- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2-326/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- L. S., D. K., R. H.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. S. , D. K. , R. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tvirtinti R. H. , L. S. , D. K. kreditorinius reikalavimus, civilinėje byloje Nr. B2-1238-485/2009 dėl uždarosios akcinės bendrovės „PG valda“ bankroto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „PG valda“.
Teismui buvo pateiktas tvirtinti UAB „Betonsta” 52 319,00 Lt kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 37 253,78 Lt skola ir 15 065,22 Lt delspinigiai, R. G. 3 088 984,62 Lt kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 2 825 103,43 Lt skola ir 263 881,19 Lt palūkanos, paskaičiuotos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, UAB „Eispra“ 42 281,26 Lt kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 26 865,44 Lt skola ir 15 415,82 Lt delspinigiai, R. H. , L. S. , D. K. solidarus 266 803,73 Lt kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir jos įėjimo atsakovo UAB „PG valda“ neatliktų darbų ir medžiagų kaina, V. B. , E. B. 27 978,54 Lt kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro buto, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „PG valda“ neatliktų darbų ir medžiagų kaina, L. S. 50 000 Lt, S. S. 50 000 Lt, L. D. 80 000 Lt kreditoriniai reikalavimai, kuriuos sudaro kreditorių žala bei nuostoliai, patirti dėl atsakovo parduoto nekilnojamojo turto trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė į BUAB „PG valda“ kreditorių sąrašą įtraukti šiuos kreditorius su jų finansiniais reikalavimais: UAB „Betonsta“ 37 253,78 Lt, R. G. 2 926 884, 55 Lt, UAB „Eispra“ 28 150,09 Lt; R. G. prašymo dalį dėl palūkanų įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą atmesti; UAB „Eispra“ prašymo dalį dėl delspinigių įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą atmesti; kreditorių R. H. , L. S. , D. K. , V. B. , E. B. , L. S. , L. D. , S. S. kreditorinius reikalavimus atmesti.
Teismas nurodė, kad kreditoriai R. H. , L. S. , D. K. , pasirašę su atsakovu butų pirkimo-pardavimo sutartis, iš anksto sumokėjo atsakovui atitinkamai D. K. – 160 000 Lt, L. S. – 285 752 Lt ir R. H. – 213 000 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, pilnai neįrengė bendro naudojimo patalpų. Teismas pažymėjo, kad kreditorinio reikalavimo dydį kreditoriai grindžia UAB „Almor“ patvirtinta lokaline sąmata, kuri patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir jos įėjimo neatlikti darbai kainuotų 266 803,73 Lt. Teismas nurodė, kad jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kreditorių reikalavimų dydžius, kreditoriai nepateikė. Teismo nuomone, šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl minėtų kreditorių pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas, aktyviai veikdamas bankroto bylose, neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą; teismas, nagrinėdamas bankroto bylas ir spręsdamas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, turi būti aktyvus, patikrinti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, esant abejonių dėl reikalavimo dydžio ar pagrindo, pareikalauti papildomų duomenų, kurie leistų įsitikinti, kad prašomos patvirtinti sumos yra pagrįstos ir jų patvirtinimas nepažeis kitų kreditorių interesų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatavo, kad kreditorių pateikta lokalinė sąmata negali būti kreditorinio reikalavimo dydžio įrodymas. Teismas pažymėjo, kad nors kreditoriai teismo posėdžiuose papildomais kreditorinio reikalavimo dydžio įrodymais prašė laikyti preliminarias būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis bei notaro patvirtintas pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau iš šių sutarčių negalima daryti išvadų kokius konkrečius nuostolius kreditoriai patyrė dėl atsakovo UAB „PG valda“ netinkamo prievolių vykdymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai R. H. , L. S. , D. K. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atmesti pareiškėjų D. K. , L. S. , R. H. reikalavimai įtraukti juos į BUAB „PG valda“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jų solidarų 266 803,73 Lt reikalavimą, ir išspręsti šį klausimą iš esmės. Apeliantų teigimu, teismas, spręsdamas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, nepagrįstai atsisakė vadovautis UAB „Almar“ sudaryta lokaline sąmata. Pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių būtinų atlikti darbų apimtis ir kainą, nepaneigė jokie kiti įrodymai, nes jų, išskyrus BUAB „PG valda“ administratoriaus atstovo paaiškinimus, į bylą pateikta nebuvo. Be to, apeliantų nuomone, teismas neturėjo pagrindo vadovautis BUAB „PG valda“ administratoriaus atstovo paaiškinimais, kadangi jie nėra pagrįsti įrodymais. Apeliantai pažymi, kad BUAB „PG valda“ administratoriaus