- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1633-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01464-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės J. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą mokamą po 260 Eur per mėnesį šalių nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini) Taip pat prašė nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su motina. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas pakankamai neprisideda prie vaikų išlaikymo, vaikai gyvena su ieškove, jai vienai išlaikyti vaikus yra sunku. Prašymas dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nemotyvuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, mokamų periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Nutartį dėl išlaikymo priteisimo nutarė vykdyti skubiai.
3. Teismas atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pakankamai neprisideda prie vaikų išlaikymo vaikams ir tai, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas nuolatinis išlaikymas, o bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, sprendė, jog yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną materialinį išlaikymą. Įvertinęs tai, kad iš ieškovės prašymo negalima spręsti kokio laikinojo išlaikymo jį prašo, t. y. 260 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ar ši suma skirtina abiem vaikams, neteikia atsakovas vaikams išlaikymo ar teikia nepakankamai, teismas padarė išvadą, jog laikinas išlaikymas priteisiamas orientuojantis į nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantį minimalų neto darbo užmokestį, kuris yra 395,78 Eur ir šalių nepilnamečiams vaikams priteisė laikiną išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas.
4. Nurodė, jog laikinoji vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatoma, kai tarp tėvų yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir vaiko gyvenamosios vietos neapibrėžtumas iki bylos išnagrinėjimo gali sudaryti sąlygas vaiko teisių pažeidimui. Kadangi ieškovė šio prašymo nemotyvuoja, be to pati nurodo, jog nekeliamas ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl teismas šią laikinąją apsaugos priemonę vertino kaip perteklinę ir prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas (apeliantas) A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. B. ir T. B. priteisimo arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. B. ir T. B. priteisimo – priteisti iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. B. ir T. B. po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, mokamų periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas nurodo, jog jau daugiau kaip metus su puse negali netrukdomai bendrauti ir susitikti su savo vaikais. Ieškovė nuolat konfliktuoja su atsakovu dėl jo ir vaikų susitikimų, draudžia jiems nekliudomai bendrauti. Ieškovė neneigia, kad atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau jos manymu, toks išlaikymas yra nepakankamas. Teigia, jog pagal savo finansines galimybes moka vaikams kiekvieną mėnesį išlaikymą, perduodamas ieškovei pinigus grynaisiais.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą, visiškai neatsižvelgė į atsakovo finansines galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis dabartiniu laikotarpiu yra sunki, teismo nustatyto dydžio išlaikymo jis realiai teikti negali. Mokestiniu laikotarpiu 2018 m. atsakovo apmokestinamų pajamų suma sudarė 735,39 Eur. Šiuo metu atsakovo teikiama kiekvienam vaikui išlaikymo suma 100-120 Eur, apelianto nuomone, nepažeidžia vaikų interesų ir yra pakankama vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui.
5.3. Apeliantas nurodo, kad jam yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Jis serga Krono liga nuo 2008 m., kuri yra nepagydoma. Gydosi medikamentais, kuriems išleidžia didelę dalį gaunamų pajamų. Taip pat 2019 m. gegužės 4 d. buvo susilaužęs kulnakaulį. Atsakovui diagnozuota katarakta, reikalinga operacija. Taigi, ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo dydžio atsakovas realiai neįstengtų sumokėti. Atsakovui nustatytas darbingumo lygis ir esama sveikatos būklė nesudaro didesnių galimybių dirbti ir daugiau užsidirbti.
Atsiliepimas
6. Ieškovė J. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinyje išsamiai išdėstė šalių vaikų poreikius, pateikė sumas, kurios reikalingos šalių vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovui yra puikiai žinoma, jog abu vaikai turi specialiųjų poreikių, lanko papildomus, mokamus būrelius. Atsakovas nuo 2018 m. vasario 1 d. vaikų išlaikymui nėra davęs grynųjų pinigų, todėl ir prašo ieškiniu priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismo nustatytas laikinas išlaikymo dydis yra minimalus išlaikymo dydis. Atsakovui žinoma, kad pagal vaikų poreikius, šis išlaikymo dydis nėra pakankamas jų išlaikymui. Atsakovo teismui pateikta metinė pajamų deklaracija neatitinka tikrovės. Ieškovė mano, jog atsakovas deklaraciją tikslino ir teikė iš naujo, siekia nuslėpti pajamas. Atsakovas nori išvengti vaikų išlaikymo pareigos ir naštos, dirbtinai, netgi neteisėtai menkina savo turtinę padėtį. Teismui pateikia tik oficialiai gaunamas pajamas, bet nenurodo, kad turi nekilnojamojo turto, įregistravęs įmonę, kurios vertė apie 17 000 Eur, turi ginklų, automobilių, priekabą ir t. t. Atsakovas nuolat bendrauja su sūnumi, papirkinėja jį duodamas pinigų smulkiom išlaidoms, telefonais, tuo tarpu su dukra nebendrauja. Ieškovė teigia, kad atsakovas iki proceso pradžios rimtų sveikatos problemų neturėjo, nurodyti vaistai yra kompensuojami valstybės, o operacija finansuojama iš valstybinės ligonių kasos. Atsakovas yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus, daugiau išlaikytinių neturi, yra įgijęs turto, todėl prie nepilnamečių vaikų išlaikymo gali prisidėti tinkamai ir maksimaliai viso proceso metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
10. Apeliantas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, mokestiniu laikotarpiu 2018 m. jo apmokestinamųjų pajamų suma sudarė 735,39 Eur, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, serga nepagydoma Krono lyga, diagnozuota katarakta, medikamentams išleidžia didelę dalį gaunamų pajamų, todėl teismo nustatyto dydžio išlaikymo jis realiai teikti negali. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš apelianto pateiktų dokumentų matyti, jog 2010 m. balandžio 21 d. 40 proc. darbingumo lygis nustatytas 1 metams. Įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo metu apeliantui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, nepateikta. Apeliantas nurodydamas, jog jo materialinė padėtis yra sunki, pateikė tik 2018 m. metinę pajamų deklaraciją, tačiau nepateikė jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.
11. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo pusės. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, būdamas tėvu, savo vaikų atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik dėl tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo dirbti ir/ar daugiau uždirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaikų poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo nei panaikinti, nei sumažinti laikinai priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog laikino išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo šiuo atveju užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, atitinka formuojamą teismų praktiką, taip pat nepažeidžia ir atsakovo teisių bei interesų.
13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.