Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-409-493/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
AN2-409-493/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00692-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Arūnas Paštuolis (pirm.)
Pažeidėjas
V. P.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Valstybinė darbo inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-409-493/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00692-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo V. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. P. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo surašytas dėl to, kad jis, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. leido dirbti Kirgizijos Respublikos piliečiui S. S. neturint leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos. Nustatyta, kad S. S. yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. Tuo UAB „A.“ direktorius V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu V. P. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog UAB „A.“ direktorius V. P. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui - Kirgizijos Respublikos piliečiui S. S., dirbti tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, neturinčiam leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti; administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas turėtų būtin naikintinas, kadangi asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn V. P. nėra kaltas dėl pirmos instancijos teismo nurodyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, pasak skundo autoriaus, V. P. veiksmai nebuvo ir pavojingi. Tuo tarpu formalūs veiksmai, išorinė jų išraiškos forma nesuteikia pagrindo pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą, jei individualiai ir tinkamai juos įvertinus, nustatoma, jog jie nėra pavojingi ir nėra padarytos žalos nei asmenų teisėms, nei valstybės saugomiems teisiniams gėriams.

3.2. Skunde pažymima, kad S. S. buvo įdarbintas, apie tai buvo pranešta SODRAI ir darbuotojui buvo sumokėti visi priklausantys mokėjimai, už jį buvo sumokėti visi mokesčiai. Pirmos instancijos teismas nenurodė, kokie formalūs veiksmai tariamai pažeidė ANK 95 straipsnio 1 dalį, kokia buvo administracinio nusižengimo sudėtis. Pats S. S. kreipėsi į Migracijos departamentą ir pateikė visus dokumentus dėl jo įdarbinimo pas darbdavį UAB „A.“, kurio vadovu yra apeliantas. Pateikus visus dokumentus Migracijos departamentui, S. S. gavo Migracijos specialisto paaiškinimą, kad jis jau gali pradėti darbą, nes iki tol jau turėjo Lietuvos Respublikoje galiojančius dokumentus, leidžiančius dirbti, kaip to reikalauja užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas privalėjo būti aktyvus, patikrinti šiuos faktus ir surinkti įrodymus, kurie patvirtintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nekaltumą. Be to, net jei teismas ir manė, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas minimalus netikslumas įdarbinimo procedūrose, jis privalėjo išsiaiškinti, ar toks pažeidimas atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi taikant minėtos straipsnio nuostatas paskiriama neproporcinga nuobauda - tokios administracinės nuobaudos skyrimo pasekoje neproporcingai yra nubaudžiamas ir įmonės vadovas, ir įmonė, ir nekalti asmenys (kiti įmonės darbuotojai - užsieniečiai, nes Migracijos departamentas ef officio ir visiškai automatiškai naikina (anuliuoja) leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje kitiems (visiems) įmonės darbuotojams).

3.3. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju V. P. nepažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatu, nes darbo sutartis buvo sudaryta raštu, tinkamai buvo pranešta ne tik SODRAI, bet ir Migracijos departamentui, užsienietis buvo įdarbintas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Pats darbuotojas konsultavosi su Migracijos departamento Kauno skyriaus specialistais, paduodamas visus reikiamus dokumentus, reikalingus įdarbinimui įmonėje, pats pranešė darbdaviui, kad gali pradėti darbą ir jo dokumentai yra tvarkingi. Darbdavys priėmė jį į darbą ir mokėjo reikiamus mokesčius. Vėliau, kilus ginčams dėl darbuotojo atleidimo ir atsiskaitymo, S. S. šantažavo darbdavį, pateikė Valstybinei darbo inspekcijai neteisingą, nepagrįstą skundą, elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė tikrąsias aplinkybes ir savo paties kaltę, nesąžiningai apkaltindamas vadovą V. P..

3.4. Skunde taip pat teigiama, kad V. P. nepažeidė Lietuvos Respublikos užsieniečiu teisinės padėties įstatymo nuostatu, nes S. S. turėjo (gavo) dokumentus, reikalingus jo įdarbinimui (vizą, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje). Jei tokių dokumentų S. S. nebūtų turėjęs, Migracijos departamentas būtų pritaikęs jam sankcijas, panaikinęs jo vizą, leidimą laikinai gyventi ir būtų išsiuntęs iš Lietuvos Respublikos. Dar daugiau - Migracijos departamentas būtų informavęs darbdavį - UAB „A.“, kad užsienietis yra įdarbintas netinkamai. Tokių pažeidimų nebuvo, jokių pretenzijų Migracijos departamentas darbdaviui nekėlė.

