- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-08
- Bylos Nr.
- T--1-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Stasys Gudynas, Egidijus Laužikas, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- individualios įmonės J
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo individualios įmonės J. D. turgus “Marmantas” skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui (tretysis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras), rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas” skundas. Skundu pareiškėjas prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 209, pripažinti galiojančiu 2000 m. kovo 27 d. pažymėjimą registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiais po 2000 m. kovo 27 d. surašytus pažymėjimus: 2000 m. kovo 28 d. pažymėjimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. vasario 24 d. įsakymu sudaryta priėmimo komisija priėmė naudoti turgavietės kompleksą. Buvo įformintas statinio priėmimo naudoti aktas ir atlikta turgavietės „Marmantas” turtinio komplekso teisinė registracija. 2000 m. kovo 27 d. buvo išduotas registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įmonei priklausantys statiniai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti kaip vientisas turtinis objektas. Tą pačią dieną buvo atlikta įmonės pastatų ir statinių inventorizacija, nes reikėjo gauti detalizuotas pažymas patalpoms parduoti. Tuomet buvo paaiškinta, kad atskirų įmonei priklausančių patalpų pareiškėja negalės parduoti, kol šie nebus išskaidyti į atskirus turto vienetus, todėl įmonės savininkė, suklaidinta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės darbuotojos, tą pačią dieną parašė prašymą, kuriame prašė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės (toliau – ir ŽNTKR) Kauno filialą suformuoti atskirus įmonei priklausančių statinių turto vienetus. Skunde teigiama, kad įmonės savininkė buvo suklaidinta ŽNKTR darbuotojos, nes ši siekė išskaidyti turgavietės “Marmantas” kompleksą, kad kiti asmenys, nepagrįstai norintys įmonės turto, galėtų lengviau įsiregistruoti nuosavybės teisę. 2000 m. kovo 28 d. paminėtas prašymas buvo patenkintas ir suformuoti atskiri turtiniai vienetai. Tačiau gavus minėtus pažymėjimus atskiriems turtiniams vienetams buvo suprasta, kad įmonei šis atliktas veiksmas ne tik nenaudingas, nereikalingas, neteisingas, bet ir ydingas. J. D. turgus ,,Marmantas” kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą dėl 2000 m. kovo 28 d. registro pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais bei 2000 m. kovo 27 d. registro pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo galiojančiu. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2006 m. gegužės 4 d. raštu prašymo netenkino. Pareiškėjos skundo dėl paminėto Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo rašto bei 2000 m. kovo 28 d. pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais ir 2000 m. kovo 27 d. pažymėjimo pripažinimo galiojančiu Valstybės įmonės Registrų centras (Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija) 2006 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 209 taip pat netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija). Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamą praktiką administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, keliamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek ir su civiliniais teisiniais santykiais. Dabartiniu metu J. D. turgui “Marmantas” iš visų skunde nurodytų nekilnojamojo turto objektų priklauso tik dešimt, o likusios patalpos yra įregistruotos tretiesiems asmenims nuosavybės teisėmis, todėl ginčijamos teisinės registracijos panaikinimas reikštų jų nuosavybės teisės pasibaigimą. Ginčas dėl nuosavybės teisių yra civilinis teisinis ginčas, priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio l dalis). Priklausomai nuo to, kaip teismas vertins byloje susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisėmis, taigi ir su civiliniais teisiniais santykiais, priklausys ir viešojo administravimo subjektų atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimas. Todėl byloje keliamas ginčas, susijęs tiek su administraciniais, tiek ir su civiliniais teisiniais santykiais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) reikalauja, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, suformuluotų savo materialinį teisinį reikalavimą, nurodytų jo faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai). Skundo (ieškinio) dalykas ir jo faktinis pagrindas paprastai apsprendžia nagrinėjamo ginčo ribas, jo teisinį pobūdį. Todėl itin svarbu, kad skundo (ieškinio) dalykas ir jo faktinis pagrindas būtų suformuluotas aiškiai. Tik esant aiškiam skundo (ieškinio) dalykui ir jo faktiniam pagrindui galima tinkamai išspręsti ir bylos teismingumo klausimą. Jei skundo (ieškinio) dalykas ar jo faktinis pagrindas nėra tinkamai suformuluotas, teismas privalo imtis įstatymo nustatytų priemonių, kad pareiškėjas (ieškovas) pašalintų nustatytus trūkumus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašo pripažinti galiojančiu 2000 m. kovo 27 d. pažymėjimą registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundu taip pat prašo pripažinti negaliojančiais atitinkamus pažymėjimus apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos.
Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85, 55 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 68 redakcija), galiojusį ginčo pažymėjimų išdavimo metu, biurai ir filialai (vadovaujančiosios Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaigos struktūriniai padaliniai), gavę patvirtinimą apie duomenų įrašymą į Centrinį duomenų banką, spausdina vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatytos formos nekilnojamojo turto nuosavybės, naudojimo ar nuomos teisę patvirtinančius pažymėjimus – pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį (butą, patalpas) ir teises į jį.
Pagal šiuo metu galiojančių Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, 37 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 349 redakcija), kai priimamas sprendimas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus ir šio sprendimo pagrindu nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai įregistruojami, prašymą pateikusiam asmeniui išduodamas registro centrinio duomenų banko duomenų pagrindu parengtas išrašas – pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą registre. Pažymėjime įrašyti duomenys atspindi nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų kadastro ir registro duomenų būklę jų įregistravimo registre momentu.
Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad ginčo pažymėjimai yra dokumentai, patvirtinantys atitinkamų nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmų atlikimą bei atspindintys Nekilnojamojo turto registro duomenų būklę konkrečiu momentu. Taigi, atsižvelgiant į tai kokį reikalavimą šiuo metu yra suformulavęs pareiškėjas, jis prašo pripažinti galiojančiais (negaliojančiais) atitinkamus dokumentus, patvirtinančius atitinkamų nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmų atlikimą bei atspindinčius nekilnojamojo turto registro duomenų būklę 2000 m. kovo 27 d. ir 2000 m. kovo 28 d. Pareiškėjas nėra konkrečiai suformulavęs reikalavimo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atitinkamus registratoriaus veiksmus, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar nuosavybės teisės į jį registraciją, kuriuos atlikus ir buvo išduoti atitinkami pažymėjimai. Pareiškėjas taip pat nėra nurodęs, kaip, patenkinus jo reikalavimus, turėtų būti pakeisti šiuo metu Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys apie daiktus ir nuosavybės teises į juos turinčius asmenis.
Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatus, galiojusius ginčo pažymėjimų išdavimo metu bei galiojančius šiuo metu, pažymėjimų spausdinimas ir išdavimas yra atitinkamos registro įstaigos funkcija, atliekama teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi reikalavimas pripažinti galiojančiais (negaliojančiais) atitinkamus pažymėjimus yra susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkytojų veiksmais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. su iš esmės analogiškais reikalavimais kreipėsi į teritorinį registratorių – valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialą, o vėliau su skundu ir į centrinį registratorių – valstybės įmonę Registrų centras, kuri priėmė sprendimą dėl skundo. Pastarąjį sprendimą pareiškėjas taip pat skundžia.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalis numato centrinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimą ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojų veiksmų, susijusių su jų atliekamomis Nekilnojamojo turto registro tvarkymo funkcijomis, teisėtumo klausimai įstatymu paprastai yra priskirti nagrinėti administraciniam teismui. Analogiška išvada darytina ir atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti suformuotą praktiką (Specialiosios teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 19 d. nutartis, Administracinių teismų praktika Nr. 2, psl. 261; Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 19 d. nutartis byloje E. V. v. valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialas, valstybės įmonė Registrų centras).
Kaip matyti iš pareikšto skundo turinio ir suformuluotų reikalavimų, pareiškėjas konkrečiai neginčija kitų asmenų nuosavybės teisės į daiktus, konkrečiai neteigia, kad kiti asmenys yra neteisėtai įgiję nuosavybės teisę į atitinkamus daiktus ir todėl ši daiktinė teisė jiems neteisėtai įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bei nenurodo su tuo susijusių ir tai patvirtinančių konkrečių argumentų bei aplinkybių. Pareiškėjas atsakovu yra nurodęs tik valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialą. Taigi, Specialiosios teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nėra suformulavęs jokių konkrečių materialinių civilinių teisinių reikalavimų kitų asmenų atžvilgiu, nėra nurodęs faktinio tokių reikalavimų pagrindo. Todėl teismas, nagrinėdamas šiuo metu pareikštus reikalavimus, neturėtų spręsti klausimo dėl kitų asmenų civilinių teisių ir pareigų. Teismas neturėtų pats imti spręsti tai, ko pareiškėjas konkrečiai neprašo ir neginčija (pavyzdžiui, kitų asmenų nuosavybės į daiktą klausimo). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas turėtų priimti sprendimą remdamasis (jei tai reikalinga) byloje neginčijamais bei pagal įstatymą teisingais ir išsamiais pripažįstamais duomenimis ir faktais apie kitų asmenų nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, nepažeisdamas ir nepaneigdamas neginčijamų kitų asmenų teisių. Kaip jau minėta, jei teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra netiksliai suformulavęs savo reikalavimus ar jų faktinį pagrindą, jis turi imtis įstatyme nustatytų ir leistinų priemonių, kad šie trūkumai būtų pašalinti ir, esant pagrindui, iš naujo spręsti bylos teismingumo klausimą.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjama byla yra teisminga administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės J. D. turgus “Marmantas” skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui (tretysis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras) grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.