- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- Iv-3476-815/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Š. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjui – Š. S., pareiškėjo – Š. S. atstovui – advokatui Anatolijui Novikovui, atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atstovei – šios tarnybos vyresniajai patarėjai Jurgitai Levinienei, atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos l. e. Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas Justinai Užumeckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – Š. S. skundą atsakovėms – Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – Š. S. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Anatolijaus Novikovo (2011 m. liepos 21 d. atstovavimo teisme sutartis Nr. 23 (t. 1, b. l. 7)), su skundu (t. 1, b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1-95);
1.2. grąžinti jį į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas;
1.3. priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos (toliau – ir Tarnyba) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
1.4. priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 17 d. sprendime Nr. 1-1077 „Dėl Š. S. skyrimo į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas“ buvo paskirtas į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas, veikdamas kaip Savivaldybės kontrolierius bei vadovaudamas Tarnybai, tinkamai vykdė jam pavestas pareigas, tai patvirtina Savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 1-2071 patvirtinta Tarnybos 2010 m. veiklos ataskaita. Tarnybos atliekamas auditas turi tiesioginės įtakos tikrinamiems subjektams, kadangi tai dažnai yra pagrindas šių asmenų atsakomybei; siekdamas išvengti atsakomybės ar ketindamas imtis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidžiančių veiksmų, Vilniaus miesto meras inicijavo pareiškėjo atleidimą iš pareigų. Kaip pagrindas Savivaldybės tarybai pateikti siūlymą atleisti pareiškėją iš pareigų buvo sugalvotas tariamas ir niekuo nepagrįstas įtarimas dėl, esą, pareiškėjo padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, nors kaip minėta, Savivaldybės taryba, patvirtinusi veiklos ataskaitą, pripažino, kad pareiškėjas bei Tarnyba pareigas atliko tinkamai. Kadangi jokio tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė, akivaizdu, jog tai buvo įtakota išimtinai politinių motyvų, nes Tarnyba aktyviai bei principingai vykdė savo pareigas, tirdama galimus viešųjų pirkimų pažeidimus (vykdytas tyrimas dėl Vilniaus energijos neskaidrių viešųjų pirkimų, dėl kurių yra tokios didelės šildymo kainos, be to, buvo pradėtas tyrimas dėl „Siemens“ arenos, kuriai kasmet Vilniaus miestas skiria po 1,75 mln. Lt, nors pagal įstatymus draudžiama proteguoti vieną įmonę, juolab, kad ji nevykdo prisiimtų įsipareigojimų). Priimant sprendimą atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, visiškai nevertintos faktinės aplinkybės, kurias būtina nustatyti, siekiant skirti nuobaudą už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o vertinti tik politiniai motyvai ir jokio faktinio pagrindo skirti nuobaudą už šiurkštų tarnybinį nusižengimą nebuvo. Pareiškėjas skundą grindžia tokiais argumentais.
2.1. Skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą dėl politinių ir asmeninių motyvų už tariamai atliktus tarnybinius pažeidimus siekta dar 2010 m. liepos 30 d., pirmą kartą įteikus Komisijos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-50(3.4.53-AD14) (toliau – ir pranešimas Nr. A164-50(3.4.53-AD14)). Naujai sudarytos Komisijos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) 2011 m. gegužės 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-28(3.4.53-AD14) (toliau – ir pranešimas Nr. A164-28(3.4.53-AD14)) nurodyti įtarimai yra absurdiški ir niekuo nepagrįsti, jų neteisėtumą patvirtina tai, kad pranešimo Nr. A164-28(3.4.53-AD14) 4 ir 5 punktai yra identiški 2010 m. liepos 30 d. pranešimo Nr. A164-50(3.4.53-AD14) 6 ir 7 punktuose nurodytiems tariamai pareiškėjo padarytiems pažeidimams.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas apkaltintas tuo, kad išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) nurodytomis dienomis neva nebuvo Savivaldybės administraciniame pastate, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, taip pat darbą pradėjo vėliau ir užbaigė anksčiau, negu nustatytas darbo laikas; pareiškėjas pateikė dokumentus, paneigiančius šias aplinkybes, tačiau Komisija vadovavosi išimtinai Savivaldybės pastato Darbuotojų judėjimo kontrolės elektroninės sistemos (toliau – ir Sistema), kuri nepritaikyta darbo drausmei kontroliuoti (Sistema skirta ne darbo laikui apskaičiuoti, o identifikuoti į pastatą patenkančius asmenis). Pažymėtina, kad pareiškėjas Komisijai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2011 m. sausio 5 ir 6 dienomis jis sirgo, buvo laikinai nedarbingas, dėl 2011 m. sausio 28 d., balandžio 15 ir 19 dienų, kai taip pat buvo darbe, pateikė šiomis dienomis jo pasirašytų dokumentų kopijas, 2011 m. sausio ir balandžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau Komisija minėtų dokumentų neįvertino, juos ignoravo ir vis tiek teigė, kad pareiškėjas neva nebuvo darbe, nors tai patvirtinančių duomenų nėra. Komisija nurodė, kad Tarnyba nesinaudoja elektronine dokumentų registravimo sistema, todėl tai, esą, reiškia, kad pareiškėjas darbo vietoje nebuvo, o dokumentus pasirašė vėliau. Nė viename pareiškėjo veiklą reglamentuojančiame teisės akte nenumatyta „pažymėti“ atvykimo į darbo vietą Savivaldybės pastate esančiuose prietaisuose su patekimo į Savivaldybės pastatą kortele. Sistema negali apskaičiuoti darbo laiko, kai Tarnybos funkcijos atliekamos ne administraciniame pastate, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Patikrinus Sistemą paaiškėjo, kad ji užfiksuoja tik pirmąjį asmenį, be to, ji nėra metrologiškai patikrinta, jos duomenys yra klaidingi (pavyzdžiui, yra užfiksuoti tokie laikai: 8 val. 4 min. 90 sekundžių, 16 val. 8 min. 90 sekundžių).
Pareiškėjas, kaip Tarnybos vadovas, savarankiškai organizavo ir kontroliavo visą Tarnybos darbą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 3 dalį Savivaldybės kontrolierius atskaitingas tik Savivaldybės tarybai. Tarnybos tarnautojai yra auditoriai, dažniausiai nuolat dirba Savivaldybės įstaigose ir kontroliuojamose įmonėse ir pagal Savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. B-01-4 patvirtintų Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 10 punktą vadovaujasi audituojamo subjekto darbo laiko režimu. Komisija apklausė tik audituotų asmenų darbuotojus ir vadovus, kurių veiklos pareiškėjas nekontroliavo, nes kontroliuoja tik pavaldžių auditorių veiklą, o ne audituojamų įstaigų darbuotojus.
2.3. Pareiškėjas buvo apkaltintas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, kadangi tariamai nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendime Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punkto reikalavimų.
2.4. Pareiškėjas pranešime Nr. A164-28(3.4.53-AD14))kaltintas tuo, kad, esą, nevykdė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, t. y. tariamai neorganizavo darbuotojų, vairuojančių transporto priemones, blaivumo bei apsvaigimo prieš reisą tikrinimo. Pažymėtina, kad asmenų, vairuojančių tarnybinį transportą neblaivumo (girtumo) tikrinimo tvarka numatyta Tarnybos vidaus tvarkos, kuri buvo pateikta Komisijai, 35 punkte. Be to, teisės aktuose nenumatyti privalomų blaivumo tikrinimo būdai ar techninės priemonės. Darbuotojai be specialių techninių priemonių visuomet tikrinami prieš pat reisą, jeigu kyla įtarimų dėl neblaivumo, darbuotojai siunčiami medicininei apžiūrai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kaip numatyta Tarnybos vidaus tvarkos 35 punkte; pažymėtina, jog niekada nenustatyta, kad pareiškėjo darbuotojai būtų vairavę neblaivūs.
