- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-30
- Bylos Nr.
- 1-126-752/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Kaltinamasis
- T. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiesiems L. D. ir nepilnamečiui V. D. , Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Virginijai Ruplėnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. T. 2008 m. liepos 12 d. apie 4 val., (duomenys neskelbtini) kieme, Biržuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė metaliniu raktu į kairiojo dilbio sritį L. D. , tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų jį sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo T. T. prisipažino pilnai. Paaiškino, kad su kitais draugais liepos 12 naktį buvo pas draugę J. Š. , ten baliavojo. Ji pasakojo, jog V. D. ją kaltina pavogus grandinėlę ir jai grasina. Visi nutarė nuvažiuoti pas V. D. pasikalbėti. Buvo apie 4 val. ryto. Iki „Lukoil“ degalinės juos atvežė V. Š. draugas su automobiliu, o nuo degalinės iki Stoties gatvėje esančių nukentėjusiųjų namų ėjo pėsčiomis. Eidamas rado metalinį raktą ir jį pasiėmė, nes pagalvojo, jog jo gali prireikti. J. Š. su P. Š. ėjo pirmi ir išsikvietė V. pasikalbėti prie durų. Jis stovėjo atokiau, tačiau girdėjo, kaip V. pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. Tuomet priėjo artyn, norėjo jam trenkti metaliniu raktu, bet nepataikė – pataikė į duris. Tuomet išėjo V. tėvas ir žodžiais ėmė priekaištauti. Tada tuo raktu du kartus trenkė V. tėvui: vieną kartą nepataikė, o kitą kartą pataikė į ranką. Raktas iškrito. Tuomet išsigandęs pabėgo link „Lukoil“ degalinės, kur jau laukė juos atvežęs automobilis. Kiti su juo buvę asmenys į konfliktą nesikišo. Dėl savo poelgio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, po įvykio buvo su juo susitikęs, tarėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau jis prarado darbą, žalos sutartu laiku atlyginti nepavyko. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, žada ieškoti darbo, atlyginti padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be T. T. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodo nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai:
Nukentėjusysis L. D. paaiškino, kad 2008 m. liepos 12 naktį jis miegojo, kai jį pažadino žmona, sakydama, jog atėjo jo draugas. Bet atidaręs duris pamatė du vaikinus, kurie prašė pakviesti jo sūnų V. pasikalbėti. Jis pakvietė sūnų ir stovėjo šalia jo, namo koridoriuje prie lauko durų. V. pradaręs duris klausė, kas yra. Po to sūnus sušuko, kad jį muša. Tuomet jis spėjo užkišti ranką ir gavo smūgį metaliniu raktu į alkūnę. Sūnus užbėgo į viršų. Po to jam bandė trenkti dar kartą, tačiau jis spėjo uždaryti duris, o raktas įkrito į vidų. Į lauką jis net nebuvo išėjęs, su lauke buvusiais asmenimis nekonfliktavo ir jų nekoliojo. Ten buvusių jaunuolių neatpažino. Žmonai pasakė kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Tik vėliau iš sūnaus sužinojo, kad jie buvo atvažiavę dėl to, jog sūnus prašė buvusios merginos atlyginti žalą už pamestą grandinėlę. Kitą dieną jis pats važiavo į tos merginos namus pasikalbėti, tačiau išsiaiškinti nepavyko, visus jaunuolius rado neblaivius. Su kaltinamuoju buvo susitikę vėliau, jau iškėlus baudžiamąją bylą. Susitikę su kaltinamuoju tarėsi dėl žalos atlyginimo. Susitarė, jog kaltinamasis atlygins jam 5000 Lt padarytą žalą per du mėnesius, tačiau per tą laiką taip ir nepasirodė. Po to