas trylika kartų, paskutinį kartą 13) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs, 2017 m. spalio 17 d. paleistas iš pataisos namų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. Š. 2020 m. sausio 16 d., apie 19.14 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,04 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto su J. S. metu, tyčia sudavė jam 1 (vieną) kartą kumščiu į kairę veido pusę, nukentėjusiajam J. S. nuo smūgio nukritus ant grindų, jis tyčia kojomis spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį ne mažiau dviejų kartų, taip padarydamas nukentėjusiajam J. S. odos nubrozdinimus veide, poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje, žaizdas kairės ausies kaušelyje, žaizdą kairiame antakyje, nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės šoninės (išorinės) sienelės lūžį, kairio žandinio ančio (sinuso) sienelių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę visiškai pripažino, sutiko teismui duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių nebepamena, nes įvykis buvo pakankamai seniai, prisigėrė ir susimušė su J., buvo taip, kaip parašyta kaltinamajame akte. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis A. Š. paaiškino, kad tikslios įvykio datos neprisimena, gali būti, jog 2020 m. sausio 16 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo jis, nukentėjusysis ir S. J., visi vartojo alkoholį, tarp vyrų kilo konfliktas dėl sugyventinės, nes ji anksčiau draugavo su J. S.. Labai gailisi dėl savo elgesio, blogai jį vertina, nukentėjusiojo atsiprašo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio neatlygino, nes nedirbo, negavo pajamų, nuo 2020 m. birželio 17 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, gavęs pinigų iš biržos arba susiradęs darbą, ieškinį atlygins. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (177 - 178 b. l.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardyti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2020 m. sausio 16 d., apie 11 val., S. su A. atvažiavo pas jį į darbą, A. su savimi atsivežė keletą skardinių alaus, o jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko 0,5 litro talpos degtinės. A. pasakė, kad gers tik alų, išgėrė 2 ar 3 skardines jis su S. išgėrė jo pirktą degtinę, po to nuėjo dar nusipirkti. S. pasiūlė važiuoti pas juos į namus (duomenys neskelbtini). Visi trys parduotuvėje nusipirko du butelius degtinės, alaus ir užkandos, nuvažiavo į S. ir A.. butą. Virtuvėje vartojo alkoholį, A. gėrė tik alų, o S. ir jis - degtinę. Nuo to momento, kai pradėjo namuose vartoti degtinę, jis nieko nepamena. Kiek jam pasakojo S., jam dingo piniginė ir jis paklausė, ar šiuose namuose yra žiurkių, tokie jo žodžiai supykdė A. ir jie susimušė. Iš S. žodžių žino, kad jis buvo praradęs sąmonę, nepamena, kas vyko pas S. ir A. namuose, A. dėl patirtų sužalojimų pretenzijų neturi. S. pasakojo, kad jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, pats to neatsimena (74 – 75 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo A. R. 2020 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad apie 19.16 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), pagalbą kvietė S. J., kuri atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad jos sugyventinis A. Š. sumušė jos buvusį vyrą J. S. (1 b.l.). BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad į pagalbos centrą paskambinta prašant policijos pagalbos, nes muša vyras (12 b. l.). RVUL slaugytoja Bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė, kad greitoji medicinos pagalba 20.45 val. dėl galvos, nosies sumušimo, akie voko žaizdos, išorinės ausies, antakio žaizdos atvežė J. S., kuris paaiškino, kad jį (duomenys neskelbtini) gatvėje sumušė pažįstamas asmuo (15 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veikos skyriaus vyresn. tyrėjo A. A. atliktos įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Buto koridoriuje, ant grindų, matomos kraujo žymės, yra stiklo šukių, virtuvėje mėtosi daug tuščių alkoholio butelių (19 – 30 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjas A. R. parodė, kad 2020 m. sausio 16 d. dirbo kartu su tyrėja K. L., apie 19.14 val., gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje girdėjosi, kaip už užrakintų buto durų moteriškas balsas šaukėsi pagalbos, kadangi buto durys buvo užrakintos, o skambinant niekas jų neatidarė, buvo nuspręsta iškviesti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, greitąją medicinos pagalbą ir papildomą policijos ekipažą. Kol vyko pagalba, keletą kartų reikalavo atidaryti buto duris, bet bute buvę asmenys šių reikalavimų nevykdė. Atvykus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, greitajai medicinos pagalbai ir papildomam policijos ekipažui, buvo dar kartą pareikalauta atidaryti buto duris, tačiau jų niekas neatidarė, tuo metu bute girdėjosi moters verksmas ir prašymai atrakinti duris, todėl buvo priimtas sprendimas duris išlaužti. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai laužtuvu išlaužė duris, antrosios patekimo į butą durys taip pat buvo užrakintos, jas Mobiliosios kuopos pareigūnai išspyrė. Bute buvusią S. J. skubiai perdavė medikams. Buto kambaryje ant lovos gulėjo A. Š. ir nejudantis J. S.. Bute visur matėsi labai daug kraujo, buvo išvartyti daiktai, mėtėsi tušti buteliai nuo alkoholio, buvo sudaužytas virtuvės durų stiklas, ant grindų mėtėsi jo šukės. S. J. paaiškino, kad išgertuvių metu kilo konfliktas tarp jos dabartinio sugyventinio A. Š. ir jos buvusio sugyventinio J. S. dėl dingusių J. S. pinigų. S. J. A. Š. prisipažino, kad paėmė J. S. pinigus. S. J. apie tai papasakojo J. S. ir dėl to tarp vyrų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. S. J. nurodė, kad A. Š. mušė J. S.. Medikai apžiūrėjo J. S., ant jo veido matėsi kraujas ir sumušta kairė akis, sužalota kairė ausis. A. Š. pasakė, kad J. S. jam „pasiūlė pasimušti“, daugiau nieko nekomentavo. Visi bute buvę asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai bendravo. Kadangi visi trys bute buvę konflikto dalyviai buvo kruvini, medikai S. J. ir J. S. išvežė apžiūrai į Lazdynų ligoninę. A. Š. buvo sulaikytas, prieš tai su palyda taip pat buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę apžiūrai (42 – 43 b. l.). Iš esmės tapačius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu apklausta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja K. L. (16 – 17, 46 – 47 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. J. parodė, kad nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventiniu A. Š.. 2020 m. sausio 16 d. ryte jai paskambino buvęs sugyventinis J. S. ir pasiūlė susitikti, su juo išgyveno 17 metų, iki šiol palaiko draugiškus santykius, išsiskyrė prieš pusantrų metų ir nuo tada gyvena su A. Š.. Namuose trise su J. S. ir A. Š. vartojo alkoholį, A. gėrė tik alų, išgėrė apie 10 vienetų 0,5 litro talpos, 4,6 proc. stiprumo alaus. Ji su J. gėrė tik 38 laipsnių stiprumo degtinę, išgėrė 0,5 litro talpos 4 ar 5 butelius. Alkoholį vartojo virtuvėje prie stalo. Kažkuriuo metu J. nuėjo į tualetą, o A. pasakė, kad dabar turės pinigų, nes pavogė iš J. piniginę. Ji jam liepė piniginę tuoj pat grąžinti, bet A. nesutiko. Į virtuvę grįžęs J. pasakė, kad dingo jo piniginė, kurioje buvo apie 2000 eurų. Ji A. paprašė gražiuoju grąžinti pinigus, A. gynėsi ir J. sakė, kad nieko neėmė. J. ir ji ilgai prašė atiduoti piniginę, bet A. to nedarė, vis neigė vogęs. A. pradėjo grasinti, kad suduos J., J. A. nenusileido, J. buvo stipriai neblaivus, vos stovėjo ant kojų, o A. - šiek tiek išgėręs. Abu vyrai pradėjo stumdytis, A. rankos kumščiu sudavė į virtuvės durų stiklą ir jį sudaužė, susipjaustė abi rankas. T. J. sudavė vieną kartą kumščiu į kairę veido pusę ir J. nugriuvo ant žemės. J. nugriuvo koridoriuje ir gulėjo nejudėdamas, o A. priėjo prie jo ir koja spyrė jam į galvą. Kiek kartų įspyrė, negali pasakyti. Ji pradėjo verkti, prašė jo liautis ir bandė A. atitraukti juo J., bet jis ranka vis ją nustumdavo. J. iš kairės ausies bėgo kraujas, prasidėjo traukuliai. Ji iškvietė policiją, atvykusius pareigūnus įleido į laiptinę, pareigūnai skambino į buto duris, bet A. jų neatidarė, jai neleido atidaryti, laikė jai uždengęs burną, kad ji nesurėktų. Pareigūnai iškvietė ugniagesius, kurie išlaužė pirmas buto duris, A. Š. nesutiko atrakinti antrų durų, todėl pareigūnai išlaužė ir jas. Su policininkais į butą kartu užėję medikai J. atgaivino (59 – 60, 62 – 63 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (19 – 30 b. l.); taip pat buvo perklausytas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, kad (duomenys neskelbtini), muša vyras (33 – 34 b. l.); peržiūrėtas policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, darytas vaizdo įrašas (36 – 37 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas R. R., apžiūrėjęs nukentėjusiojo medicininius dokumentus patvirtino, kad J. S. nustatyti odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva kairės akiduobės srityje, žaizdos kairės ausies kaušelyje, žaizda kairiame antakyje, nosies kaulų lūžis, kairės akiduobės šoninės (išorinės) sienelės lūžis, kairio žandinio ančio (sinuso) sienelių lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu 2020 m. sausio 16 d. ir dėl nustatytų kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (96 b. l.). Specialistas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad J. S. kairės veido pusės sužalojimai ir nosies kaulų lūžis galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, tačiau žaizdų kairės ausies kaušelyje padarymas tuo pačiu trauminiu poveikiu sunkiai paaiškinamas, todėl vertintina, kad visi sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Pagal medicinos dokumentuose esantį sužalojimų aprašymą negalima spręsti, ar sužalojimai padaryti ranka (suduodant), ar koja (įspiriant) (97 b. l.).

