- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-1147-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13096-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. T., G. Č.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. T., atstovaujamos advokatės D. V., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. Č. ir V. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų G. Č. ir V. T. 8 497 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 255 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 395 Lt išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodė, kad dėl G. Č., vairavusio V. T. priklausančią transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės 2010 m. lapkričio 15 d. Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta R. G. priklausiusi transporto priemonė HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu transporto priemonė HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. R. G. už jo transporto priemonės sugadinimą buvo atlyginta draudimo bendrovės, kuriai ieškovas kompensavo 8 497 Lt draudimo išmokos sumą (b. l. 27-28)
Atsiliepimas
Atsakovė V. T. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas yra nesąžiningas ir siekia dvigubai pasipelnyti, kadangi atsakovas G. Č. su ieškovu 2012 m. sausio 5 d. sudarė susitarimą dėl skolinio įsipareigojimo ir pasirašė paprastąjį vekselį, kuriais ieškovas atsisakė reikalavimo teisės atsakovei V. T. (b. l. 66-70).
II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino:
- Priteisė solidariai iš atsakovų G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 8 497 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-11-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 650 Lt bylinėjimosi išlaidų.
- Priteisė iš atsakovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. V. (duomenys neskelbtini), Kaunas, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, b. k. 70440, naudai 325 Lt bylinėjimosi išlaidų.
- Priteisė atsakovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, b. k. 70440, naudai 325 Lt bylinėjimosi išlaidų.
- Priteisė iš atsakovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, valstybei 13,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
- Priteisė iš atsakovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, valstybei 13,65 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Teismas nustatė, kad Kaune 2010-11-15 dėl G. Č., vairavusio V. T. priklausančią transporto priemonę HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala – apgadinta R. G. priklausanti transporto priemonė HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl padarytos žalos buvo kreiptasi į ieškovą. UAB „BTA draudimas“, veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino R. G. padarytą žalą, t. y. išmokėjo 8 497 Lt draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo UAB „BTA draudimas“ išmokėtą 8 497 Lt draudimo išmoką. Ieškovas atsakovams siuntė pretenzijas dėl išmokėtos pinigų sumos. Atsakovas G. Č. 2012-01-05 pasirašė skolinį įsipareigojimą, kuriuo įsipareigojo į ieškovo sąskaitą iki 2012-04-25 dalimis pervesti 8 497 Lt sumą ir paprastąjį vekselį Nr. 2293, pagal kurį iki 2012-04-25 įsipareigojo ieškovui sumokėti 8 497 Lt. Teismas pažymėjo, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Nurodė, kad vekselio turėtojas privalėjo įstatymo nustatytu terminu išsiųsti vekselio davėjui pareiškimą dėl paprastojo vekselio apmokėjimo. Taip pat privalėjo įstatymo nustatyta tvarka per keturias darbo dienas nuo paprastojo vekselio apmokėjimo termino pranešti, tačiau nepranešė vekselio davėjui, dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo, todėl ieškovas prarado galimybę patenkinti reikalavimą ne ginčo tvarka pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Kadangi įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminų atidėjimas neleidžiamas nei įstatymų, nei teismo, vekselio turėtojui užkirsta galimybė patenkinti reikalavimą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį ne ginčo tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra išdavęs rašytinio atsisakymo nuo pretenzijų atsakovės V. T. atžvilgiu. G. Č. nesilaikė susitarimo ir neatlygino ieškovui padarytos žalos nustatytu terminu, pagal vekselį vykdomasis įrašas nėra išduotas ir jis vykdymui nėra pateiktas, prievolė nėra tinkamai įvykdyta, todėl ieškovas gali reikalauti ją įvykdyti tiek iš kiekvieno solidariai atsakingo asmens skyrium, tiek iš visų jų kartu. Teismas sprendė, kad atsakovė V. T., būdama automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, šios transporto priemonės nebuvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nesilaikė įstatymo nustatyto įpareigojimo neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Duomenų, kad eismo įvykio kaltininkas atsakovas G. Č. neteisėtai užvaldė ar savavališkai paėmė V. T. automobilį, ar kad V. T. ėmėsi priemonių neleisti kitam asmeniui vairuoti neapdraustos transporto priemonės, nėra. Teismas nurodė, kad transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Automobilio savininko atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš įstatymo. Konstatavo, kad atsakovai laikytini solidariaisiais skolininkais, kadangi pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, dėl ko ieškovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į visiškai patenkintą ieškinį, teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 91-94).
Motyvuose nurodė:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, netinkamai pritaikė LR CK 6.129 str. ir LR CK 6.189 str., taip pat netinkamai ištyrė ir įvertino ieškovo ir atsakovo G. Č. sudarytus sandorius, jų įtaką solidariosios prievolės pasibaigimui bei kitus byloje pateiktus įrodymus. Padarė nepagrįstų išvadų, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir neteisingai išspręsta byla.
2. Nepagrįstai nustatė, jog ieškovas ir atsakovas sudarydami net du rašytinius susitarimus dėl visos skolos grąžinimo kreditoriui, nepakeitė solidariosios prievolės į asmeninę. Ieškovas ir G. Č. pasirašė paprastąjį vekselį ir skolinį įsipareigojimą, tokiu būdu ieškovas įgijo dvi reikalavimo teises tuo pačiu pagrindu. Transporto priemonių draudikų biuras turėjo reikalavimo teisę į abu atsakovus, tačiau ieškovas, sudarydamas sandorius su atsakovu, išreiškė valią ir atsisakė reikalavimo teisės iš V. T. (atleido atsakovę nuo prievolės vykdymo).