2.5. Išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) teigiama, kad pareiškėjas nevykdė pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai A. A., O. L., E. P., J. P., R. T. laikytųsi darbo laiko drausmės, nors šie asmenys tinkamai vykdė savo pareigas. Tačiau Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis darbo drausmės laikymosi kontrolė organizuota tinkamai, tarnautojai nebūna tarnybinėse patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, tik teisės aktuose nustatytais atvejais: kai atlieka auditus ne Tarnybos patalpose, kai vykdo kitas tarnybines funkcijas ne Tarnybos patalpose, yra išvykę į kitas institucijas arba yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigas, be to, tarnautojai iš tarnybinių patalpų išvyksta tik gavę tiesioginio vadovo sutikimą. Darbo drausmės nesilaikymo faktų nustatyta nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nevykdė darbo drausmės laikymosi kontrolės.
Komisija rėmėsi tik Sistema, kurios duomenys yra visiškai netikslūs, nes patikrinus pateiktas išklotines paaiškėjo, kad net ir tais atvejais, kai darbuotojai aktyvuodavo leidimus, tai likdavo neužfiksuota Sistemoje. Pareiškėjas Komisijai pateikė minėtų asmenų el. laiškus, pasirašytus nurodytomis dienomis, dėl kurių jiems pareikšti kaltinimai nebuvimu darbe, kurie patvirtino, jog minėti asmenys ir po paskutinio Sistemoje užfiksuoto įrašo toliau dirbo savo darbo vietoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo įsakymu J. P. buvo nustatytas darbo laikas nuo 7.30 val. iki 16.30 val., tačiau Komisija į tai neatsižvelgė.
2.6. Išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) kritikuojama pareiškėjo pozicija dėl Balsių mokyklos statybos sutarties, nurodoma, kad vertinimas atliktas paviršutiniškai, spekuliatyviai, interneto svetainėje pateikta ne visa informacija, kurios pageidautų Komisija, nors Tarnybos atliktų vertinimų kontrolę atlieka ne Savivaldybė, o Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
2.7. Pažymėtina, kad Komisija pripažino, jog pareiškėjas laikėsi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
2.8. Pažymėtina, kad keturi Komisijos nariai yra Savivaldybės administracijos, t. y. subjekto, kuriame Tarnyba atlieka išorės auditą, darbuotojai ir kurių atžvilgiu Savivaldybės kontrolierius turi administracinius įgalinimus, t. y. turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, taip pat siūlyti taikyti tarnybinę (drausminę) atsakomybę. Tokiu būdu Savivaldybės kontrolieriaus kontroliuojami asmenys yra įgalioti vertinti juos kontroliuojančio asmens veiklą. Taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad tie asmenys bus neobjektyvūs ir šališki. Be to, tie patys asmenys dirbo Vilniaus miesto mero sudarytoje Komisijoje ir buvo priėmę pareiškėjui nepalankų sprendimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 9 punktu, pareiškėjas buvo pareiškęs nušalinimą Komisijos nariams: A. G., L. K., V. P., E. V., tačiau jie nenusišalino.
2.9. Pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą Nr. 1-95 sužinojo tik dėl to, kad buvo blokuoti jo turimi leidimai patekti į pastatą, paimtas valstybės tarnautojo pažymėjimas; su šio sprendimo turiniu pareiškėjas skundo teismui pateikimo metu nebuvo susipažinęs, tačiau iš šio teisės akto projekto akivaizdu, kad sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų priimtas remiantis ginčijamomis Komisijos 2011 m. birželio 6 d. išvadomis. Kadangi pagrindo paskirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų nebuvo jokio pagrindo, sprendimas Nr. 1-95 naikintinas, kaip prieštaraujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
2.10. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada laikytina įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš Tarnybos sudedamąja dalimi, tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimą teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodyta materialinės teisės norma, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar išvadoje nurodyti pareiškėjo tariamai padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti iš tikrųjų ir ar jie nurodytos materialinės teisės normos taikymo prasme atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y., ar jie gali būti laikomi šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (2011 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1098-11); bet kokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo sudėčiai yra būtina sąlyga, kad valstybės tarnautojo veika prieštarautų jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 8 punkto nuostatas ne bet koks valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, o tas, kuris šiurkščiai pažeidžia šių teisės aktų ar valstybės tarnautojo pareigoms nustatytus reikalavimus (2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-141/2011).
