- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- 1-632-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06834-17-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- N. K.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajam A. K., kaltinamajai N. K., jos gynėjai, advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. K. 2017-02-12, apie 1.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktiniu A. K. metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, du kartus kanceliarinėmis žirklėmis dūrė jam į kairį žastą, padarydama žaizdą su aplinkine kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairio žasto užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kas sukėlė nežymų jo sužalojimą.
Kaltinamoji N. K. kalta prisipažino ir parodė, kad 2017-02-12, buvo namuose, apie 1.00 val., grįžo sutuoktinis A. K.. Įtarusi jį neištikimybe N. K. pradėjo jo klausinėti, šis ginčijosi, kilo žodinis tarpusavio konfliktas, kurio metu apimta įsiūčio griebė virtuvėje ant stalo buvusias kanceliarines žirkles, kuriomis dūrė vyrui į kairį petį, po kurio laiko dūrė dar kartą. Tai padariusi nuėjo į kambarį, kur užsidarė, atvyko policijos pareigūnai, kurie ją išsivežė kartu. Kaltinamoji patikino, kad prieš tai buvo išgėrusi apie 200 gramų degtinės, jautėsi apsvaigusi ir tai turėjo įtakos jos veiksmams, paprastai taip nesielgia, tą vakarą ir sutuoktinis grįžo neblaivus, su juo sutaria gerai, santuokoje gyvena keturis metus, kartu dar ilgiau, didesnių konfliktų nebūna, pati problemų dėl alkoholio ar smurtinio elgesio neturi. Savo poelgį vertina labai neigiamai, gailisi, atsiprašė A. K. ir jie susitaikė, Teismo posėdžio metu prašė nutraukti baudžiamąją bylą jiems susitaikius.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2017-02-12, apie 00.30 val., grįžo į namus, (duomenys neskelbtini) iš brolio, buvo prieš tai išgėręs tris butelius alaus, pamatė, kad sutuoktinė namuose, buvo apsvaigusi, iš karto pradėjo kabinėtis dėl neištikimybės, jis ginčijosi, kilo žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinė griebė žirkles ir jam du kartus dūrė į peties sritį, tai sukėlė fizinį skausmą, tačiau į labai nesureagavo. Anksčiau taip nėra buvę, su žmona kartu gyvena 6 metus, sutaria, nei dėl N. K. elgesio, nei dėl alkoholio vartojimo problemų nėra, Jokia žala jam nepadaryta, nesigydė, pretenzijų neturi. Žmona jo atsiprašė, jis jai atleido, abu susitaikė ir prašė bylą nutraukti.
Išvada dėl N. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. 2017-02-12 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2017-02-12 01.06 val. Kauno apskrities VPK gautas A. K. pranešimas telefonu apie tai, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi žmona jį subadė žirklėmis. Kraujuoja petys. Tikslinant įvykio aplinkybes, gautas Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Jame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 2017-02-12 apie 01.00 val. įvyko konfliktas tarp A. K. ir jo žmonos N. K.. Konflikto metu N. K. paėmė į rankas žirkles ir du kartus dūrė A. K. į kairį petį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. A. K. buvo pristatytas į Kauno traumpunktą. Po apžiūros išleistas pasišalino, su juo susisiekti nepavyko. N. K. sulaikyta ir patalpinta į Kauno apskr. VPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (b. l. 4).
Iš Kauno apskrities VPK PR Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2017-02-12 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2017-02-12, apie 1.06 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), žmona subadė vyrą. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. K.. Smurtą patyręs asmuo – A. K. – paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad konflikto metu žmona, paėmusi žirkles, du kartus dūrė į petį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Abu asmenys neblaivūs, aplinka tvarkinga. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujuojanti žaizda kairiame žaste. Anksčiau yra nebuvo smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu įtariamas asmuo – N. K. - sulaikyta įvykio vietoje ir pristatyta į policijos įstaigą (b. l. 8 – 11).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G442/2017(02) nustatyta, kad A. K. konstatuota žaizda su aplinkine kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva su nubrozdinimu kairio žasto užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Duomenų apie susirgimus arba kitus faktus, dėl kurių tiriamasis negalėtų susižaloti, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu (b. l. 16).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4476 matyti, kad 2017-02-12, 1.50 val., N. K. nustatytas 1,48 proc. promilių girtumas (b. l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas N. K. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo sutuoktiniui A. K., pasitvirtino. Kaltinamoji N. K. savo kaltę pripažino pilnai, nukentėjusysis A. K. paaiškino, jog dėl kaltinamosios veiksmų buvo nežymiai sužalotas. Kaltinamosios kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto išvada, kurioje A. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, N. K. parodymai. Akivaizdu, kad N. K. smurtavo sutuoktinio atžvilgiu, kas pagal BPK 248 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, tokie N. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.
N. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. K. nukentėjusiojo A. K. atsiprašė, su juo susitaikė. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka su kaltinamąja taikytis ir jai atleidžia.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
N. K. teisiama pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiuoju A. K. susitaikė ir pastarasis teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Žala nepadaryta. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, kaltinamoji turi pastovią gyvenamąją vietą, su nukentėjusiuoju santuokoje gyvena beveik 4 metus, dirba, turi vieną pilnametį sūnų (gim. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks N. K. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir N. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. K., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju A. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti N. K., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.