- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- 2-942-617/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij
dalyvaujant ieškovei Ž. M.
atsakovui M. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui M. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. M., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė nustatyti dukros D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo M. V. dukrai D. V. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 500 Lt iki jos pilnametystės.
Ieškovė Ž. M. paaiškino, kad gyvenant kartu su atsakovu M. V. jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra D.. Atsakovas yra D. tėvas. Tarp jos ir atsakovo santuoka nebuvo registruota. Ji su atsakovu kartu kaip šeima negyvena apie 9 mėnesius. Dukra nuolat gyvena kartu su ja, ji ja rūpinasi. Nors ji dirba, bet gauna nedidelį darbo užmokestį, dukra lanko vaikų darželį, už kurį ji moka, ji nuomoja butą. Jos gaunamų lėšų neužtenka vaiko išlaikymui, jai vaiką išlaikyti padeda jos tėvai. Atsakovas nors ir dirbo, bet neteikia lėšų vaiko išlaikymui, nepadeda išlaikyti dukros. Todėl ieškovė prašo nustatyti dukros D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja ir iš atsakovo M. V. priteisti išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės.
Ieškovės atstovė advokatė R.Giruckienė paaiškino, kad atsakovas yra ieškovei gimusios dukros tėvas. D. V. nuolat gyvena kartu su mama – ieškove, kuri ja rūpinasi. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl yra teisinis pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama įstatymas numato kito iš tėvų pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Atsakovas pats pripažino, kad neteikia lėšų vaiko išlaikymui, vaikas lanko vaikų darželį, už kurį moka ieškovė, vaiko kasdieniam maitinimui, aprangai, higienos reikmėms reikalingos lėšos, todėl, įvertinus teisminę praktiką, laikytina, jog 500 Lt suma yra minimali suma, kuri traktuojama atitinkanti minimalius augančio vaiko poreikius. Todėl prašo ieškovės reikalavimus patenkinti visiškai ir, kadangi ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas į valstybės biudžetą.
Atsiliepimas
Atsakovas M. V. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis turi apie 9000 Lt skolų, kurių išieškojimą vykdo du antstoliai, jis nedirba, pajamų neturi, gyvena iš atsitiktinių darbų ir iš gaunamų pajamų gali pragyventi tik pats. Jis neatsisako teikti išlaikymą dukrai, bet neturi galimybių, mano, jog galėtų teikti apie 150 Lt dydžio išlaikymą. Dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad
Motyvuojamoji dalis
atsižvelgiant į tai, kad ieškovei trūksta lėšų išlaikyti vaiką bei į tai, jog ieškovė kliudo jam bendrauti su vaiku, dukros gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su juo, kur jis turėtų galimybę aprūpinti vaiką maistu.
Ieškinys tenkintinas.
Iš ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas M. V. yra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ( b.l. 6 ). Ieškovė prašo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Nepilnametė D., kuriai šiuo metu dar nėra 3 metų, nuolat gyvena su ieškovė, vaikas liko gyventi kartu su motina tėvams pradėjus gyventi skyrium, D. ir šiuo metu gyvena kartu su motina. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ( b.l. 21 ) matyti, kad ieškovės nuomojamame bute sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, ieškovė dirba, išlaikyti vaiką padeda ieškovės tėvas, atsakovas nedirba, su vaiku bendrauja epizodiškai, todėl siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, D. amžių, stiprų biologinį vaiko ir motinos tarpusavio ryšį, į vaiko interesus, o būtent į tai, jog, teismo nuomone, gyvendamas su motina vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, nepilnametės Danielės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas yra D. V., gim. 2010-12-21, tėvas. D. gyvena kartu su motina Ž. M. ir yra jos išlaikoma. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad jis nedirba, negali surasti darbo, gyvena iš atsitiktinių darbų, turi daug skolų, todėl neturi pakankamai pajamų teikti vaikui išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas šalims gyvenant skyrium nuo 2013-04-23 iki 2013-05-21 dirbo VĮ „Švenčionėlių miškų urėdija“, nuo 2013-08-14 iki 2013-08-22 – UAB „MAXIMA LT“, nuo 2013-08-23 iki 2013-09-20 – UAB „Kerista“, bet jokios materialinės paramos vaikui neteikė. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis keičia darbovietes, šiuo metu negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti vaiką, atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teismas atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo vaikui ( LR CPK 185 str., LR CK 1.5 str. ), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ( LR CK 3.3 str. ). Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus, neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( LR CK 3.192 str. 2 d. ), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt. Taigi nagrinėjamoje byloje yra tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t.y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t.y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 500 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas priteisia iš atsakovo M. V. išlaikymą iki 500 Lt kas mėnesį iki D. V. pilnametystės. Teismas išlaikymą priteisia nuo ieškinio padavimo teismui dienos ( 2013-09-09 ).
Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-08-09 sprendimu Nr. (1.7.)-APS-75-13 ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismas ieškinį patenkino, todėl iš atsakovo priteistinas 324 Lt ( 144 Lt ( už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ) + 180 Lt ( 500 x 12 x 3 proc. ) ( už išlaikymo priteisimą )) dydžio žyminis mokestis valstybės naudai ( LR CPK 96 str. 1 d. ). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą turėjo 400 Lt išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai ( LR CPK 99 str. )
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., LR CK 1.5, 3.3 str. 1 d., 3.169, 3.192, 3.194 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina Ž. M..
Priteisti iš M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukros D. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2013-09-09 po 500 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja Ž. M..
Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.
Priteisti iš M. V. 324 Lt ( tris šimtus dvidešimt keturis Lt ) žyminį mokestį valstybės naudai.
Priteisti iš M. V. 400 Lt ( keturis šimtus Lt ) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.