Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Skundu V. Č. gynėjas advokatas Mindaugas Beinaravičius prašo V. Č. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į jo ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3.1. Skunde nurodoma, kad nors V. Č. sveikatos pagerėjimas stebimas tik tris paskutinius mėnesius, tačiau šiuo metu jam gydymas yra sureguliuotas, jis yra kritiškas savo ligai ir elgesiui, vaistus vartoja noriai, o gydymo režimo pakeitimo iš stacionaraus į ambulatorinį atveju, asmeniui skiriamų medikamentų vartojimą kontroliuotų tiek medikai, tiek V. Č. šeimos nariai. Tai, kad V. Č. praeityje vartojo alkoholį ar narkotinės medžiagas, iš esmės lėmė V. Č. psichikos ligos atsiradimą, tačiau tai nėra priežastis asmenį toliau gydyti tik stacionarinėmis sąlygomis. Priešingai nei galima spręsti iš teismo nutarties, asmuo niekada praeityje artimųjų priežiūroje psichoaktyvių medžiagų nevartojo, o tai darydavo tik tuomet, kai artimieji to nematydavo. V. Č. mama K. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad ateityje būtų eliminuota psichoaktyvių medžiagų vartojimo galimybė sūnui, t. y. ji ambulatorinio sūnaus gydymo metu fiziškai būtų su sūnumi ir jį prižiūrėtų, o jai išvykus į darbą, su sūnumi būtų jo seneliai. Be to, kaip nurodė K. Č., namų valdos teritorijos stebėjimui yra įrengusi vaizdo kameras, kad kokie nors asmenys be leidimo nepatektų į namų valdą. Teismo posėdžio metu ir pats V. Č. nurodė, jog supranta, kad serga psichikos liga ir kad jokių psichoaktyvių medžiagų jis negali vartoti, žadėjo to nedaryti, kas patvirtina teikimo duomenis apie asmens kritiką ligai ir savo būklei.

4. V. Č. atstovės pagal įstatymą – motina K. Č. skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartį.

4.1. Atstovė nesutinka su teismo argumentu, kad V. Č. gydomas tik pirmą pusmetį, nes iki tol jis buvo gydomas ambulatoriškai namuose. Grįžęs iš Kauno ligoninės, jis nuolat vartojo vaistus, sėkmingai gydėsi namuose 2022 m. balandžio – liepos mėnesiais ir 2022 08 01 kartu su ja (K. Č.) atvyko į Rokiškio ligoninę vykdant Kauno apylinkės teismo įsigaliojusią nutartį dėl priverstinio gydymo. Vien ta aplinkybė, kad bylos tyrimo metu V. Č. nebuvo patalpintas į gydymo įstaigą, rodo, kad jau tuomet jo pavojingumas visuomenei nebuvo stebimas, jis buvo gydomas ambulatoriškai jos (K. Č.) ir senelių priežiūroje. Tai patvirtina ir duomenys iš Rokiškio ligoninės, kad jis atvyko jau būdamas orientuotas. Darytina išvada, kad gydymo trukmė yra ilgesnė nei šeši mėnesiai.

4.2. Atstovė nesutinka su teismo argumentu, kad trys mėnesiai esminio būklės pagerėjimo neduoda pagrindo išvadai, kad laikas nepakankamas, nes tokia laiko vertinimo skalė nėra reglamentuota. Svarbiausia yra ne ligoninėje išbūtas laikas, o asmens sveikatos, jo elgesio, mąstymo įvertinimas. Tai, kad šiuo metu dar stebimas mąstymo nenuoseklumas ir paralogiškumas, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad asmuo negali toliau gydytis ambulatoriškai ar kad asmuo nesigydys, kad jis pavojingas sau ir kitiems. Nėra abejonių, kad asmeniui reikalingas gydymas, todėl dėsninga, kad stebimi tam tikri psichinės sveikatos sutrikimai.

4.3. Skunde nurodoma, kad anksčiau dažnai tekdavo priverstinai vežti sūnų gydyti į ligoninę, nes joje sūnus buvo gydomas per trumpai - po tris savaites, o paskutinį kartą - keturias savaites. Per tokį mažą laikotarpį jo psichinės sveikatos būklė pagerėdavo minimaliai ir niekada nebuvo tokia, kad grįžtų adekvatus mąstymas, kritika, kaip šiuo metu. Dėl gydymo trukmės teikė prašymą Sveikatos apsaugos ministerijai, teismui teikė ministerijos atsakymą, kuriuo formaliai buvo atsakyta, tačiau ir toliau sūnus ilgiau nei 1 mėnesį nebuvo gydomas. Tai paaiškina skundžiamoje nutartyje nurodomą didelio hospitalizavimo skaičių.

4.4. Karantino laikotarpiu į ligoninę nei karto nebuvo įleista, sūnaus sveikatos būklę vertino daugkartinių pokalbių telefonu metu. Parsivežus sūnų į namus, toliau stebėjo mąstymo sutrikimus, kritiškumo nebuvimą, visapusiškai stengėsi jam padėti, prižiūrėti, rūpintis visą parą.

4.5. Teismas nurodo nutartyje, kad V. Č. pavojingumas daugiau nei vidutinis, tačiau tokia išvada nepagrįsta jokiu objektyviu faktu. Tai, kad praeityje iki 2022 m. balandžio mėnesio buvo stebimas sveikatos sutrikimo įtakoje neadekvatus elgesys, neduoda pagrindo išvadai, kad ir šiuo metu sūnus pavojingas, neprognozuojamas. Tokią išvadą paneigia sūnaus gyvenimo ir sveikatos būklės aprašymas nuo 2022 08 01 iki šiol, nes jis į gydymo įstaigą atvyko orientuotas, vartojo vaistus, lankė visus galimus užimtumus, nekėlė niekam problemų savo elgesiu, nebuvo stebimas joks konfliktas, agresijos išpuolis ir pan. Tokie duomenys rodo, kad šiuo metu nėra faktinio pagrindo pripažinti, kad V. Č. yra daugiau nei vidutinio pavojingumo.

4.6. Šiuo metu mano sūnaus sveikatos būklė yra iš esmės pasikeitusi, t. y. pagerėjusi, jis orientuotas laike, vietoje, pilnai supranta savo veiksmų reikšmę bei juos valdo, nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. V. Č. nori grįžti į pilnavertį gyvenimą, gydytis, mokytis ir dirbti. Teismas neįvertino svarbaus įrodymo, kad jis mokėsi 2021 metais pirmą semestrą ir tik 2022 sausį, pablogėjus sveikatos būklei, pateko į ligoninę, todėl nuo 2022 03 25 iki 2023 03 25 suteiktos akademinės atostogos. Teismas neįvertino sūnaus siekio tęsti mokslus, jo teisingos, kryptingos kritikos gyvenimo ir ligos atžvilgiu.

4.7. 2022 m. sausio 29 d. V. Č. buvo sutrikusios psichinės sveikatos ir buvo išsigandęs, kad jo gyvybei, sveikatai yra kilus grėsmė. Greitąją medicinos pagalbą buvo išsikvietęs pats jai (K. Č. tuo metu nesant namuose. Susiklostė tokios aplinkybės, kad atvyko jauni policijos pareigūnai padėti medikams, tačiau sūnus buvo nuvežtas ne į ligoninę, o į Vyriausiąjį policijos komisariatą laikino sulaikymo kamerą, nors jam buvo būtina skubi medicinos pagalba. Jai (K. Č.) nebuvo žinoma ir nebuvo pranešta, kad sūnus yra patalpintas į sulaikymo kamerą ir sekančią dieną - sekmadienį apie 16 val. išleistas be kojinių, batų, su medvilniniu bliuzonu, po ko blaškėsi po miestą, po daugiabučių namų laiptines, todėl buvo paskelbta jo paieška. Surado ne policijos pareigūnai, o ji pati ir parsivežė namo dar labiau sutrikusios sveikatos, pavargusį, išsigandusį, sergantį covidu. Kadangi dėl sutrikusios sveikatos sūnus buvo nekritiškas savo sveikatos būklei ir nevažiavo į ligoninę, kvietė greitąją medicinos pagalbą vėl į namus. Sūnus buvo nuvežtas į ligoninės Marių skyrių, esantį Žiegždriuose, tačiau nustačius covid ligą, buvo pervežtas į Hipodromo gatvėje esančią ligoninę, kur įvyko kitas įvykis - buvo suduota apsaugos darbuotojui, bandžiusiam ištraukti sūnų iš automobilio, nes nenorėjo išlipti ir eiti į kitą ligoninę. Du įvykius skiria keletas dienų ir jų nebūtų buvę, jei sūnus būtų kvalifikuotai nuvežtas į ligoninę dar 2022 01 29.

4.8. Atstovė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ji atvežė sūnų į Rokiškio ligoninę su teismo nutartimi pati 2022 08 01, kai jis jau buvo apsveikęs ir orientuotas, suprato, kad reikia vykti pagal teismo nutartį, kad reikia toliau gydytis. Iki 2022 08 01 grįžęs iš ligoninės, gydėsi ambulatoriškai, ji (K. Č.) juo rūpinosi, o išvykus dirbti, perduodavo priežiūrą mamai ir jos sutuoktiniui. V. Č. santykis su ja (K. Č.) ir seneliais ypač artimas ir geras, agresijos nėra buvę. Kadangi sūnus orientuotas, sąmoningas, kritiškas, siekia toliau nenutrūkstamai gydytis, mano, kad gydymas ambulatorinėmis sąlygomis yra pakankamas. Siekia, kad sūnus galėtų pilnavertiškai gyventi, toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą ir įgyti autoelektriko specialybę. Neišleidus šiuo metu sūnaus, sekantis teismo posėdis dėl gydymo režimo bus rengiamas tik už 6 mėnesių, todėl mano, kad tokia eiga nepateisinama, neteisinga, pažeidžianti interesus asmens, kuris šiuo metu nepavojingas, normaliai, adekvačiai mąsto, elgiasi, nekelia niekam jokių problemų savo elgesiu.