2.11. Rengiant išvadą bei priimant sprendimą dėl griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš užimamų pareigų – skyrimo pareiškėjui, privalėjo būti ne tik įrodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, bet ir kad šis nusižengimas gali būti traktuojamas kaip šiurkštus. Kaip matyti iš pateiktos faktinės situacijos bei argumentų, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas padarė kokius nors tarnybinius nusižengimus ar kad bet kuris iš Komisijos nurodytų veiksmų galėjo būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant ginčus dėl valstybės tarnautojo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, visais atvejais parenkant jam vieną iš tarnybinių nuobaudų rūšių, turi būti laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. paskirtoji tarnybinė nuobauda savo griežtumu turi atitikti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies reikalavimus (administracinės bylos Nr. A2-334-04, Nr. A14-726-04, taip pat Administracinių teismų praktika Nr. 9, 323–325 psl.)
II
Atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 92–93) ir patikslintame atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 2, b. l. 66–68) (toliau šiame sprendime atsiliepimo ir patikslinto atsiliepimo į pareiškėjo skundą prasme vartojama atsiliepimo sąvoka) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
Motyvuojamoji dalis
4. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje reglamentuota teismo teisė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, jeigu nustato, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui. Pareiškėjas skunde teismui viena iš atsakovių nurodė Tarnybą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos kompetencija neapima Savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš tarnybos klausimų, taip pat tarnybinių nusižengimų tyrimų ir nuobaudų skyrimo Savivaldybės kontrolieriui klausimų, taip pat į tai, kad Tarnyba nėra tinkamas subjektas, atsakingas už vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, tikslinga šioje byloje pakeisti atsakovę – Tarnybą ir atsakove laikyti Vilniaus miesto savivaldybę.
III
Atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 2, b. l. 8–9) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir pritaria trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime (t. 1, b. l. 95–110) išdėstytai pozicijai ir argumentams, bei prašo teismą vadovautis minėtais argumentais.
IV
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 95–110) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia tokiais argumentais.
1. Dėl faktinių ir teisinių skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindų
Pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, nesudarantys pagrindo naikinti teisėto sprendimo Nr. 1-95 bei tenkinti su tuo susijusius pareiškėjo reikalavimus. Sistemiškai aiškinant skundžiamą sprendimą ir siekiant suprasti tikrąją teisės akto prasmę, taip pat vertinant pareiškėjo tarnybinės nuobaudos teisėtumą, būtina atkreipti dėmesį į visus išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) konstatuotus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, kitas aplinkybes, kurios buvo vertinamos, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ir Savivaldybės kontrolieriaus pareigybei keliamus reikalavimus.
1.1. Dėl savivaldybės kontrolieriaus pareigybės
Atliekant pareiškėjo darbo drausmės tyrimą, priimant išvadą Nr. A27-117(3.4.53-AD14) ir skiriant pareiškėjui griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, vertinta pareiškėjo – Savivaldybės kontrolieriaus vykdomų funkcijų kontrolės srityje ypatinga svarba bei pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo, teisinis statusas (teisės ir pareigos). Pagal Savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendime Nr. 1-539 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymą (toliau – ir Pareigybės aprašymas) Savivaldybės kontrolierius, kaip Tarnybos vadovas, yra atsakingas už visą tarnybos darbą: tiek atliekamas Savivaldybės kontrolės ir audito funkcijas, tiek kontrolieriaus vadovaujamo juridinio asmens veiklą (tarnybos vidaus administravimą – personalą, biudžeto valdymą ir kt.).
1.2.2. Pareiškėjo teiginiai dėl tariamo politinio suinteresuotumo laikytini neigiamomis emocijomis paremta pareiškėjo nuomone ar situacijos vertinimu, todėl vertintini kritiškai ir nelaikytini teisiškai reikšmingais nagrinėjamai bylai.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmė kolegialus subjektas – Savivaldybės taryba, kurioje balsuoja 51 tarybos narys, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis pareiškėjas teigia, jog mažiausiai daugiau negu pusė Savivaldybės tarybos narių turėjo politinį motyvą atleisti jį iš darbo. Teikdamas niekuo nepagrįstus argumentus dėl tariamų politinių sprendimo motyvų, pareiškėjas siekia ne tik išvengti įrodinėjimo naštos, bet ir atsakomybės dėl teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios paties pareiškėjo veiklos (neveikimo); be to, toks pareiškėjo teiginys laikytinas ne tik neįrodytu, bet ir teisiškai nelogišku: vadovaujantis pareiškėjo logika, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra politizuotas, Savivaldybės tarybos visoje Lietuvoje negalėtų įgyvendinti pareigos, numatytos Vietos savivaldos įstatyme, skirti ir atleisti savivaldybės kontrolierių, nes visada kiltų įtarimas, jog priimtas sprendimas yra nulemtas aktyvios kontrolieriaus veiklos, už kurią savivaldybės kontrolierius baudžiamas atleidimu iš pareigų. Teiginiais dėl politinio suinteresuotumo pareiškėjas kenkia institucijos, kurioje dirbo, autoritetui, pažeidžia profesinės etikos reikalavimus.
Pareiškėjo tarnybinės veiklos patikrinimus inicijavo ne vienas, o du merai (2010 m. – V. Navickas, 2011 m. – A. Z.), todėl kyla ne politinio susidorojimo klausimas, o objektyvių pareiškėjo darbo drausmės nesilaikymo ir tarnybinių funkcijų tinkamo nevykdymo klausimas. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato darbdaviui prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnautojų veiklos kontrolė – svarbi visuomenės pasitikėjimo valstybe ir jos teise sąlyga, todėl nustačius tarnybinį nusižengimą Savivaldybės taryba turėjo pareigą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą.
1.3. Dėl Savivaldybės tarybos patvirtintos Tarnybos 2010 m. veiklos ataskaitos
Pareiškėjo teiginys, jog tai, kad veikdamas kaip Savivaldybės kontrolierius bei vadovaudamas Tarnybai tinkamai vykdė jam pavestas pareigas, patvirtina Savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 1-2071 patvirtinta Tarnybos 2010 m. veiklos ataskaita, yra nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas, kadangi:
1.3.1. paminėtas Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-2071 reiškia, jog Savivaldybės taryba įvertino Tarnybos atliktą darbą pagal patvirtintą Tarnybos veiklos planą, tačiau nesvarstė ir nevertino kontrolieriaus tarnybinių nusižengimų, taip pat nėra teisinių pagrindų netvirtinti Tarnybos veiklos ataskaitos, kai kontrolierius dėl nepateisinamos priežasties nebuvo darbe arba kad neatliko kitų pareigų, tiesiogiai susijusių su įstaigos vadovo funkcijomis, taigi, Savivaldybės taryba sprendime dėl Tarnybos veiklos ataskaitos įvertino Tarnybos veiklos plano įvykdymą, o ne pareiškėjo tarnybinę drausmę;
1.3.2. tvirtindama Tarnybos ataskaitą, Savivaldybės taryba įvertino Tarnybos veiklos ataskaitą už 2010 metus, o Savivaldybės tarybos sprendimas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą buvo priimtas įvertinus pareiškėjo drausminę atsakomybę nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. balandžio 29 d.; taigi, pareiškėjo teiginiai dėl tariamo pareiškėjo veiklos teigiamo įvertinimo laikytini neatitinkančiais tikrovės.
1.4. Dėl pareiškėjo nebuvimo darbe 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. be pateisinamos priežasties
Komisija, atsižvelgdama į Sistemos duomenis, konstatavo, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. nebuvo darbo vietoje, t. y. personalinis pareiškėjo leidimas nebuvo aktyvuotas Savivaldybės pastate visą darbo dieną. Pareiškėjas teigia, kad jam tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai, nes minėtomis dienomis darbo funkcijas vykdė ne darbo vietoje, vėliau, prieštaraudamas pateiktiems paaiškinimams, nurodo, jog tomis dienomis buvo darbe, šiam teiginiui pagrįsti pateikė tomis dienomis pasirašytus dokumentus, tačiau šie įrodymai vertintini kritiškai ir nelaikytini turinčiais įrodomosios galios.
1.4.1. Tarnyba nesinaudoja elektronine dokumentų valdymo sistema, kuri leidžia tiksliai identifikuoti dokumento pasirašymo laiką, kadangi jam suteikiamas unikalus numeris, tą akimirką, kai dokumentas yra pasirašomas, taigi, nėra galimybių objektyviai patikrinti, kada iš tiesų buvo pasirašyti pareiškėjo pateikti dokumentai. Be to, Tarnybos gautų, siunčiamų dokumentų registravimas vyksta užpildant dokumentų registravimo žurnalą ranka. Remiantis pateiktomis registracijos žurnalo kopijomis, Tarnyboje per savaitę (mėnesį) užregistruojami 1–2 dokumentai, todėl pareiškėjui nesant darbe nors ir dvi dienas iš eilės, dokumentui gali būti paliekamas laisvas registracijos numeris, o dokumentas gali būti pasirašytas bet kurią kitą dieną. Ši dokumentų valdymo tvarka, nustatyta Kontrolieriaus, iš esmės sukuria situaciją, kai objektyviai negalima patikrinti, ar dokumentas iš tiesų buvo pasirašytas dokumente nurodytą dieną, todėl Pareiškėjo pateikti dokumentai laikytini neturinčiais įrodomosios galios.
1.4.2. Abejones dėl dokumentų datos tikrumo patvirtina ir pareiškėjo skunde nurodyto dokumento – tariamai 2011 m. balandžio 19 d. darbo metu pasirašyto įsakymo Nr. A-01-4 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo P. Š.“ turinys (pareiškėjas suteikė tarnautojui atostogas tą dieną, kai tarnautojas faktiškai atostogavo, todėl apie priimtą įsakymą atostogų metu tarnautojas negalėjo būti supažindintas). Taigi, pareiškėjas ne tik nesilaikė įstatymuose numatytos atostogų suteikimo procedūros, bet ir priėmė įsakymus atgaline data (pareiškėjui nepasirašius įsakymo, tarnautojas jau atostogavo).
1.4.3. Pasak pareiškėjo, 2011 m. sausio 28 d., 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. jis lankėsi Tarnybos audituotų subjektų patalpose. Pažymėtina, kad Komisija patikrino pareiškėjo paaiškinimą dėl išvykimo į kitas įstaigas – atliko Tarnybos audituotų subjektų vadovų ir buhalterių apklausą (žr. Komisijos protokolo 2011 m. gegužės 30 d. protokolo Nr. A27-108(3.1.29-AD14) (toliau – ir protokolas Nr. A27-108(3.1.29-AD14)) ir, 7 liudytojų teigimu, nė vienoje iš įstaigų pareiškėjas nesilankė; be to, kyla pagrįstų abejonių, kokiu būdu pareiškėjas niekieno nepastebėtas praleisdavo visą darbo dieną VšĮ „Vilnijos verslo inkubatorius“ bei Vilniaus 1, 2, 3 vaikų globos namuose, kuriuose patekimas į patalpas turi būti kontroliuojamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neginčija Komisijos įvykdytos apklausos, kurios metu audituotų ūkio subjektų vadovai su buhalteriais patvirtino, jog pareiškėjas audito atlikimo metu įstaigose nesilankė.
1.4.4. Pareiškėjas, neskųsdamas protokolo Nr. A27-108(3.1.29-AD14) ir jame nustatytų duomenų, juos pripažino, taip pat pripažino, jog minėtomis dienomis nebuvo darbo vietoje Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, taigi pagal Valstybės tarnybos įstatymą jis padarė šiurkštų tarnybos pažeidimą (nebuvimas tarnyboje mažiausiai vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties). Konstatuotas tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių Tarnybos veiklai. Pareiškėjas, neatvykdamas į darbą, negalėjo kontroliuoti pavaldžių tarnautojų, todėl buvo sudarytos sąlygos Tarnybos tarnautojams pažeidinėti darbo drausmę, kaip tai konstatuota išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14). Pareiškėjo pasikartojantis nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties lėmė ne tik minėtoje išvadoje konstatuotus įstatymo normų pažeidimus, bet ir nebuvo užtikrintas tinkamas vadovavimas Tarnybai, o tai yra pagrindinė Savivaldybės kontrolieriaus funkcija.