Atsiliepimas

4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Taip pat, nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nors ir prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jo manymu, žodinis nagrinėjimas šiuo atveju būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), taip pat ir į tai, kad byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo aptarti skundžiamoje nutartyje, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. prašymas jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

7. Tuo tarpu vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. nesutinka, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau šiems teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria.

8. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė taip pat yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

11. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuotos kaip blanketinė norma, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. Taigi ANK 95 straipsnyje atvejai, kuriais konstatuojama šio nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėtis, nereglamentuojami, o nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatyme. Nagrinėjamos bylos kontekste, pagal šio teisės akto 56 straipsnio nuostatas, nelegaliu darbu yra laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba 2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Taigi, šiuo atveju aktualu, ar Kirgizijos Respublikos pilietis bendrovėje UAB „A.“ buvo įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, numatytos tvarkos, kaip tai numatyta Užimtumo įstatyme.

12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pripažintina nelegaliu darbu situacija, kai su užsieniečiu (nagrinėjamu atveju – Kirgizijos Respublikos piliečiu) raštu sudaroma darbo sutartis, apie jo įdarbinimą tinkamai pranešta tiek SODRAI, tiek ir Migracijos departamentui, tačiau minėtas asmuo nurodytu laikotarpiu neturi leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos.

13. Kaip jau minėta, nelegalaus darbo sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Remiantis minėta nuostata nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Kirgizijos Respublikos pilietis S. S. dirbo UAB ,,A.“ pagal raštu sudarytą darbo sutartį (b. l. 5-6), apie minėto asmens įdarbinimą UAB ,,A.“ buvo tinkamai ir laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Taigi vienas iš alternatyvių nelegalaus darbo pagrindų, įtvirtintų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustatytas. Toliau analizuotinas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas nelegalaus darbo atvejis, t. y. ar nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyti trečiosios šalies piliečio įdarbinimo, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimai sudaro pagrindą konstatuoti nelegalaus darbo buvimo faktą.

14. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, kurie, apygardos teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti užsieniečio darbą Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje nelegaliu ir užtraukia įmonei, kurioje nustatytas nelegalaus darbo faktas, atstovaujančiam asmeniui atsakomybę, yra nurodyti Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais, be kita ko, laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat kai jis darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad V. P., būdamas UAB „A.“ direktoriumi (darbdaviui atstovaujančiu asmeniu), jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos (iki 2020 m. birželio 25 d.) nepareikalavo iš S. S. pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kaip to reikalauja Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. P. tariamai įsitikino, kad Lietuvoje įdarbintas užsienietis turi galiojantį leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau, viena vertus, tokiam savo argumentui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų (pvz., S. S. būsimam darbdaviui pateiktų dokumentų kopijų su gavimo žymomis), kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad paskutinė nacionalinė viza S. S. buvo išduota laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2020 m. vasario 20 d., tuo tarpu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja tik nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. Tokiu būdu, nepareikalavęs iš S. S. pateikti dokumentą, įrodantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, V. P. taip pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarkos reikalavimus, įtvirtintus Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugojo užsieniečio turimo galiojančio leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos, dėl to neturėjo galimybės pateikti jo atitinkamoms institucijoms jų reikalavimu.

16. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad UAB „A.“ direktorius V. P. nepareikalavo iš trečiosios šalies piliečio S. S. pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti, ir šie užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, traktuotini kaip nelegalus darbas, todėl konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarimas, kuriuo konstatuota, kad S. S. UAB „A.“ dirbo neteisėtai, o V. P. pripažintas kaltu dėl nelegalaus darbo fakto jo vadovaujamoje įmonėje ir nubaustas vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, numatančia atsakomybę už nelegalų darbą, yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o V. P. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad S. S. gavo Migracijos specialisto paaiškinimą, kad jis jau gali pradėti darbą, nes iki tol jau turėjo Lietuvos Respublikoje galiojančius dokumentus, leidžiančius dirbti, kaip to reikalauja užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai, tačiau šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nešalina. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Tokiu būdu, nors apeliantas teigia, kad S. S. pats kreipėsi į Migracijos tarnybą, kur jam buvo nurodyta, kad jis gali pradėti dirbti, tačiau būtent V. P., kaip įmonės vadovas, į darbą priimdamas trečiosios šalies pilietį, įgijo papildomų pareigų, kurios numatytos įstatymu, t. y. tinkamai įdarbinti užsienietį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis