- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- ATP-660-533/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Pažeidėjas
- L. R.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. skundas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2011 m. spalio 7 d. nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2011 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 10N-1154448-11 administracinio teisės pažeidimo byloje L. R. nubaustas 1600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., nes jis 2011 m. birželio 16 d., apie 18 val., Kaišiadorių r., dešinės pusės kelio Vilnius – Kaunas - Klaipėda (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį ,,Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nerodydamas posūkio signalo, staigiai pradėjo rikiuotis iš antros eismo juostos į pirmą, be jokios priežasties pradėjo staigiai stabdyti automobilį, dėl ko automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vengdamas susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, buvo priverstas sukti link kelkraščio. Po to tokį pat manevrą automobilio ,,Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pakartojo dar kartą ir didinamas greitį nuvažiavo link Kauno.
Šalies argumentai
2011 m. spalio 28 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. R. pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2011 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 10N-1154448-11 panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi L. R. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. R. prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2011 m. spalio 7 d. nutarimą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Teigia, kad pirmos instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai vadovavosi tik liudytojo A. R. ir ji žmonos parodymais, neatsižvelgė į pareiškėjo ir liudytojos E. U. parodymus.
Pažymi, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina konstatuoti subjektyviąją administracinio teisės pažeidimo pusę. Chuliganiškas vairavimas gali būti atliekamas tik tyčia , be to, turi būti aiškiai nustatytos ir įrodytos chuliganiškos pažeidėjo paskatos, t. y. tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Atkreipia dėmesį, kad nutartyje nėra jokių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo tyčią ir chuliganiškas paskatas. Administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymių nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime.
Pažymi, kad vien automobilio stabdymo nepakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, tam reikia nustatyti bent vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą ir chuliganizmo motyvus. Teigia, kad pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į motyvus, kad pareiškėjas galėjo pristabdyti dėl kelio būklės ir greitį ribojančių ženklų.
Teigia, kad važiuodamas su nėščia drauge negalėjo elgtis chuliganiškai, kadangi taip būtų sukėlęs grėsmę jos sveikatai ir gyvybei, be to, staigus stabdymas būtų galėjęs sukelti susidūrimą su iš paskos važiuojančiais automobiliais.
Atkreipia dėmesį, kad nors teismas atmetė liudytojos E. U. parodymus kaip nepatikimus dėl to, kad ji yra pareiškėjo draugė, tačiau liudytojo A. R. žmonos K. R. parodymai tuo pačiu pagrindu nebuvo atmesti.
Pareiškėjas pažymi, kad nors įvykis įvyko 2011 m. birželio 16 d., tačiau tarnybinis pranešimas surašytas 2011 m. birželio 17 d., o policijos komisariatui perduotas 2011 m. birželio 20 d. A. R., būdamas policijos pareigūnu ir remdamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str., turėjo pareigą, pamatęs galimai daromą teisės pažeidimą, nedelsiant sulaikyti pažeidėją ar kuo skubiau pranešti apie tai artimiausiai policijos įstaigai, tačiau dėl neaiškių priežasčių delsė ir apie įvykį Elektrėnų policijos komisariatui pranešė tik po 4 dienų. Be to, pranešė ne įvykio vietos veiklos teritorijoje esančiam policijos komisariatui, t. y. Kaišiadorių rajono policijos komisariatui, o Elektrėnų policijos komisariatui, kuriame pats dirba. Dėl to manytina, kad liudytojas A. R. yra suinteresuotas bylos baigtimi.
Atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklės vairuotoją įpareigoja laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių tam, kad atsiradus kliūčiai vairuotojas spėtų saugiai sustoti. Vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties. Pažymi, kad iš A. R. paaiškinimų matyti, jog jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 125 p., kuriuo nustatyta pareiga vairuotojams važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. važiavo kelio viduriu, o tik pareiškėjui pristabdžius, jis pasitraukė arčiau dešiniojo kelkraščio.
Teigia, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nesant konkrečių įrodymų ar kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo tyčinių veiksmų ir chuliganiškų paskatų buvimą, nepakanka pagrindo jo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas R. I. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog L. R. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą visiškai įrodyta.
Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė L. R., traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas ir kiti objektyvios pusės požymiai turi esminę reikšmę tinkamai administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. R. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad staigiai stabdyti automobilio negalėjo, nes jo vairuojamu automobiliu važiavo tuo metu nėščia draugė E. U. Taigi, staigus stabdymas būtų galėjęs turėti įtakos jo draugės sveikatai ir gyvybei. Pažeidimo padarymą neigė ir kartu su L. R. automobiliu važiavusi E. U.
Tuo tarpu liudytojas A. R. paaiškino, kad 2011 m. birželio 16 d., baigęs darbą, maždaug po 17 val., kartu su žmona K. R. iš Elektrėnų važiavo link Kauno. Ties (duomenys neskelbtini) kaimu važiavo antra eismo juosta, nes pirmoje eismo juostoje važiavo sunkvežimiai. Juos apvažiuojant pastebėjo, kad iš paskos važiuojantis automobilis signalizuoja šviesomis, vėliau ir garsiniu signalu. Apvažiavęs sunkvežimius, A. R. persirikiavo į pirmą eismo juostą. Tuomet iš paskos važiavusio automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, neįjungęs posūkio signalo, netikėtai pasuko į dešinę, link pirmos eismo juostos, ir staiga stabdė priešais Alvydo Ramanausko vairuojamą automobilį, po 5-10 sek. pakartojo tą patį veiksmą. Mano, kad L. R. chuliganiškai vairavo todėl, kad liudytojui apvažiuojant sunkvežimius, jis neužleido kelio. Kitą dieną darbe A. R. surašė tarnybinį pranešimą dėl minėto įvykio ir atidavė jį į raštinę. Nežino, kur jis buvo iki registravimo. Kaišiadorių rajono policijos pareigūnams iš karto apie įvykį nepranešė manydamas, kad jie gali nesuspėti sureaguoti. A. R. versiją dėl įvykio pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino automobiliu kartu važiavusi jo žmona K. R.
Netikėti liudytojų A. R. ir K. R. parodymais nėra pagrindo, nes jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymų tikrumu, nes byloje nėra duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, apie tai, jog prieš įvykį jie buvo subjektyviai priešiškai nusistatę prieš L. R. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo L. R. ir E. U. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs, abejotini ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. L. R. 2011 m. rugsėjo 8 d. paaiškinime nurodo, kad automobilio greitį sulėtino dėl kelio ženklinimo, teisminio jo skundo nagrinėjimo metu aiškino, kad iš viso tokio įvykio nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad galėjo sulėtinti greitį ne tik dėl kelio ženklinimo, bet ir dėl kelio būklės.
Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-58-195/201 , ATP-437-195/2012). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, L. R. chuliganiškai vairavo todėl, kad antrąja eismo juosta važiavęs A. R., apvažiuodamas pirmąja eismo juosta važiavusius sunkvežimius, nepasitraukė iš antrosios eismo juostos, taip užleisdamas kelią L. R. vairuojamam automobiliui.
Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Kelių eismo taisyklių 88 p. vairuotojams nustatyta pareiga įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas (Kelių eismo taisyklių 88.1 p.) ir prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas (Kelių eismo taisyklių 88.1 p.).
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, kad L. R. pažeidė minėtas Kelių eismo taisyklių nuostatas. Akivaizdu, kad jei apeliantas atitinkamos krypties posūkio signalu būtų įspėjęs A. R. apie ketinimą persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, jam nebūtų tekę staigiai pasukti automobilio link dešiniojo kelkraščio. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog L. R. versija, kad jis galėjo pristabdyti automobilį dėl kelio būklės ir greitį ribojančių ženklų atmestina, kadangi po staigių stabdymų priešais A. R. vairuojamą automobilį, L. R. tęsė važiavimą.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. inter alia nustatyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. R. neturėjo galimybės užkirsti kelio daromam pažeidimui, kadangi L. R., atlikęs chuliganiško vairavimo manevrus, nuvažiavo. Be to, liudytojo vairuotame automobilyje nebuvo sumontuoti specialūs šviesos ir garso signalai ir radijo stotis, nes jis vairavo ne tarnybinį automobili. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos ir paties liudytojo paaiškinimų matyti, jog kitą dieną jis surašė tarnybinį pranešimą Elektrėnų rajono policijos komisariato viršininkui A. G. apie L. R. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, todėl, teismo nuomone, A. R. tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.
Apelianto argumentas dėl A. R. suinteresuotumo administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi atmestinas, kadangi Elektrėnų policijos komisariato viršininkas A. G., gavęs A. R. tarnybinį pranešimą dėl chuliganiško vairavimo, jį kartu su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. 10-28-S-6894 persiuntė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui V. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir procesinio spendimo priėmimui. A. R. ir jo žmonos paaiškinimai, užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato VTS VTKP poskyrio specialisto E. J., buvo patikrinti L. teisminio L. R. skundo nagrinėjimo metu.
Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikavimu ar paties pažeidimo padarymu nenustatė.
Esant šioms aplinkybėms, panaikinti apylinkės teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.