Dėl nusikalstamų veikų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisme paaiškino, kad pripažįsta atlikęs jam inkriminuojamus smūgius, spyręs nukentėjusiajam, jo atsiprašė, dėl savo elgesio gailisi, dėl girtumo smulkiai įvykio detalių neatsimenantis. Nukentėjusysis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dėl girtumo taip pat neatsimena įvykio detalių, apie tai, kas nutiko jam papasakojo S. J.. Liudytoja S. J., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, detaliai papasakojo įvykio aplinkybes, vyrų konflikto priežastį, įvardijo konkrečius A. Š. J. S. padarytus sužalojimus, jų atlikimo mechanizmą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto R. R. duota išvada patvirtina, kad J. S. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, galinčių turėti įtakos veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo A. Š. kaltės konstatavimui, nenustatyta, sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad A. Š. aiškiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus, sąmoningai pasirinko elgesio variantą ir tyčia smurtavo prieš J. S.. A. Š. inkriminuota veika tinkamai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę A. Š., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, padarytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamojo A. Š. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje yra teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu besiieškantis darbo.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. paskyrus laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, sudarytų galimybes dirbti, gauti pajamų, resocializuotis.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. Š., įvertinus veikos pasekmes bei jo teistumų istoriją, skirtinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės terminas (taikoma Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio redakcija, galiojanti nuosprendžio priėmimo metu, kadangi ji numato švelnesnį maksimalų laisvės apribojimo bausmės terminą, nei redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo motyvus, smurtinį veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo teistumų istoriją, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtinos tokios baudžiamojo poveikio priemonės: dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, o vadovaujantis 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, skirtinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo, laikinojo sulaikymo įskaitymo

Kaltinamajam A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

A. Š. 2020 m. sausio 16 d., 20.53 val., buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2020 m. sausio 17 d., 13.17 val. (122 - 131 b. l.), laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 116,68 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiojo J. S. gydymą, prašė nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Kaltinamasis nurodė sutinkantis su ieškiniu. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 116,68 eurų civilinis ieškinys, kurį sudaro nukentėjusiajam J. S. po sužalojimo suteiktų gydymo paslaugų kaina, tenkintinas visiškai.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Vaizdo ir garso įrašai kompaktiniuose diskuose nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros taikymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros taikymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, įpareigoti A. Š. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:

- sudalyvauti elgesio pataisos programoje,- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą,

- pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. Š. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. Š. laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 16 d., 20.53 val., iki 2020 m. sausio 17 d., 13.17 val. (vieną parą), laikino sulaikymo dieną (parą) prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo A. Š. 116,68 eurų (vieną šimtą šešiolika eurų šešiasdešimt aštuonis eurocentus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Išaiškinti A. Š., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vaizdo ir garso įrašus, pateiktus kompaktinių diskų laikmenose, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė