Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š. ir jos atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovui D. B.,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. atstovės advokatės Neringos Žukauskienės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patarėjo K. T. 2022 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1654-2022, ROIK Nr. 22164087995.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. rugpjūčio 4 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus persiųstas atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. (toliau – ir pareiškėja) atstovės advokatės Neringos Žukauskienės skundas, kuriuo nesutinkama su priimtu nutarimu bei teismo prašoma panaikinti nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad Institucija 2021 m. spalio 25 d. atliko patikrinimą ir surašė tos pačios dienos žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-205-(14.8.71.) (toliau – 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo aktas) dėl valstybinės žemės ploto prie privataus pareiškėjai ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įmik. Nr. 4400-0723-9554, (toliau - Privatus sklypas). 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. 8SD-941-(14.8.94.) Institucija informavo pareiškėją apie surašytą 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo aktą bei apie tai, kad faktinės aplinkybės tariamai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, ir paprašė pareiškėjos iki 2022 m. kovo 15 d. pateikti rašytinius paaiškinimus. Pareiškėja 2022 m. kovo 14 d. Institucijai pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais, argumentuotai išdėstydama, kad inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė. Tačiau, neatsižvelgdama į tai, Institucija 2022 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 8SD-1586-(14.8.94.) informavo pareiškėją, jog surašė 2022 m. balandžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR _P-128-2022, kuriuo pareiškėja yra įtariama ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu. Pareiškėja Institucijai pateikė argumentuotą 2022 m. birželio 6 d. pareiškimą, kuriuo prašė jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tačiau Institucija priėmė 2022 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANRJM-1654-2022, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė pareiškėjai nuobaudą - įspėjimą. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena vykdyta be pagrindo, be to, pareiškėja inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Pažymima tai, kad pagal teismų praktiką protokolas ir yra būtent tas dokumentas, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. O protokole tariamu pažeidimu yra įvardinti tik dviejų objektų - medinės terasos-pavėsinės bei medinių laiptų patekimas į valstybinę žemę. Atitinkamai pareiškėjai inkriminuojamo administracinio nusižengimo teisenoje yra vertintinas tik minėtų dviejų objektų patekimas į valstybinę žemę. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akte, skiltyje „Informacija apie paskiausią tikrinamo objekto žemės naudojimo patikrinimą ir jo rezultatus“, yra pagrįstai išdėstyta, kad Institucijos 2020 m. liepos 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽN-106-(14.8.66.) (toliau – 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo aktas) faktinės aplinkybės buvo „nustatytos tokios pačios, tačiau vyko teismas ir vykdyta procedūra sklypo prijungimui, todėl pažeidimu nenustatyta“. Minėtame patikrinimo akte yra padaryta išvada, jog įvertinus aplinkybes, kad patikrinimo metu laisvos žemės plotu praeiti į (duomenys neskelbtini) pakrante yra galimybių irgi atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo bendrasavininkiai nesutaria dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, kurią sprendžia teismas, o valstybinio žemės sklypo prijungimo procedūra tęsiama, žemės naudojimo pažeidimu nenustatyta. 