Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Gretai Elenai Paulionytei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei, kaltinamajam G. L., jo atstovei pagal įstatymą VšĮ vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) direktorei Z. M., gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo E. D. atstovei pagal įstatymą K. D., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajam specialistui A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L. ( L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini), 1 kurse, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. įvykdė plėšimą, tai yra G. L., 2016-09-19 d., apie 14 val. 00 min., Klaipėdos mieste, prie (duomenys neskelbtini) nr. 16, sugriebęs mažamečiui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo, traukdamas jį pargriovė ant žemės bei pareikalavo parodyti kuprinę, po ko, nukentėjusiajam padavus kuprinę išėmė iš jos E. D. priklausančią 28 eurų vertės kolonėlę JBL. Tokiu būdu G. L. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė E. D. priklausantį turtą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2016-09-19 po pietų eidamas (duomenys neskelbtini) gatve pamatė du berniukus. Vienas jų rankose nešėsi muzikinę kolonėlę, po to įsidėjo ją į kuprinę. Jis pradėjo sekti berniukus. Vienas berniukas nuėjo į namus, jis sekė berniuką, kuris turėjo muzikinę kolonėlę. Sugriebė berniukui už kaklo, pargriovė jį ant žemės ir pagrobė muzikinę kolonėlę JBL ir nuėjo. Pagrobtą kolonėlę parsinešė į savo namus, po to atidavė ją policijos pareigūnams. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis E. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-09-19, apie 14 val. jis su draugu R. G. ėjo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos namo ir klausėsi muzikos per JBL Gold kolonėlę. Prie perėjos prie jų pribėgo vaikinas, kuris pasakė, kad yra aštuntokas. Vaikinas kalbėjo su E. D. ir jo draugu apie muziką, klausė ką jie klausosi, kokią mokyklą lanko ir pan. E. N. gatve jis įsidėjo kolonėlę į savo kuprinės priekinę kišenėlę ir ją užtraukė. Vaikinas sekė iš paskos ir kalbino, kalbėjo apie nereikšmingus dalykus. Perėjus (duomenys neskelbtini) gatvę, jis kartu su savo draugu nuėjo prie sūpynių.Vaikinas visą laiką buvo kartu su jais. Pasisupę jie su draugu išsiskirstė, draugas nuėjo namo, jis ėjo į savo namus. Kai jis užėjo už 16 namo, vaikinas, kuris sekė iš paskos, piktai liepė parodyti ką jis turi kuprinėje. Jis labai išsigando vaikino, tačiau pasakė, kad nerodys kuprinės. Tada vaikinas ranka suėmė jam už kaklo ir stipriai patraukė atgal. Jis nugriuvo nugara ant žemės, ant kuprinės. Tada tas vaikinas, stovėdamas prie jo kojų, dar kartą piktai liepė parodyti kurpinės vidų. Jis išsigandęs, kad vaikinas jo nemuštų, nusiėmė nuo pečių kuprinę, atidarė ją ir parodė vaikinui. Vaikinas iš kuprinės paėmė JBL kolonėlę ir nubėgo. Nubėgdamas vaikinas dar vieną kartą iš kojos spyrė jam į dešinę šlaunį. Tuo metu, kai vaikinas suėmė jam už sprando ir jį pastūmė, bei kai įspyrė į dešinę koją, jam skaudėjo. Kolonėlę jis nusipirko pats už savo pinigus. Grįžęs į namus jis paskambino savo mamai K. D. ir papasakojo kas atsitiko. Įvykio metu jam skambino jo draugas A., su kuriuo jie lanko animacijos būrelį. Tuo metu, kai A. skambino, vaikinas iš jo jau buvo pagrobęs kolonėlę ir ėjo nuo jo. Telefono garsas buvo išjungtas, buvo įjungta vibracija, jis išgirdo, kaip jo telefonas vibruoja. Telefonas tuo metu buvo kuprinės priekinėje kišenėje kartu su raktais. Jis neištraukdamas iš kuprinės telefono, t.y. kuprinės viduje, pažiūrėjo kas jam skambina ir pamatė, kad skambina jo draugas A. Jis pirštu perbraukė per ekraną ir atsiliepė į skambutį. Tuo pačiu metu tas vaikinas, kuris pagrobė iš jo muzikinę kolonėlę, kažką jam sakė. Su A. jis nekalbėjo, tačiau telefonas veikė (buvo atsiliepęs į skambutį). Tuo metu jis sakė vaikinui, kad šis atiduotų jo kolonėlę. Pokalbis su A. truko neilgai, gal kelias sekundes, nes jis iš karto išjungė savo mobiliojo ryšio telefoną. Kai jis išjungė savo mobiliojo ryšio telefoną vaikinas, pagrobęs kolonėlę, buvo už 3 m. ar 4 m., stovėjo šonu pasisukęs į jį ir ėjo į priekį. Muzikinę kolonėlę iki pagrobimo jis laikė toje pačioje kuprinės kišenėje, kaip ir savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau telefonas buvo padėtas giliau kišenėje. Kolonėlė buvo kišenės viršuje. Kai vaikinas su kolonėle pabėgo, jis ėjo į namus ir namo laiptinėje perskambino A. bei papasakojo, kas atsitiko, tada paskambino mamai ( t.1, b.l. 38-39, 42- 43).

