Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Dangirai Vidutienei,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini) (sutinka dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2015 m. birželio 2 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, uždrausta įsigyti, turėti, vartoti alkoholį;

2. 2017 m. balandžio 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2017 m. gruodžio 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

3. 2018 m. liepos 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinus su 2017 m. balandžio 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo; 2023 m. liepos 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi nuosprendis peržiūrėtas, veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį, bausmė nepakeista;

4. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus su 2017 m. balandžio 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2023 m. liepos 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi nuosprendis peržiūrėtas, veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 3 dalį, bausmė nepakeista;

5. 2018 m. spalio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 40 parų arešto;

6. 2018 m. spalio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, 850 eurų turto konfiskavimas;

7. 2018 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 2019 m. rugpjūčio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos bausmės pagal 2018 m. liepos 7 d., 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. spalio 25 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžius, galutinė bausmė – 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

8. 2020 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio

4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo; 2020 m. lapkričio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo; 2023 m. liepos 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis peržiūrėtas, veika iš BK 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 4 dalį, bausmė sušvelninta iki 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio

4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta arešto bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šakių rūmų nutartimi paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo; 2020 m. lapkričio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis pakeista, vadovaujantis BK

63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį, 2 metų 5 mėnesių

10 dienų laisvės atėmimo bausmė pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį subendrintos, iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 5 metai

8 mėnesiai laisvės atėmimo; 2023 m. liepos 17 d. paleistas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, atlikęs bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. P. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva kairio momens minkštuose audiniuose, kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, nusitęsiantis į apatinio nervo kanalo kaulinę sienelę, odos nubrozdinimas smakro srityje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, paveikus kairio momens, kairės akies ir smakro sritis, mažiausia 3 (trimis) trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. rugpjūčio 12 d. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl kairės akiduobės apatinės sienelės lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 39-41).

Iš 2023 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esanti pėsčiųjų perėja, (duomenys neskelbtini). Pėsčiųjų taką ir gatvę skiria kelio atitvaras. Pėsčiųjų taku artėjant prie pėsčiųjų tilto prasideda turėklai. Pėsčiųjų takas grįstas plytelėmis. Iš kelio ženklų matyti, kad po tiltu teka (duomenys neskelbtini) upė. Įvykio vietoje užfiksuoti raudonos spalvos galimai kraujo lašų pėdsakai. Apžiūrimoje vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių kitų daiktų, objektų ar kitų žymių, turinčių reikšmės tyrimui nėra (t. 1, b. l. 16-24).

Iš 2023 m. rugpjūčio 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. reaguojant į pranešimą, buvo sustabdytas pranešime minėtas automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. P.. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, jis buvo blaivus. Pabendravus su asmeniu, šis paaiškino, kad dirba Kaune keleivių pavėžėjų firmoje „Bolt“, iš Kauno pavežė moterį ir vyrą, adresu (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar (duomenys neskelbtini) matė kažkokias asmenų grumtynes, J. P. paaiškino, kad vežamas vyriškis liepė sustoti ir gatvėje sutikęs kažkokį vyriškį, su juo bendravo, galbūt ir pastūmė, jis pats per daug stengėsi nežiūrėti ir nesikišti į klientų santykius. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pastebėtas Greitosios medicinos pagalbos automobilis, rastas pranešėjas E. P., alkotesteriu 08.27 val. E. P. nustatytas 0,00 promilės blaivumas. E. P. paaiškino, kad ryte eidamas pamatė, kaip sustojo automobilis, iš jo išlipęs kažkoks asmuo ėjo link jo, priėjus arčiau pažino, kad tai A. K., kuris yra neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Priėjęs A. K. pradėjo su juo žodžiu konfliktuoti ir trenkė kumščiu į veido sritį, E. P. pargriuvus, A. K. dar kelis smūgius sudavė rankomis ir kojomis. Po grumtynių A. K. sėdo į minėtą automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat E. P. paminėjo, kad pro šalį dviračiu važiavo V. P., kuris galėjo matyti įvykį. Medikai, apžiūrėję E. P., nusprendė jį vežtis į (duomenys neskelbtini) ligoninę išsamesnei apžiūrai. Apvažiavus (duomenys neskelbtini) pastebėtas dviračiu važiuojantis minėtas V. P., kuris paaiškino, kad nieko nematė. Nuvykta į (duomenys neskelbtini), namuose rasta A. K. sesuo V. K., kuri paaiškino, kad su broliu A. K. ryte iš Kauno miesto su „Bolt“ pavėžėju grįžo namo, važiuojant (duomenys neskelbtini) link namų, brolis pamatė einantį pažįstamą E. P., dėl to paprašė pavėžėjo sustoti. Brolis išlipo iš automobilio ir nuėjo link E. P.. Ji daugiau nežiūrėjo ir nematė, kas toliau vyko. Kur brolis šiuo metu yra, nežino, teigė, kad brolis išvažiavo su „Bolt“ pavėžėju. Toliau tarnybiniame pranešime informuojama, kad nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, buvo sutiktas A. K., kuriam alkotesteriu 09.06 val. nustatytas 0,21 promilės girtumas. Asmuo prisipažino, kad trenkė E. P. į veido sritį, nes kažkada E. P. telefoniniu skambučiu jį keikė (t. 1, b. l. 25-27).

Iš liudytojo J. P. apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį dirbo pavėžėjimo bendrovėje „Lilboltas“ vairuotoju. Dienos neprisimena, žino, kad buvo ankstyvas rytas, vieną jauną keleivį iš Kauno parvežė į (duomenys neskelbtini). Pravažiavus mieste esantį tiltą, pamatė, kad šaligatviu ėjo kažkoks jaunas vyriškis, tą vyriškį pro langą pamatęs vežamas keleivis paprašė sustoti prie jo. Nesustojo, lėtai važiavo toliau link miesto, tada vežamas keleivis, kurio duomenų tikrai neatsimena, iššoko iš važiuojančio automobilio ir, kaip suprato, nubėgo prie to neseniai matyto vyriškio. Dar kiek pavažiavęs į priekį, sustojo. Atstumas tarp jo automobilio ir gatve ėjusio vyriškio, prie kurio nubėgo vežtas keleivis, galėjo būti apie 100 metrų. Sustojęs prasidarė automobilio langą ir girdėjo apsižodžiavimus, sklindančius nuo tilto pusės, kur nuėjo keleivis. Dėl to jam nemalonių emocijų, pojūčių nekilo. Į tą pusę nežiūrėjo, iš automobilio nebuvo išlipęs pažiūrėti, kad ten vyksta, be to, iš tos vietos, kur sustojo, gerai nesimatė vyriškių. Tuojau pat, praėjus minutei ar dviem minutėms, į automobilį grįžo keleivis, kuris lyg tarp kitko užsiminė, kad jam reikėjo išsiaiškinti dėl praeityje buvusio kažkokio konflikto su tuo gatve ėjusiu vyriškiu. Po to keleivį parvežė iki jo nurodyto adreso (duomenys neskelbtini), šis nuėjęs į namo vidų atnešė pinigus už kelionę, ir tada išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Nematė ir nežinojo, kad tuo metu galėjo būti sužalotas žmogus (t. 1, b. l. 65-67).

Iš civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, jog už nukentėjusiojo gydymą yra patirta (duomenys neskelbtini) Eur žala, kurią kaltinamasis A. K. atlygino 2025 m. kovo 26 d. (t. 2, b. l. 121).

Kaltinamojo A. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, tai yra dėl asmeninių priežasčių, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius E. P. į veidą, po to šiam pargriuvus sudavė nenustatytą kiekį smūgių ranka ir koja į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kairio momens minkštuose audiniuose, kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžį, nusitęsiantį į paakinio nervo kanalo kaulinę sienelę, odos nubrozdinimus smakro srityje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis iš dalies atlygino žalą. Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis prisipažino ir parodė, kad gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė, nors tokią galimybę turėjo, ir iš jo parodymų matyti, kad dėl savo nusikalstamų veiksmų jis kaltina patį nukentėjusįjį, savo paties veiksmų kritiškai nevertina, todėl nėra pagrindo pripažinti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties ir pykčio protrūkio, dienos metu miestelio viduryje, kas parodo itin didelį kaltinamo cinizmą ir elgesio normų nepaisymą; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę – pilnametis, teistas aštuonis kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, atlikęs 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paleistas iš kalėjimo 2023 m. liepos 13 d., po vieno mėnesio vėl įvykdė nusikaltimą, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumoka, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamajam A. K. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas nerado pagrindų kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė praėjus 1 mėnesiui po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl laikytina, kad teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 27 straipsnį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. prieš tai teistas 8 kartus, tarp jų ir už smurtinio pobūdžio veikas (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), turi neišnykusį teistumą, 2023 m. liepos 13 d. atlikęs realią 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, po vieno mėnesio, tai yra 2023 m. rugpjūčio 12 d. vėl įvykdė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą, todėl jis pripažintinas recidyvistu.

Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi (duomenys neskelbtini) Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą, kurią kaltinamasis A. K. atlygino 2025 m. kovo 26 d.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. P. pareiškė 423 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 7 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis A. K. atlygino dalį žalos – 500 Eur (t. 2, b. l. 122, 124). Iš civilinio ieškinio turinio matyti, jog nukentėjusysis galimai patyrė 40 Eur nuostolių už vykimą į ikiteisminio tyrimo instituciją ir negavo 383 Eur pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, negautų pajamų suma apskaičiuota vertinant mėnesines pajamas, gautas iš (duomenys neskelbtini) ir dėl sveikatos sutrikdymo nedirbtą laikotarpį. Nukentėjusysis E. P. teisminio nagrinėjimo metu dėl žalos dydžio paaiškino, kad dėl sužalojimo jis patyrė nepatogumus, nesaugumą, baimę, jam reikėjo važinėti pas gydytojus, kaltinamasis grasino jį užmušti jeigu parašys pareiškimą, be to jam iki šiol skauda sužalotą vietą, jaučia nutirpimą, reaguoja į oro sąlygas. Dėl turtinės žalos dydžio jis paaiškino, kad dėl sužalojimų jis nedirbo, nes negalėjo nešioti prekių fizinėje parduotuvėje, negali pasakyti kiek laiko nedirbo, kažkur yra duomenys. Kaltinamasis A. K. iš esmės sutiko, jog nukentėjusiajam buvo padaryta tam tikro dydžio turtinė žala, tačiau jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog nukentėjusysis nepateikė negautas pajamas patvirtinančių įrodymų, taip pat iš dalies sutiko su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, nurodydamas orientacinį 2 500 Eur neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-254-1214/2024). Teismo vertinimu, byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį dėl negautų pajamų ir nedarbingumo laikotarpio, bei duomenų apie nukentėjusiajam išmokėtas SODROS išmokas, nėra galimybės teisingai nustatyti turtinės žalos dydžio. Be to nukentėjusysis prašo priteisti 40 Eur kelionės išlaidų į ikiteisminio tyrimo instituciją, todėl būtina išsiaiškinti aplinkybes, ar šios išlaidos nebuvo pripažintos proceso išlaidomis ir atlygintos ikiteisminio tyrimo metu iš valstybės lėšų. Įvertinus aplinkybes, jog byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, nukentėjusysis galimai nespėjo pateikti reikiamų įrodymų, tačiau ši aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia nukentėjusiojo teisės reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam E. P., nusikaltimas įvykdytas dėl menkavertės dingsties ir pykčio priepuolio, dienos metu, miestelio gatvėje, dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis nebuvo gydytas stacionare, nebuvo operuotas, gydėsi namuose, neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tyčinius kaltinamojo veiksmus, jų intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, pagrindinę jų lokaciją – veido sritis, į sveikatos sutrikdymo laipsnį, neabejotina, kad nukentėjusysis dėl prieš jį pavartoto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, patyrė neišvengiamą bendravimo galimybių sumažėjimą ir pažeminimą, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo E. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nustatytinas 2 500 Eur neturtinės žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. atlygino 500 Eur žalos nukentėjusiajam, todėl iš kaltinamojo priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikintina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta kitame ikiteisminiame tyrime, todėl jos įskaitymo į bausmės laiką klausimas nespręstinas šioje baudžiamojoje byloje.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, byloje nėra.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. P. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 290,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BK 93 straipsniu, BPK 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti A. K. recidyvistu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. K. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. naudai.

Pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. teisę į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš kaltinamojo A. K. 290,83 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų aštuoniasdešimt tris centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam – nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.