- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-409-493-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00127-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Vitalija Smolenskienė
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-493-2013
Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00127-2012-4
2013 m. liepos 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant nukentėjusiajai A. K., jos atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei, išteisintajam A. K., gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turint nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. privataus kaltinimo tvarka kaltintas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. per visuomenės informavimo priemones: (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame A. K. puslapyje (duomenys neskelbtini) paskleidė apie A. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent: (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) televizijos laidoje ,,(duomenys neskelbtini)“ teigė, jog A. K. invalidu tapusį buvusį vyrą meta į gatvę iš kartu įsigyto buto, kurį skyrybų metu jai paliko su visu užgyventu turtu, o jis neturi kur eiti. Neva teigė, jog A. K. reikia sveiko vyro, kuris materialiai išlaikytų, nes nenorinti dirbti.
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini) televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ bei internetiniame A. K. puslapyje (duomenys neskelbtini) melagingai teigė, neva nepagrįstai pareiškimu A. K. kreipėsi į policiją dėl patirto fizinio smurto, kad jį „nurašė kaip vyrą ir kaip tėvą“, jog jos tikslas atskirti nuo tėvo dukrą. Apkaltino, jog vaiką pavertė keršto įrankiu, nes užrašė į vaikų darželį, kur, anot A. K., „vaikai bukinami visą dieną“, o pati išėjo į darbą. Taipogi jo vaikui mokamus pinigus – 200 Lt (teismo sprendimu priteistą išlaikymą) išleidžianti „žvakėms ir advokatui“. Be to, internetiniame A. K. puslapyje (duomenys neskelbtini) paskleidė ją žeminančią informaciją, jog aplink A. K. matanti tik priešus, nes vaikystėje pati buvo skriaudžiama ir žalojama. Tuo būdu A. K. paniekino ir pažemino ją kitų žmonių akyse, įžeidė jos garbę ir orumą, pablogino jos reputaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turint nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Nukentėjusioji A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde apeliantė nurodo, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne kaip kryptingą, nuoseklią A. K. neteisėtų ir nusikalstamą veiksmų logišką seką, o kiekvieną jo veiksmą vertino atskirai, dėl ko nenustatė A. K. nusikalstamų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios, pačio A. K. parodymų, jo nusikalstami veiksmai siekiant apšmeižti A. K. per visuomenės informavimo priemones, pažeisti jos garbę ir orumą buvo metodiškai suplanuoti iš anksto ir vykdomi nuosekliai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo esminę aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) laidos „(duomenys neskelbtini) “ anonsas – A. K. pateiktos medžiagos reziume.
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas klaidingai suprato ar visiškai nesuprato, kokia būtent tikrovės neatitinkanti informacija apie A. K. buvo paskleista. Jos teigimu, A. K. ją apšmeižė ir pažemino kitų žmonių akyse paskleidęs tokią melagingą informaciją: (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ kalbant apie butą teiginiu „...ok, palieku tau, nors labai norėjau išpirkti jos dalį... aš nusileidau, sakau, ok, prašau, palieku viską, nuosavybė tavo“, „...mūsų taikos sutartyje buvo numatyta, kad ji išmoka man kelis tūkstančius litų, aš pagalvojau, ai, tiek to, užteks“, (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ išsakytu teiginiu „Po mūsų santuokos nutraukimo aš jai palikau tą būstą. Aš palikau būstą, kada mes skyrėmės. ...Kiek mes ten užgyvenom, aš palieku“, (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu į laidos dalyvės klausimą „Skyrybų metu aš butą palikau jai... Kai skyrėmės, aš atsisakiau jo, kad greičiau visa tai pabaigti. Man nereikia būsto.“ Cituoti A. K. televizijos laidose išsakyti teiginiai, apeliantės teigimu, tiek jos pačios, tiek kitų laidas žiūrėjusių, kaimynų ir pažįstamų buvo suprasti vienareikšmiai – kad neįgalų buvusį vyrą ji meta iš buto, kurį skyrybų metu jis jai paliko. Apeliantė nurodo, kad tokiu būdu, neatskleisdamas tiesos, iškreipdamas faktus, manipuliuodamas savo fizine negalia, A. K. savo iškeldinimo iš buto aplinkybes pateikė taip, kaip jam naudinga, klaidindamas visuomenę, kad sukeltų jų užuojautą, nukreiptų viešąją nuomonę savo, neva nuskriaustos aukos, pusėn, o A. K. pavaizduotų kaip žiaurią, beširdę, jį skriaudžiančią cinikę. Apeliantės teigimu, akivaizdu, kad A. K. paskleista melaginga informacija, kad skyrybų metu butą, viską, ką užgyveno jis paliko apeliantei, prieštarauja faktams, t. y., kad butą skyrybų metu pasidalijo. Todėl priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, A. K. viešoje erdvėje išsakyti teiginiai dėl neva jai palikto buto ir jo iškeldinimo iš jo negali būti vertinama kaip A. K. nuomonė, požiūris į faktus, komentarai ar pastabos.
Apeliantė taip pat nurodo, kad apylinkės teismas ignoravo faktinę aplinkybę, jog A. K. tikslingai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) laidą „(duomenys neskelbtini) “, pateikdamas žodinę ir filmuotą medžiagą, (duomenys neskelbtini)rodytoje laidoje buvo demonstruojama A. K. pateikta filmuota asmeninio gyvenimo medžiaga, ji buvo persekiojama (duomenys neskelbtini) televizijos laidos žurnalistės. Po A. K. inicijuotos (duomenys neskelbtini) laidos „(duomenys neskelbtini)“ sekusios kitų televizijų transliuotos laidos tapo pirmojoje laidoje gvildentos temos tęsiniu su vis naujomis interpretacijomis, o internetiniame A. K. puslapyje (duomenys neskelbtini) fiksuoti A. K. pokalbiai – vieša diskusija apie apeliantę, ko negalima vertinti kaip A. K. ar kito asmens išreikštos nuomonės. Tokiu būdu, apeliantės teigimu, A. K. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekino ir pažemino ją visuomenės akyse. A. K. nurodo, kad visos diskusijos apie tariamas problemas susiję su ja, kas vienareikšmiai vertintina kaip tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas ir noras suformuoti negatyvią visuomenės nuomonę apie ją. Apie tai, kokią neigiamą įtaką per visuomenės informavimo priemones A. K. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija jai padarė, apeliantė teigia nurodžiusi tiek privataus kaltinimo skunde, tiek duodama parodymus teisme, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė ir neanalizavo liudytojos B. J. parodymų.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintasis A. K. nurodo, kad su nukentėjusiosios apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji A. K. bei jos atstovė advokatė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintasis A. K. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija sutinka ne su nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad A. K. veiksmuose nėra būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.
Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – asmens garbė ir orumas. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2A-3/2012).
Pirmosios intancijos teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), yra A. K. nuosaybė, kurią ji įgijo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo pagrindu (b. l. 31). Iš byloje esančio šio teismo sprendimo turinio matyti, kad A. K. ir A. K. santuoką nutraukė bendru sutikimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatydami, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka A. K.. Tuo tarpu A. K. iš A. K. gavo 6500 litų dydžio kompensaciją už butą, priteistą A. K. (b. l. 25-26). Iš bylos duomenų matyti, kad butas vis dar apsunkintas hipoteka (b. l. 31), kreditą grąžina A. K. (b. l. 36). Byloje taip pat nustatyta, kad A. K. ir A. K. 2008 m. gegužės mėnesį apsigyveno kartu A. K. priklausančiame bute, 2009 m. susilaukė dukters. 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigoje A. K. pareikalavo A. K. išsikelti iš jai priklausančio buto, o (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl A. K. iškeldinimo.
Apeliantės teigimu, A. K. ją apšmeižė ir pažemino kitų žmonių akyse paskleidęs tokią melagingą informaciją: (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini) “ kalbant apie butą teiginiu „...ok, palieku tau, nors labai norėjau išpirkti jos dalį... aš nusileidau, sakau, ok, prašau, palieku viską, nuosavybė tavo“, „...mūsų taikos sutartyje buvo numatyta, kad ji išmoka man kelis tūkstančius litų, aš pagalvojau, ai, tiek to, užteks“, (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini) “ išsakytu teiginiu „Po mūsų santuokos nutraukimo aš jai palikau tą būstą. Aš palikau būstą, kada mes skyrėmės. ...Kiek mes ten užgyvenom, aš palieku“, (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu į laidos dalyvės klausimą „Skyrybų metu aš butą palikau jai... Kai skyrėmės, aš atsisakiau jo, kad greičiau visa tai pabaigti. Man nereikia būsto.“
Teisėjų kolegija, palyginusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su A. K. iškeldinimu iš A. K. priklausančio buto, su televizijos laidose A. K. išsakytais teiginiais, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog A. K. minėtose televizijos laidose pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Apylinkės teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad A. K. televizijos laidose išsakyti teiginiai vertintini ne kaip informacija (žinia), neatitinkanti tikrovės ir galinti paniekinti bei pažeminti A. K., o kaip A. K. nuomonė, požiūrio į susiklosčiusią situaciją išdėstymas. Tai, kad A. K. savaip interpretuodamas buto pasidalijimo faktą, jo aplinkybes nurodo ne visai tiksliai, t. y., teigdamas, jog butą su visu užgyventu turtu paliko apeliantei, ir nenurodydamas, kad apeliantė jam išmokėjo piniginę kompensaciją už priteistą butą, nesudaro pagrindo spręsti, kad A. K. pateikiama informacija yra melaginga. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje laidoje „(duomenys neskelbtini)“ pati A. K. patvirtino, jog skyrybų metu butas liko jai, o ji išmokėjo A. K. piniginę kompensaciją.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas įrodymus vertino ne kaip kryptingą, nuoseklią A. K. neteisėtų veiksmų seką, bet kiekvieną veiksmą vertino atskirai, ignoruodamas faktą, kad A. K. tikslingai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) laidą „(duomenys neskelbtini)“, pateikdamas žodinę ir filmuotą medžiagą, o visos kitos laidos bei diskusijos internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) buvo pirmojoje laidoje gvildentos temos tęsinys. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, padarė atitinkamas išvadas dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo A. K. veiksmuose. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog A. K., viešai išreikšdamas savo samprotavimus apie realiai egzistuojančius faktus – konfliktišką situaciją su buvusia sutuoktine, problemas, susijusias su bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu bei A. K. išsikėlimu iš buto, paskleidė melagingą informaciją. Išteisintojo pasisakymai televizijos laidose bei internetiniame puslapyje pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip jo nuomonė apie objektyviai egzistuojančius faktus, atskleidžianti daugiau asmeninio pobūdžio nuoskaudas. Tuo tarpu A. K. tyčia paskleisti tikrovės neatitinkančią, žeminančią informaciją apie buvusią sutuoktinę A. K., remiantis byloje esančiais duomenimis, nenustatyta.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kokius padarinius A. K. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija sukėlė nukentėjusiajai, taip pat neatsižvelgė į liudytojos B. J. parodymus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 92-93) matyti, kad B. J. parodė, jog matė televizijos laidas, kuriose dalyvavo A. K., po to pradėjo artimai bendrauti su A. K., kuri dėl paskleistos informacijos labai išgyveno, ši informacija pakenkė A. K. reputacijai. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. paskleista informacija nelaikytina melaginga, tuo tarpu už nuomonės apie tam tikrus realius faktus paskleidimą baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį nekyla. Šiame kontekste pažymėtina, jog siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, numatančios galimybę ginti teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą (Lietuvos Respublikos CK 2.23 straipsnis).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nukentėjusiosios A. K. apeliacinį skundą atmesti.