3. Nors reikalavimas apmokėti paprastąjį vekselį nebuvo pareikštas laiku, tačiau tai neturi jokio poveikio skoliniam įsipareigojimui, sudarytam tarp ieškovo ir G. Č., kuriuo G. Č. pripažino kaltę dėl autoįvykio ir įsipareigojo asmeniškai atlyginti visą žalą (sutartis galiojanti ir turi būti vykdoma). Sutartyje aiškiai išreikšta valia skolą išieškoti iš G. Č.. Skolinio įsipareigojimo suma 8 497 Lt yra asmeninė G. Č. skola, o ne tam tikra solidariosios prievolės dalis.
4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo yra pripažįstama solidarioji atsakovų prievolė, sąlygoja nesąžiningą ieškovo padėtį. Pripažinus prievolę solidariąja ir tuo pat metu egzistuojant neįvykdytai ieškovo ir G. Č. skoliniam įsipareigojimui, ieškovas turi tris egzistuojančias savarankiškas reikalavimo teises, kurios kyla iš to paties reikalavimo, t. y. įvykdžius Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą, ieškovas dar turėtų analogišką reikalavimo teisę į tą pačią 8 497 Lt sumą pagal skolinį įsipareigojimą ir 8 497 Lt vekselio pagrindu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu. Motyvuose nurodė, kad nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui nuostolių atlyginimą solidariai iš jos ir G. Č., kadangi ieškovas, sudaręs su G. Č. skolinį įsipareigojimą bei pasirašydamas paprastąjį vekselį, tariamai atsisakė savo reikalavimų apeliantės atžvilgiu. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vienam iš solidariųjų skolininkų – G. Č. suteikė galimybę solidarią su apeliante prievolę ieškovui įvykdyti dalimis (t. y. nustatė terminą). Būtent šį faktą patvirtina G. Č. pasirašyti skolinis įsipareigojimas ir jo įvykdymą užtikrinantis vekselis. Apeliantė neapdraudė jai priklausančios įregistruotos transporto priemonės HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai tokį besąlyginį imperatyvą nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, todėl jai kilo solidari pareiga atsakyti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą. Kadangi atsakomybė solidari, ieškovas turi diskrecijos teisę dėl savo reikalavimo nukreipimo. Ieškovas nėra išdavęs rašytinio atsisakymo nuo pretenzijų jos atžvilgiu. (b. l. 112-114).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad atsakovai V. T. (apeliantė) ir G. Č., po 2010 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio, kurio metu padarytą žalą (8 497 Lt) nukentėjusiajam atlygino ieškovas, tapo solidarūs ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro skolininkai (dėl to ginčo nėra). Atsakovas G. Č. 2012 m. sausio 5 d. pasirašė skolinį įsipareigojimą bei paprastąjį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais įsipareigojo iki 2012 m. balandžio 25 d. sumokėti ieškovui skolą (nuostolius), tačiau skola nebuvo sumokėta. 2012 m. rugsėjo 24 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuostolių priteisimo solidariai iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo patirtus nuostolius (8 497 Lt).
Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, kad sudarius 2012 m. sausio 5 d. sandorius (skolinis įsipareigojimas ir paprastasis vekselis) ieškovas atsisakė savo reikalavimo teisės iš apeliantės V. T., kaip solidarios skolininkės. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Atsisakymas reikalavimo vienam iš skolininkų turi būti aiškiai išreikštas. Ieškovas nurodo, kad niekada nebuvo pareiškęs, jog atsisako reikalavimo apeliantės atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2012 m. sausio 5 d. sudaryti sandoriai negali būti pagrindu spręsti, jog ieškovas atsisakė reikalavimo apeliantės atžvilgiu, nes tai yra vienašaliai sandoriai (išreikšta tik atsakovo valia), kuriais vienas iš atsakovų (G. Č.) pripažino skolą ieškovui ir prisiėmė įsipareigojimą ją grąžinti iki tam tikro laiko. Šie sandoriai neturi įtakos egzistuojančios atsakovų solidariosios pareigos pasibaigimui, nes tam, kad ieškovo solidarusis reikalavimas vienam iš atsakovų (V. T.) pasibaigtų, reikalinga, arba, kad prievolė būtų tinkamai įvykdyta (atsakovas G. Č. sumokėtų skolą), arba ieškovo (kreditoriaus) aiškiai išreikšta valia dėl reikalavimo atsisakymo vieno iš atsakovų (bendraskolių) naudai (CK 6.8 str. 3 d., 6.23 str. 1 d.), arba nustatomos CK 6.23 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, ko nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Pažymėtina, kad vieno iš bendraskolių (atsakovo G. Č.) prisiimtas įsipareigojimas grąžinti visą skolą kreditoriui (ieškovui) iki tam tikro laiko, nekeičia (nepanaikina) solidariosios skolininkų pareigos (bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė), o tuo labiau nepanaikina kreditoriaus (ieškovo) teisės reikalauti skolos iš kitų bendraskolių (V. T.) (CK 6.6 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariosios prievolės pasibaigimą, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.