Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., jo atstovei Eglei Grucytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininku, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 4 d., 00.00 val. Kaune, Taikos pr. 98A, (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas M. M. muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04), kuria deklaravo UAB „Arostė“ (įm. k. 158955820) į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes. Po muitinio įforminimo atlikus patikrinimą, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, patikrinus minėtos EID deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumą, Kauno teritorinėje muitinėje 2018 m. balandžio 20 d. įforminta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 8KM19/42-0222S, kuria nuspręsta pakeisti EID Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04) deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 8708 99 97 90 į 8708 29 90 90 ir taikyti 4,5 procentų trečiųjų šalių muito tarifą (muitinio įforminimo metu minėtai prekei buvo taikytas 3,5 procentų tarifas). EID Nr. 17LTK100IM02A7C1 (2017-07-04) apskaičiuota 201 Eur trūkstama importo mokesčių suma : muito (A00)-166 Eur ir PVM (B00) -35 Eur. Tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. kaltę dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo pripažino iš dalies, nes jo nuomone, taip įvyko ne dėl jo tyčios, o todėl, kad viešoje erdvėje apie pasikeitusius prekių kodus nebuvo skelbiama ir apie jų pasikeitimą sužinojo tik Muitinei atlikus patikrinimą. Visada tokios prekės buvo deklaruojamos tokiu pačiu kodu. Jis toje srityje dirba nuo 1994 m. Kai gavo iš Muitinės patikrinimo aktą, tai su jais nesiruošė ginčytis ir nuo tos dienos deklaruoja pagal Muitinės nurodytą kodą.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė Reda Gervelytė paaiškino, kad muitinė priėmė sprendimą atlikti supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl UAB „Arostė“ importuotų ir deklaruotų prekių klasifikavimo ir mokesčių apskaičiavimo teisingumo. Buvo nustatyta, jog importuota prekė buvo deklaruota, nurodant neteisingą TARIC kodą. Perskaičiavus deklaruotoms prekėms importo mokesčius, jie buvo didesni, todėl mano, kad M. M. kaltė dėl protokole nurodyto teisės pažeidimo yra įrodyta.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1), M. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog pateikdamas 2017 m. liepos 4 d. EID Nr. 17LTKR100IM02A7C1, suabejojo kilimėlių iš poliuretano naudojamų automobiliuose teisingumu. Tiek CMR'e, tiek invoise siuntėjas buvo nurodęs 4016910000 kodą. P. P. tarifinės informacijos tinklalapyje, rado Prancūzijos išduotą galiojančią PTI nuorodą, kad minėta prekė klasifikuojama 8708 99 97 90 kodu, kurį ir nurodė deklaracijoje. Tik vėliau iš Kauno teritorinės muitinės sprendimo sužinojo, kad tokios prekės turi būti deklaruojamos 8708 29 90 90 kodu. Kadangi buvo suklaidintas ir prekių siuntėjo ir PTI išduodančios institucijos, todėl šiuo atveju jaučiasi teisus (b. l. 3), Kauno teritorinės muitinės tarnybinis pranešimas (b. l. 4), Kauno teritorinės muitinės raštas dėl reikalavimo atvykti (b. l. 5), Kauno teritorinės muitinės raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 6), 2017-07-04 elektroninė importo deklaracija Nr. 17LTKR100IM02A7C1, kuria deklaravo UAB „Arostė“ į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes, kurioje prekė –kilimėliai iš poliuretano, ne stačiakampio formos (nelygiais ir formuotais kraštais, užapvalintais kampais) naudojami automobiliuose, prekės kodas - 8708 99 97 90, kurių statistinė vertė 16574, 87 Eur (b. l. 7-8), deklaracijos (b. l. 16, 17), Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita, kurios sprendžiamoje (rezoliucinėje) dalyje nurodyta, jog nuspręsta nustatyti UAB „Arostė“ importuotiems ir EID Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04) preke Nr. 1 deklaruotiems kilimėliams iš poliuretano, naudojamiems automobiliuose TARIC kodą 8708 29 90 90 bei perskaičiuoti deklaruotoms prekėms importo mokesčius : muitą, kuris padidėja 166 Eur, bei PVM, kuris padidėja 35 Eur ir bauda 20 Eur (b. l. 9-10), Kauno teritorinės muitinės pranešimas (b. l. 11), UAB „Arostė“ pranešimai (b. l. 12, 13), Muitinės tarpininko paslaugų tiekimo sutartis (b. l. 14-15), sąskaitos (b. l. 18-24), 2018-05-02 lėšų pervedimo nurodymas, iš kurio matyti, kad UAB „Arostė“ Muitinės departamentui pervedė 166 Eur (b. l. 30), deklaracijos, iš kurių matyti, kad prekė – plastikiniai kilimėliai ne stačiakampio formos (nelygiais ir formuotais kraštais, užapvalintais kampais) 2012-2016 m. deklaruota nurodant prekių kodą - 8708 99 97 90 (b. l. 31), Mokesčių ir muitų sąjungos paieškos rezultatų sąrašas, iš kurio matyti, kad Prancūzijoje tokiai pačiai prekei- plastikiniams transporto priemonių kilimams taikomas nomenklatūros kodas 8708 99 97 90 (b. l. 36, 37), Kauno teritorinės muitinės prekės klasifikavimo aktai, iš kurių matyti, kad 2012 m. Kauno teritorinė muitinė buvo nustačiusi aukščiau nurodytai prekei - plastikiniams transporto priemonių kilimams nomenklatūros kodą 8708 99 97 90 (b. l. 38-41).

Taip pat byloje surinkta M. M. charakterizuojanti medžiaga: asmens tapatybės kortelės kopija (b. l. 2), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad M. M. baustas administracine tvarka (b. l. 25-28).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad M. M. pateikė neteisingus duomenis elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 17LTKR100IM02A7C1, tai yra neteisingai nurodė prekės TARIC kodą, to pasekoje buvo pritaikytas mažesnis mokesčio tarifas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M., savo kaltę pripažindamas iš dalies, nurodė, jog tokios prekės visą laiką buvo deklaruojamos tokiu pačiu kodu, o Muitinei pakeitus prekės kodą, viešoje erdvėje apie pasikeitusius prekių kodus nebuvo skelbiama ir apie jų pasikeitimą sužinojo tik Muitinei atlikus patikrinimą. Jis neturėjo tyčios importuotą prekę deklaruoti neteisingu kodu ir už ją mokėti mažesnius mokesčius.

Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdamas importo deklaraciją M. M. tapo atsakingas, kad duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau- Reglamento), 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi, M. M. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis duomenis apie prekės deklaracijoje nurodė remdamasis prekės siuntėjo pateiktais duomenis, neįsitikinęs, jog teisingai nurodė visus duomenis, negali panaikinti jo, kaip deklaruojančio asmens, atsakomybės. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodant teisės normą, kurią pažeidė M. M., buvo nurodytas tik Reglamento 15 straipsnis, nenurodant konkrečių jo dalių, tačiau iš protokolo bei byloje surinktų rašytinių duomenų esmės matyti, kad 2018-10-03 protokolas jam surašytas dėl Reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, keliamų deklaraciją pateikiančiam asmeniui, nesilaikymo, todėl kaltinime tikslinamas jo atsakomybės ribas apibrėžiantis teisės aktas, nurodant Reglamento 15 straipsnio 2 dalį. Ši aplinkybė nekeičia protokole nurodyto administracinio nusižengimo esmės ir tai nesudaro pakankamo pagrindo grąžinti bylą Institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos (b. l. 9-10), kurios sprendžiamoje (rezoliucinėje) dalyje nuspręsta nustatyti UAB „Arostė“ importuotiems ir EID Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04) preke Nr. 1 deklaruotiems kilimėliams iš poliuretano, naudojamiems automobiliuose TARIC kodą 8708 29 90 90 bei perskaičiuoti deklaruotoms prekėms importo mokesčius : muitą bei PVM, (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Iš M. M. paaiškinimų matyti, jog gavęs Kauno teritorinės muitinės patikrinimo aktą, nuo jo gavimo dienos tokio tipo importuotas prekes deklaruoja pagal Muitinės nurodytą kodą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė vieną iš bylos M. M. atžvilgiu nutraukimo pagrindų nurodė ANK 21 straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad neatsako asmuo, kuris kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija, šiuo atveju nurodytų įstatymo nuostatų taikyti nėra pagrindo, kadangi iš institucijos atstovės paaiškinimo matyti, kad M. M. dėl prekių kodų nustatymo, rekomendacijų, patarimo į Kauno teritorinę muitinę konsultacijai nebuvo kreipęsis, o vadovavosi seniau nustatytu prekės kodu, t. y. jis nebuvo pakankamai rūpestingu, pakankamai nesidomėjo muitinės nustatomu konkrečios importuotos prekės nomenklatūros kodu ir jo galimu pasikeitimu bei neišnaudojo visų galimų priemonių, kad nustatytų ir į deklaraciją įrašytų teisingą prekės kodą. Todėl faktas, kad M. M. pasitikėjo prekių siuntėjo nurodytais duomenimis, įrašydamas juos į deklaraciją, jo, kaip deklaranto, atsakomybės nešalina. Šiuo atveju, M. M. teisės pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma – pasitikėdamas jam pateikta informacija bei anksčiau turėta informacija apie tokių prekių kodą, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (ANK 9 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus surinktus ir aptartus įrodymus, daroma išvada, kad M. M. kaltė dėl prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimo yra pilnai įrodyta. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog M. M. muitiniam įforminimui pateikus elektroninę importo deklaraciją Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04), Kauno teritorinė muitinė nusprendė pakeisti EID Nr. 17LTKR100IM02A7C1 (2017-07-04) deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 8708 99 97 90 į 8708 29 90 90, tačiau iš Kauno teritorinės muitinės 2018-04-20 įforminta supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 8KM19/42-0222S matyti, kad buvo nuspręsta deklaruotos prekės Nr. 1 TARIC kodą iš 8708 99 97 90 pakeisti ne į 8708 82 90 90, bet į 8708 29 90 90, todėl ši klaida laikytina rašymo apsirikimu ir nesudaro pakankamo pagrindo grąžinti bylą Institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

Iš bylos duomenų matyti, 2018-10-04 Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybiniu pranešimu Nr. 4B-(P)-4635 buvo nustatyta, jog UAB „Arostė“ į Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių pagal elektroninę importo deklaraciją Nr. 17LTKR100IM02A7C1 vertė 16574, 87 Eur. M. M. administracinį nusižengimą padarė 2017-07-04. Tuo metu pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, vienas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis buvo lygus 37,66 euro. ANK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tačiau remiantis teismų praktika ši nuostata netaikoma, kai keičiasi MGL (MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo 4 straipsniu) dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Minimalių ekonominių – socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos, todėl MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-10-31 nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-519/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-194-202/2018). Taigi, M. M. neteisėtai gabenamų prekių (vaistų) privalomų pateikti muitinei vertė atitiko 440 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius ir administracinio nusižengimo padarymo metu viršijo 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Dėl neteisingai įrašytos prekės kodo susidarė 201 Eur neteisingai apskaičiuotų muitų ir mokesčių suma. Neteisingai apskaičiuoti muitai ir mokesčiai sudaro 5,33 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Taigi, byloje surinktais įrodymais pilnai įrodyta, jog (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas M. M., 2017-07-04 pateikdamas deklaraciją ir jame nurodydamas neteisingus duomenis, tai yra neteisingą prekės TARIC kodą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi jis neteisingus duomenis pateikė deklaracijoje, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, todėl baustinas.

M. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, pildydamas deklaraciją pasitikėjo siuntėjo jam nurodytais duomenimis bei pasitikėdamas ankstesniu laikotarpiu nustatytu prekės kodu, kas jį suklaidino. Byloje nustatyta, kad M. M. teisingai nurodė prekės muitinę vertę, tačiau dėl neteisingo prekės TARIC kodo ir prekės aprašymo deklaracijoje muitinė paskaičiavo mokestinę nepriemoką. Taigi, konstatuojama, kad jis administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma, tačiau tai nešalina M. M. administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą. Nėra nustatyta M. M. nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Iš 2018-05-02 lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad UAB „Arostė“ 2018-05-02 Muitinės departamentui pervedė 166 Eur, t. y. perskaičiuotą muito mokestį (b. l. 30). Iš M. M. paaiškinimo matyti, kad po Muitinės atlikto patikrinimo, jis iš karto pradėjo deklaruoti aukščiau nurodyto tipo prekes pagal Muitinės nurodytą prekės kodą. M. M. yra dirbantis. Iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, iš ko sprendžiama, kad jo finansinė padėtis nėra gera. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 25-28) matyti, kad bylos nagrinėjimo dienai jis baustas pagal ANK 212 straipsnyje numatytų teisės pažeidimų padarymą, tačiau nagrinėjamo teisės pažeidimo dienai (2017-07-04) už analogiškus teisės pažeidimus, numatytus tame pačiame ANK straipsnyje, M. M. administracine tvarka nebuvo baustas.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo elgesį po teisės pažeidimo padarymo bei visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, už šį pažeidimą numatyta net ir minimali bauda yra neproporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui ir būtų per griežta ir neteisinga nuobauda, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už šio administracinio nusižengimo padarymą M. M. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - mažesnę baudą, nei ANK 215 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18092592908.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.