Nukentėjusiojo E. D. įstatyminė atstovė K. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-09-19, apie 14:30 val. jos sūnus E. D. parėjęs namo paskambino jai iš savo mobilaus ryšio telefono ir papasakojo, kad 2016-09-19 jam einant su draugu ir klausantis muzikos per kolonėlę JBL Gold, prie jo pribėgo vaikinas, kuris prisistatė esantis aštuntokas. Vaikinas visą laiką kalbino ir bandė užmegzti pokalbį su sūnumi. P. N. gatvę jos sūnus įsidėjo kolonėlę į kuprinės priekinę kišenėlę ir ją užsegė. Vaikinas sekė iš paskos ir kalbino sūnų. Sūnus kartu su savo draugu nuėjo prie sūpynių. Pasisupus kelias minutes jie išsiskirstė namo. Eduardui užėjus už 16 namo, minėtas vaikinas, kuris sekė jį iš paskos, liepė sūnui parodyti, ką turi kuprinėje, grąsindamas, kad suspardys, tačiau sūnui atsisakius vaikinas jį suimdamas už kaklo pastūmė ant žemės, po ko, sūnui nukritus vaikinas dar kartą pareikalavo parodyti kuprinę. Tada sūnus atidarė kuprinę ir vaikinas iš jos paėmė JBL kolonėlę ir nubėgo, nubėgdamas dar įspyrė sūnui į dešinę šlaunį. Civilinio ieškinio nereikš, kadangi muzikinė kolonėlė jos vaikui E. D. grąžinta, todėl žala jiems nepadaryta. Kolonėlė, kuri buvo pagrobta iš jos sūnaus, priklauso jam pačiam, nes jis ją pirkosi už savo sutaupytus pinigus ( t.1., b.l. 23 - 24, 27-28).

Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. D. yra jo klasiokas, jie kartu su E. po pamokų lanko animacijos būrelį. 2016 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, po pamokų, galėjo būti apie 14.20 val., būdamas savo namuose iš savo mobiliojo ryšio telefono jis paskambino į E. D. telefoną, nes norėjo susitarti su juo kartu eiti į animacijos būrelį. E. skambino kelis kartus, tačiau jis nekėlė ragelio. Tiksliai neprisimena, ar jis prisiskambino E. ar Eduardas pats jam paskambino, tačiau pokalbio metu jis girdėjo, kaip Eduardas bėga ir kažkam šaukia sustok. E. padėjo ragelį. Po kelių minučių E. pats paskambino jam ir pasakė, kad iš jo pagrobė muzikinę kolonėlę. Jiems susitikus važiuojant į būrelį E. papasakojo, kad kažkoks vaikinas prie jų mokyklos kabinėjosi prie jo ir einant prie E. namų, tas vaikinas apvertė E. ant žemės ir iš jo kuprinės ištraukė muzikinę kolonėlę bei nubėgo ( t.1, b.l. 53- 54).

Iš 2016-09-23 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. D. atpažino G. L. kaip asmenį, kuris pagrobė iš jo muzikinę kolonėlę ( t.1, b.I. 57 - 61).

Iš E. D. priklausančio mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinės matyti, kurioje esantys duomenys patvirtina A. M. ir E. D. parodymus, kad 2016-09-19 A. M. 14.30 val. skambino E. D., po ko, 14.32 val. E. D. skambino A. M., o 14. 35 val. E. D. skambina savo mamai K. D. ( t.1, b.l. 96).

Iš 2016-09-22 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. L. savanoriškai pateikė muzikinę kolonėlę, kuri 2016-09-22 apžiūrėta, ir 2016-09-23 pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą K. D. ( t.1, bl.. b.I. 74- 82).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Pats kaltinamasis pripažino, kad panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą –garso kolonėlę 28 eurų vertės.

Nustatyta, kad nepilnamečio nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą. Kaltinamasis rankomis suėmęs nukentėjusiajam už kaklo, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir pagrobė jo turtą. G. L. veika kvalifikuotina kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nes kaltinamasis panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstama veika buvo baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad turtą pagrobia panaudodamas fizinį smurtą, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis G. L. padarė vieną savanaudišką apysunkį nusikaltimą, yra neteistas, tačiau 2016-10-06 už baudžiamojo nusižengimo padarymą yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio pagrindais. Kaltinamasis jau kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio pagrindais už baudžiamąjį nusižengimą, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje surinktos ir išnagrinėtos visos aplinkybės liudija, kad ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Esant šioms aplinkybėms G. L. antrą kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti nėra pagrindo. Bausmės paskyrimas šiuo metu kaltinamajam neprieštaraus teisingumo ir protingumo principams. Skirdams bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia ir į G. L. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad šiuo metu jis mokosi. Nusikaltimo padarymo metu ir iki šiol nebuvo sulaukęs pilnametystės. VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro direktoriaus pavaduotojo charakteristikoje jis charakterizuojamas teigiamai, kaip gerai lankantis pamokas, pažangus moksleivis, aktyviai dalyvaujantis mokyklos veikloje (t.1, b.l. 135). Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą VšĮ vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) direktorė Z. M. nurodė, kad G. L. turi tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, charakterizuoja kaltinamąjį teigiamai, kaip padariusį išvadas.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, jeigu nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-96/2012).

Nustatant bausmės rūšį ir trukmę kaltinamajam G. L., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltininko asmenybę, į tai, kad pagrobtas plėšimo metu turtas nėra didelės vertės, žala nukentėjusiesiems nepadaryta, nes kolonėlė jiems grąžinta. Kaltinamasis šiuo metu mokosi, yra pažangus, siekia pakeisti savo gyvenimo būdą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, kaltu padaręs nusikaltimą prsipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, nukentėjusieji jam atleido. Naujų nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, nėra padaręs. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik arešto ir laisvės atėmimo iki šešių metų bausmė. Pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį G. L., nenustatyta. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, nors ir bausmės vykdymą atidedant, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas mano, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 54 str. 3d. nuostatas ir paskyrus G. L. švelnesnę, negu numatyta BK 180 str. 1d. sankcijoje, nesusijusią su areštu ir laisvės atėmimu, bausmės rūšį. G. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 2 d., 4 d., 6 d. 3p., skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, įpareigojant G. L. mokytis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu

G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- trys CD diskai su fotonuotraukomis ir nukentėjusiojo apklausų vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301- 308 str.,

nusprendžia:

G. L. (L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką mokytis. Vadovaujanstis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką mokytis.

G. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- tris CD diskus su fotonuotraukomis ir nukentėjusiojo apklausų vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.