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo aktas yra surašytas esant toms pačioms aplinkybėms, kurios egzistavo dar 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akto surašymo metu. Jokios reikšmingos faktinės aplinkybės nuo 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akto surašymo nepasikeitė. Aktualiame valstybinės žemės plote stovi minėti du tie patys objektai. Tebėra nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1902-1026/2022, kurioje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl naudojimosi privačiu sklypu tvarkos. Tebėra vykdomos ir valstybinės žemės ploto prijungimo prie Privataus sklypo procedūros (yra rengiamas atitinkamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, ŽPDR1S sistemoje paslaugos bylos Nr. ZSFP-61719). Laisvos žemės plotu praeiti į (duomenys neskelbtini) pakrantę galimybių kaip buvo, taip ir tebėra. Skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju dėl tų pačių reikšmingų faktinių aplinkybių yra priimtas ankstesnis 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo aktas, o jo pagrindu ir 2020 m. gruodžio 8 d. Institucijos aktas Nr. 8SD-5926-(14.8.94), kuriuose, įvertinus atlikto patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad Pareiškėja jokiu administraciniu nusižengimu nepadarė. Institucijos 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo aktas ir 2020 m. gruodžio 8 d. aktas Nr. 8SD-5926-(14.8.94) yra galiojantys ir nepanaikinti. Todėl administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu turi būti nutrauktina ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akte ir 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akte nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės buvo atsiradusios dar 2017 metais. 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akte yra konstatuota, kad medinė terasa su laiptais buvo pastatyti apie 2017 metus. ABTĮ 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtinta, kad: „Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: <...> 7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas; <...>“. O ABTĮ 39 straipsnyje numatyta, kad: „Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o Įninkamojo administracinio nusižengimo atveju -per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos“. Net 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo aktas ir protokolas buvo surašyti praėjus daugiau nei 2 metams nuo tariamo pažeidimo padarymo. Nagrinėjant administracinį nusižengimą ir sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą nuo tariamo pažeidimo padarymo laiko buvo praėję dar daugiau. Taigi yra ir ANK 591 straipsnio 7 punkte numatytas pagrindas, dėl kurio administraciniu nusižengimu teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Todėl administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjos atžvilgiu yra nutrauktina. Protokole faktinės aplinkybės taip pat yra nustatytos klaidingai. Protokolas yra surašytas 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akto pagrindu, bet 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akte yra konstatuotos iš esmės kitokios aplinkybės nei protokole. 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akte konstatuota, kad faktinės aplinkybės nuo 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akto nėra pasikeitę, o 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akte nustatyta, kad terasa su laiptais yra užstatyta tik anie 16 m² valstybinės žemės. 2022 m. vasario 28 d. rašte Nr. 8SD-941-(14.8.94) nurodoma, kad pavėsinė tariamai užima 41,61 m² valstybinės žemės, kas neatitinka tikrovės ir prieš tai buvusio patikrinimo rezultatu. Akivaizdu, kad toks plotas yra nurodytas klaidingai, nes terasa nėra tokio dydžio ir niekada nebuvo. Be to, pačiame 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akte yra tiesiogiai konstatuota, kad aptariami statiniai netrukdo praeiti prie (duomenys neskelbtini), todėl visiškai neaišku kodėl nurodoma, kad yra ribojama kitų piliečių teisė naudotis valstybine žeme. Iš surašytų dokumentų nėra aišku kaip ir kokiu būdu bei kokia (ar kokios) kitu piliečiu teisės yra ribojamos. Taigi nėra pažeidimo turinio. Vien dėl to, kad tokie faktai, kokie konstatuoti protokole, neegzistuoja, pareiškėjos įsitikinimu, ji nepadarė jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir negalėjo padaryti. Jokių įrodymų apie tai, kad būtent pareiškėja padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nagrinėjamu atveju nėra, o pareiškėja tokių kaltinimų nepripažino ir nepripažįsta. Aplinkos tvarkymu valstybinės žemės plote rūpinosi visas būrys socialiai aktyviu žmonių, iškaitant pareiškėją. 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akte minimą kad kai kurie Privataus sklypo bendraturčiai teigia, jog aptariamą terasą ir laiptus pastatė pareiškėja. Tarp Privataus sklypo bendraturčių yra kilę daug įvairaus pobūdžio ginčų, nagrinėjama ne viena teisminė byla, jie yra stipriai tarpusavyje susipriešinę, kai kurie iš jų tik ir ieško bent menkiausios progos, kaip apjuodinti pareiškėją ir jai pakenkti, sukurti kuo daugiau neigiamai ją charakterizuojančių situacijų, todėl Privataus sklypo bendraturčių parodymai yra atmestini kaip nepatikimi. Aptariami laiptai nėra naujai pastatyti. Jie buvo seniai įrengti, dėl jų buvimo seniausiai yra praėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas. Laiptai buvo tik atnaujinti, o tai niekaip negalėjo pabloginti priėjimo prie upės galimybių, palyginus su tuo, kokios jos buvo iki laiptų atnaujinimo. Ir netgi priešingai - senieji laiptai buvo susidėvėję, todėl nebepatogūs ir nesaugūs naudoti, todėl laiptų atnaujinimas tik pagerino galimybes pasiekti upę. Be to laiptai yra būtini tam, kad būtų užtikrintas viešas laisvas patekimas prie pakrantės, be jų šlaitu leistis būtų sudėtinga ir nesaugu, todėl neaišku ko tokiomis nuobaudomis yra siekiama. Nes dabartinė situacija užtikrina galimybę asmenims laisvai ir saugiai patekti prie pakrantės, o juos pašalinus tokia galimybė būtų apribota, nes nulipti šlaitu saugiai nebūtų galimybių arba būtų sudėtinga. Laiptai išsidėstę tik šlaite, jie užsibaigia dar likus nemažam atstumui iki upės. Taigi laiptais praėjimas pakrante nėra apribotas. O šlaitas, kuriame išsidėstę laiptai, yra ganėtinai status. Jei nebūtų laiptų, juo vaikščioti būtų nesaugu. Pažymima, kad šalia Privataus sklypo išsidėsčiusiame valstybinės žemės plote, dėl kurio prijungimo prie Privataus sklypo ir yra vykdomos minėtos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, jau nuo seno yra viešas praėjimas, kuriuo visuomenės nariai juda link/nuo upės. Už šio praėjimo, link upės, yra ganėtinai status šlaitas, todėl šlaitu einama būtent aptariamais laiptais. Kitaip tai daryti būtų nesaugu. Parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje yra numatytas viešas pėsčiųjų tako servitutas būtent per siekiamą prijungti valstybinės žemės plotą, o tada tiesiai link laiptų. Akivaizdu, kad laiptai būtent ir tarnauja viešam patekimui iki upės. Patekimą iki jos apsunkintų ne laiptų buvimas, o jų nebuvimas. Be to, paminėtina ir tai, kad nėra aišku apie kuriuos konkrečiai laiptus yra kalbama Protokole ir Nutarime, kadangi dalis laiptų patenka į Privatų sklypą. Šiuo požiūriu priimti dokumentai nėra aiškūs, kas yra savarankiškas pagrindas skundžiamo akto panaikinimui. Pareiškėja niekada jokia forma nesisavino laiptais ir terasa-pavėsine už Privataus sklypo ribų užimamos valstybinės žemės. Pareiškėja taip pat niekada nesiekė tik viena pati šiais objektais naudotis ar riboti kitų galimybę juos naudoti ar patekti prie pakrantės. Šie objektai buvo sukurti visuomenės gerbūviui ir yra viešo naudojimo. Net pareiškėją nepagrįstai ir nesąžiningai Institucijai apskundę Privataus sklypo bendraturčiai, priešingai jų išsakytiems teiginiams, taip pat laisvai naudojasi minėtais laiptais ir terasa-pavėsine. Aptariamu atveju nėra jokio valstybinės žemės užgrobimo, jos savinimosi. Pareiškėjos įsitikinimu, jau vien dėl to jos elgesyje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Skunde pažymima, jog laiptų atnaujinimas ir terasos-pavėsinės įrengimas neturi jokio piktybiškumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tikslus, o ANK 110 straipsnyje numatytomis nusižengimų sudėtimis nėra siekiama administracinėn, atsakomybėn traukti asmenis už atliktus, niekam netrukdančius ir visuomenei gerbūvį kuriančius darbus. Administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu pradėta visiškai nepagrįstai.

Pareiškėjos A. Š. atstovė advokatė Neringa Žukauskienė teismo posėdžio metu palaikė skundo motyvus ir reikalavimą panaikinti skundžiamą nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu. Paaiškino, kad laiptai yra bendro naudojimo ir jie įrengti jau seniai, be jų nėra galimybės nusileisti šlaitu link upės. Žemė taip pat yra bendro naudojimo, o plotas, kuriame yra įrengta terasas, nėra aptvertas. Pažeidimas nėra padarytas, kadangi pravažiavimas yra siauras, tačiau juo galima visiems patekti prie upės pakrantės. Institucija pati pripažino, jog nenustatė, kas statė pavėsinę, tačiau pasivadovavo kitų kaimynų skundais, be to, pirmojo patikrinimo metu Institucija pažeidimo apskritai nenustatė, nėra aišku, kuo Institucija rėmėsi, priimdama nutarimą ir pareiškėjai skirdama įspėjimą. Institucija yra priėmusi sprendimą leisti naudotis žemės plotu.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovas D. B. paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkintinas. Žemės sklypas nėra suformuotas, jis yra bendro naudojimo, todėl joje negali būti atliekami darbai. Pareiškėja suprato, jog ta žemės dalis nėra jos nuosavybė, o ji naudojama savavališkai. Tarp surašytų patikrinimų aktų pasikeitė tik ta aplinkybė, jog pasikeitė terasos, kuri yra valstybinėje žemėje, plotas – 2020 metais ji buvo mažesnė, todėl pirmojo patikrinimo metu pažeidimas nebuvo nustatytas. Trukdymas naudotis valstybine žeme yra grindžiamas medinės terasos įrengimu, kuri trukdo naudotis ir praeiti valstybine žeme, todėl institucija laikosi pozicijos, jog neturint žemės valdymo teisės, valstybinė žemė yra užimta statiniu. Tai konstatuojama, kai ant valstybinės žemės pastatomas statinys, kuris riboja naudojimąsi valstybine žeme. Nors pareiškėja pati pripažįsta, jog naudojasi žeme, tačiau nėra aišku, kas yra terasos statytojas, o nutarimas surašytas dėl laiptų atnaujinimo. Tiek valstybinės žemės užėmimas, tiek jos naudojimas sukelia pasekmes, kadangi naudojama sklypo dalis, kuri nepriklauso nuosavam naudojimui. Pareiškėja neturi teisės naudotis valstybine žeme, o norint gerinti ar tvarkyti aplinkos būklę, reikalinga kreiptis į savivaldybę. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl atnaujinimo ar statymo darbų, pareiškėja kreipėsi į savivaldybę, jokie sutikimai taip pat nebuvo gauti. Nors vyksta procesas dėl teisėto žemės prisijungimo, tačiau procesas dar nėra baigtas, todėl šis žemės plotas vis dar yra valstybės nuosavybė, o savavališkas statinių įrengimas yra neteisėtas. Nutarimas buvo priimtas įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes bei vadovaujantis vidiniu įsitikinimu.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. parodė, kad jai atsikrausčius gyventi į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šalia buvo šiukšlynas, o po kurio laiko atsikraustė jos (liudytojos) dukra ir A. Š., atsirado mažų vaikų, kuriems nebuvo kur pažaisti ir dėl to pradėjo tvarkyti aikštelę bei aplinką, kurioje buvo šiukšlynas. Buvo ir tokie seni laiptai, vedantys link (duomenys neskelbtini), todėl kaimynų pagalba, kad būtų saugiau, atnaujino ir juos bei pastatė medinę terasą. Terasa buvo įrengta bendrai su kaimynais, prieš tai buvo pakabintas raštelis apie organizuojamą ,,talką“. Žemės plote, kuriame įrengta terasa, nėra jokių kuoliukų ar žymų, todėl nėra aišku, kur yra valstybinė žemė, tačiau terasa gali naudotis bet kas, ji netrukdo patekti prie (duomenys neskelbtini), o atnaujinti laiptai liko toje pačioje vietoje, kurioje jie buvo ir anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (ar administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju A. Š. patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių 1) užėmimą; arba 2) naudojimą. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Dėl šios priežasties, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo ar naudojimo faktas, bet ir asmens tyčia užimti ir naudoti valstybinį žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

A. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį patraukta už tai, kad nuo 2021 m. spalio 25 d., 10.00 val. iki 2022 m. balandžio 6 d., 16.00 val. valstybinėje žemėje, esančioje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra įrengta medinė terasa-pavėsinė bei atnaujinti mediniai laiptai link (duomenys neskelbtini) upės, tokiu būdu užimta ir naudojama 57,16 kv.m. valstybinės žemės ir trukdoma praeiti link upės bendro naudojimo žeme. Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012). Aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio (atitinka ANK 110 straipsnį) prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau.

Visų pirma skundžiamame nutarime teigiama, kad nuo 2021 m. spalio 25 d., 10.00 val. iki 2022 m. balandžio 6 d., 16.00 val., valstybinėje žemėje, esančioje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojama medinė terasa-pavėsinė. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos teigimu ši terasa valstybinėje žemėje užima 41,61 kv.m. plotą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akte konstatuota, kad terasa, kurios dalis patenka į sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribas patenka ir ant valstybinės žemės (apie 16 kv.m.), ši terasa pastatyta 2017 m. Taip pat nurodoma, kad skyrius turi raštą iš statybos inpekcijos, jog šis įrenginys yra nesudėtingas statinys. Patikrinimo metu laisvos žemės plotu praeiti į (duomenys neskelbtini) pakrantę galima. Atsižvegiant į tai, valstybinės žemės naudojimo pažeidimų nebuvo nustatyta.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas patvirtino, kad faktinės aplinkybės po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akto priėmimo nepasikeitė, tačiau pasikeitė ANK 110 straipsnio 1 dalis, kurioje šiuo metu taip pat nustatyta ir atsakomybė ir už savavališką žemės naudojimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 25 d. patikrinimo akte konstatuota, kad pavėsinę ir laiptus galimai pastatė sklypo bendrasavininkė A. Š., todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ši įstatymo norma reguliuoja būtent žemės sklypų savininkų ir naudotojų pareigas, todėl šios normos pažeidimas yra susijęs su turimais ar naudojamais žemės sklypais, o ne su kitiems asmenims priklausančiais užimtais ir naudojamais žemės sklypais. A. Š. administracinėn atsakomybėn yra traukiama už tai, kad savavališkai užėmė ir naudojosi ne savo žeme, todėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytos pareigos nesilaikymas šioje byloje jos atžvilgiu negali būti taikomas.

Teismas konstatuota, kad byloje nustatyta, jog terasa, kurios dalis patenka į sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribas patenka ir ant valstybinės žemės, ši terasa pastatyta 2017 m., tokiam statiniui statybos leidimas nėra reikalingas. Byloje taip pat nustatyta, kad lengvų konstrukcijų terasa-pavėsinė nėra aptverta, į ją pateikti gali ir pašaliniai asmenys, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ji buvo įrengininėjama namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), į kurio sklypą patenka ir dalis šios terasos, bendrasavininkų pastangomis. Pažymėtina ir tai, kad namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis ir nepriklauso vien tik A. Š.. Šiuo atveju teismas pažymi, kad dalis terasos-pavėsinės, patenkančios ant valstybinės žemės, kuri yra lengvų konstrukcijų statinys ir iš esmės bet kuriuo metu gali būti išardyta, nepažeidžia kitų asmenų interesų, į ją galima laisvai patekti, ji nėra aptverta, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog valstybinės žemės dalis yra naudojama savavališkai ir kad ją neteisėtai naudoja būtent A. Š..

Skundžiamame nutarime taip pat teigiama, kad nuo 2021 m. spalio 25 d., 10.00 val. iki 2022 m. balandžio 6 d., 16.00 val., valstybinėje žemėje, esančioje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atnaujinti mediniai laiptai link (duomenys neskelbtini) upės, tokiu būdu trukdoma praeiti link upės bendro naudojimo žeme.

Administracinėn atsakomybėn A. Š. buvo patraukta iš esmės už tai, kad mediniai laiptai link (duomenys neskelbtini) upės buvo atnaujinti ir tokiu būdu yra trukdoma praeiti link upės bendro naudojimo žeme, tačiau, teismo nuomone, šiame Institucijos teiginyje nėra priežastinio ryšio – nėra aišku, kaip įrengiant laiptus šlaite yra ne padedama, o trukdoma praeiti link (duomenys neskelbtini) upės. Byloje nustatyta, kad laiptai nėra aptverti, patekimas prie jų nėra apribotas, todėl jais patekti prie (duomenys neskelbtini) upės gali bet kas. Negana to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. liepos 17 d. patikrinimo akte konstatuota, jog mediniai laiptai iki (duomenys neskelbtini) upės (duomenys neskelbtini) namo gyventojų buvo įrengti dar 1991 metais, todėl nėra aišku kodėl dėl savavališko žemės naudojimo (kurioje įrengti laiptai) administracinėn atsakomybėn yra traukiama būtent A. Š., byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad laiptai 1991 metais buvo įrengti A. Š. veiksmais, iniciatyva ar pastangomis. Vien pats valstybinėje žemėje esančių laiptų atnaujinimas, kurie netrukdo naudotis valstybine žeme, negali būti pakankamas pripažinti, jog tokiu būdu yra savavališkai užimta ir naudojama valstybinė žemė.

Darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog A. Š. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį ir ja naudojasi, A. Š. veikoje nėra būtinojo ANK straipsnio 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – tyčios, todėl pareiškėjos A. Š. atstovės advokatės Neringos Žukauskienės skundas tenkintinas ir administracinio nusižengimo byla A. Š. atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutrauktina, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos A. Š. atstovės advokatės Neringos Žukauskienės skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patarėjo K. T. 2022 m. liepos 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.