atstovo argumentai dėl negalimumo reikšti solidarų reikalavimą bankroto byloje yra neteisingi, nes ne Įmonių bankroto įstatymas, bet CK normos nustato reikalavimų pobūdį. Apeliantai nurodo, kad jokių alternatyvių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti sąmatoje įvardintos kainos tikrumu, į bylą nepateikta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „PG valda“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai neįrodė būtinųjų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti, todėl teismas pagrįstai nutarė neįtraukti pareiškėjų į atsakovo kreditorių sąrašą. Atsakovas pažymi, kad lokalinė sąmata, kuria grindžiamas reikalavimo dydis, reiškia tik tai, jog tokio pobūdžio išlaidas galimai patirtų pareiškėjai, jeigu atliktų darbus, bet neįrodo jų patirtų išlaidų ar nuostolių dydžio, todėl negali būti pripažinta tinkamu įrodymu.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta tvirtinti R. H. , L. S. , D. K. kreditorinius reikalavimus, panaikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta tvirtinti R. H. , L. S. , D. K. kreditorinius reikalavimus, todėl dėl kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjų R. H. , L. S. , D. K. , solidaraus 266 803,73 Lt kreditorinio reikalavimo BUAB „PG valda“, kurį sudaro namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir jos įėjimo BUAB „PG valda“ neatliktų darbų ir medžiagų kaina, tvirtinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja D. K. 2007 m. liepos 25 d. sudarė su UAB „PG valda“ preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo; pareiškėja L. S. 2007 m. rugsėjo 11 d. sudarė su UAB „PG valda“ preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Minėtomis preliminariosiomis sutartimis 2008 m. UAB „PG valda“ įsipareigojo įrengti pasikalbėjimo įrenginį tarp laiptinės ir buto, pilnai įrengti bendro naudojimo patalpas, bendro naudojimo patalpų apšvietimą, sutvarkyti namo gerbūvį bei atlikti kitus darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. H. 2008 m. gruodžio 3 d. su UAB „PG valda“ sudarė avansinę sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Tarp pareiškėjų R. H. , L. S. , D. K. ir atsakovo UAB „PG valda“ atitinkamai 2008 m. gruodžio 24 d., 2008 m. liepos 23 d. ir 2008 m. liepos 9 d. buvo sudarytos galutinės minėtų butų pirkimo-pardavimo sutartys. Pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, pilnai neįrengė bendro naudojimo patalpų, tačiau neaiškino aplinkybių dėl atsakovo civilinės atsakomybės dėl netinkamo sutarčių vykdymo ir apie tai nepadarė išvadų nutartyje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų R. H. , L. S. , D. K. kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, turėjo visapusiškai aiškinti aplinkybes, ar BUAB „PG valda“ taikytina civilinė atsakomybė dėl su pareiškėjais R. H. , L. S. , D. K. sudarytų preliminariųjų būsimo buto pirkimo-pardavimo, avansinės sutarties bei galutinių pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų į bylą pateikta lokalinė sąmata negali būti kreditorinio reikalavimo dydžio įrodymas, yra nemotyvuota. Teisėjų kolegijos nuomone, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis kokie įrodymai gali patvirtinti ar paneigti pareiškėjų pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir kokios tokių įrodymų pateikimo į bylą galimybės, spręsti klausimą dėl pakartotinio pasiūlymo pateikti papildomus įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo aiškinti aplinkybes dėl solidaraus kreditorinio reikalavimo pareiškimo galimybės, tačiau šios aplinkybės taip pat neaiškino. Pareiškėjų R. H. , L. S. , D. K. teigimu, atsakovas BUAB „PG valda“ neįrengė namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir jos įėjimo darbų, kurių kaina būtų 266 803,73 Lt. Pagal CK 4.82 straipsnio pirmąją dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, o CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. CK 6.18 straipsnis reglamentuoja solidariojo kreditorių reikalavimo klausimus. Minėto straipsnio pirmoji dalis numato, kad įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies; reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus. Teisėjų kolegija dėl nurodytų motyvų konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenustatė turinčių reikšmės pareiškėjų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimo sprendimui aplinkybių, neatskleidė klausimo esmės ir pagal pateiktus į bylą įrodymus nurodyto klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir pareiškėjų R. H. , L. S. , D. K. kreditorinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „PG valda“ bankroto byloje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta tvirtinti R. H. , L. S. , D. K. kreditorinius reikalavimus, panaikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti R. H. , L. S. , D. K. kreditorinius reikalavimus, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.