buvo susitikę dar kartą, kaltinamasis siūlė kompiuterį, kol atlygins žalą, tačiau jis neėmė, o kaltinamasis žalos taip ir neatlygino. Susitaikymas neįvyko, kadangi kaltinamasis neįvykdė sąlygos atlyginti padarytą jam žalą. Dėl patirto sužalojimo du mėnesius buvo nedarbingas, turėjo gydymo išlaidų. Per du mėnesius prarado apie 3000 Lt darbo užmokesčio, kadangi dirbdamas gaudavo apie 1800 Lt, o už nedarbingumą – vos 400-500 Lt. Be to, pirko vaistus nuo nervų tiek sau, tiek ir šeimai, kadangi visi buvo išgąsdinti šio įvykio. Kelionės į Panevėžį ligoninėn kas savaitę taip pat kainavo apie 1000 Lt. Todėl jam padaryta 4000 Lt turtinės žalos. Padarytą neturtinę žalą ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinęs 3000 Lt, nes buvo sukrėstas ne tik jis, bet ir visa šeima. Be to, sužalojus ranką, jis negalėjo gauti reabilitacijos kelialapio į sanatoriją dėl nugaros išvaržos. Tačiau nepaisant šių aplinkybių pareikštą 7000 Lt civilinį ieškinį mažina ir prašo priteisti iš kaltinamojo tik 5000 Lt padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Nepilnametis nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad tą naktį jis miegojo, kai išgirdo P. Š. balsą, kviečiantį jį pasikalbėti. Išėjęs atidarė duris, stovėjo tarpduryje. Neplūdo nė vieno necenzūriniais žodžiais, tik klausė, ko reikia. Dar buvo A. Š. , atėjo J., po to – T., laikydamas rankoje metalinį raktą. Jokio pokalbio su jais nebuvo. Tomas tuo raktu trenkė jam. Jis bandė išvengti smūgio atsitraukdamas, tačiau nepavyko, tuo raktu jam kliuvo per kairį petį. Jis nuėjo į savo kambarį ir nematė, kas vyko toliau, tačiau girdėjo garsą - trenksmą į duris. Iš tėčio sužinojo, jog ir jam trenkė į ranką. Ištinus rankai, tėtį išvežė greitoji medicinos pagalba. Jis į medikus nesikreipė, nors jo petys taip pat buvo sutinęs. Civilinio ieškinio jis nereiškia.
Liudytoja J. Š. paaiškino, kad anksčiau draugavo su V. D. ir jis buvo davęs panešioti jai grandinėlę, o ji tą grandinėlę pametė. Išsiskyrus su juo, Vygantas pradėjo reikalauti už ją atlyginti, visaip grasinti. Todėl liepos 12 naktį su broliu, P. Š. ir T. T. vyko su juo pasikalbėti. Iki degalinės juos pavežė sesers draugas. Likusį kelią ėjo pėsčiomis. Pakviesti V. nuėjo ji ir P.. P. pakvietė V. išeiti, bet šiam išėjus jokio pokalbio nebuvo. Savo apsilankymo tikslo V. nesakė, kadangi nukentėjusysis pats turėjo žinoti. Kas įvyko toliau nežino, kadangi ji grįžo į degalinėje laukusį automobilį. Kad kaltinamasis būtų traukęs iš bagažinės metalinį raktą ir nešęsis rankoje, nematė.
Liudytojos duotiems parodymams patikrinti, BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2008-07-17 apklausta liudytoja J. Š. įvykio aplinkybes aiškino taip, kad ji sėdėdama automobilyje matė, kaip T. T. iš automobilio bagažinės išsitraukė metalinį raktą ir nuėjo prie vaikinų. Kas vyko toliau nemačiusi (b.l. 28-29).
Dėl šių parodymų J. Š. paaiškino, jog ji tvirtina šiuos parodymus, kadangi geriau prisiminė įvykį ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas A. Š. paaiškino, jog su kaltinamuoju T. T. yra draugai. Išgėrę apie 4 val. ryto vyko aiškintis dėl sesers pamestos grandinėlės ir grasinimų jai. Išėjus V. tėvui, paprašė pakviesti jį patį. V. ėmė klausinėti, kodėl šis grasina J., tačiau atsakymo nesulaukė. V. kažką piktai pasakius, kaltinamasis raktu trenkė V., bet nepataikė, o pataikė jo tėvui. T. T. raktu trenkė kelis kartus. Iš kur jis gavo metalinį raktą – nežino.
Nepilnametis liudytojas P. Š. paaiškino, kad važiavo išsiaiškinti pas V. dėl J. Š. grandinėlės ir dėl to, kad jai grasinama. Tačiau V. pasikalbėti į lauką neišėjo, todėl jis nuėjo atgal į automobilį, nieko nematė.
Liudytojo duotiems parodymams patikrinti, BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2008-07-28 apklaustas liudytoju P. Š. įvykio aplinkybes aiškino taip, kad išėjęs V. nenorėjo kalbėtis, tada T. T. užsimojo metaliniu raktu, tačiau nepataikė, o antrą kartą pataikė sūnų užstojusiam tėvui (b.l. 34-35). Liudytojas šiuos parodymus patvirtino.
Iš 2008-07-14 protokolo-pareiškimo ir 2008-07-15 pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradžią baudžiamojoje byloje matyti, kad vada šios baudžiamosios bylos iškėlimui buvo L. D. pareiškimas policijos komisariatui, kuriame jis nurodė, kad 2008-07-12 d. naktį į jo buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris pasibeldė nepažįstami jaunuoliai, kurie paprašė pakviesti sūnų V. D. . Vienas jaunuolis nesėkmingai trenkė sūnui metaliniu raktu, L. D. užstojo sūnų ranka ir gavo raktu per ranką, kuri nuo smūgio lūžo (b.l. 2, 6).
Iš 2008-07-12 policijos vyresniojo patrulio E. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2008-07-12 iš budėtojo gavus pranešimą buvo nuvykta į(duomenys neskelbtini), pas L. D. , kuriam buvo sumušta ranka. L. D. buvo išgėręs ir dėl pareiškimo rašymo žadėjo apsispręsti nuvykęs pas medikus (b.l. 7).
Iš specialisto išvados Nr. G 1047/08 (05) matyti, kad 2008-07-16 - 2008-09-16 kad iš medicinos dokumentų atlikus L. D. sveikatos sutrikdymo masto tyrimą nustatyta, kad jam buvo sumuštas kairysis dilbis, sulaužytas kairiojo alkūnkaulio apatinis galas. Alkūnkaulio lūžio pobūdis įrodo, kad smūgis metaliniu raktu suduotas į kairiojo dilbio vidinę pusę. Kitose apžiūrimojo asmens kūno vietose jokių sužalojimų nėra. Dėl alkūnkaulio lūžio L. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgesniam nei 10 dienų terminui (b.l. 11).
Iš 2008-07-14 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. D. pateikė metalinį raktą juoda gumine rankena, kuris apžiūrėtas ir nufotografuotas (b.l. 8, 16-18).
Aptarti kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos duomenys, esantys įrodymais šioje byloje, neginčytinai patvirtina, kad L. D. dėl chuliganiškų paskatų sumušė kaltinamasis T. T. .
Kadangi dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai buvo sutrikdyta L. D. sveikata, jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Nukentėjusiojo L. D. sumažintas 5000 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Jo patirta turtinė ir neturtinė žala yra reali, pagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, dar labiau mažinti civilinio ieškinio nėra pagrindo (LR CK 6.263 str. 2 d.).
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis raktas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Kaltinamojo padaryta veika - apysunkis nusikaltimas. Už šį nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir dėl to gailisi. Sunkinančia - kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui.
Skiriant bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę - iki šio nusikaltimo padarymo jis buvo neteistas, narkologijos ir psichiatrijos kabinete nedispanserizuotas. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Teigiamai jį charakterizuojančia aplinkybe laikytina ir tai, kad po padaryto nusikaltimo rodė iniciatyvą atlyginti padarytą žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė.
Už kaltinamojo padarytą nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Šios jam skirtinos bausmės trukmė nustatoma artima vidurkiui, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo L. D. poziciją, jog jam yra svarbiausia žalos atlyginimas, o ne bausmės paskyrimas kaltinamajam, taip pat į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jokių nusikalstamų veikų anksčiau nėra padaręs, administracine tvarka nėra baustas, mokosi, nusikaltimo padarymo metu dirbo, kitokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtinas, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir kelis įpareigojimus.
T. T. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (L. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų 2008-07-12) ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams šešeriems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant trijų mėnesių terminą jiems atlikti ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo L. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš T. T. priteisti 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį raktą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.