1.4.5. Pareiškėjo teiginys, kad jo darbo niekas nekontroliuoja, laikytinas įrodančiu ne pareiškėjo buvimo darbe faktą, bet pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo, aplaidų požiūrį į einamas pareigas. Tarnybos vadovas turėtų sugebėti pagrįsti savo buvimą darbe ar funkcijų vykdymą, todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas tarnyboje (darbe) nebuvo 3 darbo dienas, jam už šiurkštų tarnybinį nusižengimą pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
1.5. Dėl Viešųjų, ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 8 punkto pažeidimo
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra patvirtintas privačių interesų deklaracijų registracijos žurnalas, kurio pildymas ir registravimas numatytas Taisyklių 83 punkte. Pareiškėjas tiek 2011 m. gegužės 23 d. rašte Nr. R-07-163 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir raštas Nr. R-07-163), tiek skunde teigia, jog registracijos žurnalo neužregistravo, nes teisės aktų nuostatos to imperatyviai nenustato, tačiau pareigą kontroliuoti, registruoti privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje deklaracijas specialiame registracijos žurnale bei šį žurnalą įregistruoti numato tiek Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, tiek Taisyklės. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai atsakomybės naštą perkelia Tarnybos darbuotojui O. L., kuriam pareiškėjas įsakyme pavedė tik priimti, saugoti deklaracijas, tačiau jokiu būdu ne įregistruoti specialų deklaracijų registracijos žurnalą.
Pažymėtina, kad specialus privačių interesų deklaracijų registravimo žurnalas skirtas įgyvendinti Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymo, kuriuo siekiama užtikrinti skaidrumą valstybės tarnyboje bei mažinti korupcijos apraiškas, tikslus, o dėl pareiškėjo netinkamai atliktų pareigų Tarnyboje nėra deklaracijų pildymo žurnalo, nėra vykdoma Savivaldybės kontrolieriaus pareiga deklaracijas saugoti įstaigoje, užtikrinti, kad įstaigos vadovo įgalioti asmenys turėtų galimybę susipažinti su jiems pavaldžių institucijos darbuotojų deklaracijų duomenimis; atitinkamo žurnalo neįregistravimas, jo nebuvimas neužtikrina tinkamo deklaracijų panaudojimo, sudaro sąlygas viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo pažeidimams.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą šiurkščiu tarnybinių pareigų pažeidimu laikomas Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas, pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinių pareigų pažeidimą.
1.6. Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies pažeidimo
1.7.2. Pareiškėjas nevykdė pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai – A. A., O. L., E. P., J. P., R. T. – laikytųsi darbo laiko drausmės. Remiantis išvada Nr. A27-117(3.4.53-AD14), pagal darbuotojų personalinių leidimų pasižymėjimo elektroninės sistemos duomenis nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. įskaitytinai minėti asmenys sistemingai vėluodavo atvykti į darbą ir išvykdavo anksčiau nustatyto darbo laiko. Pažymėtina, kad Darbuotojų personalinių leidimų pasižymėjimo elektroninė sistema darbuotojo patekimo į Savivaldybės pastatą duomenis nuskaito, kai darbuotojas prideda personalinę kortelę prie įėjimo į pastatą vartelių arba kitų įėjimo į pastatą durų; į Savivaldybės pastatą nepasižymėjus patekti neįmanoma, nebent naudojantis kito asmens kortele, o tą draudžia Tarnybos Vidaus tvarkos taisyklių 14 punktas.
1.7.3. Tarnybos kontrolieriai gali dalį darbo atlikti ne Savivaldybės pastate, o audituojamų subjektų patalpose. Pagal Tarnybos vidaus tvarkos taisykles kiekvienas tarnautojo išvykimas iš Tarnybos patalpų privalo būti registruojamas, o asmenys, negalintys laiku atvykti į darbą, privalo nedelsiant informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis (11, 12 punktai.), tačiau pareiškėjas, nevykdęs pareigos kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbo laiko drausmės laikymosi, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad minėti asmenys pranešė vėluojantys atvykti į darbą arba kad susiklostė aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas, dirbantis audituojamo subjekto patalpose, negali tęsti darbo, vykti į Tarnybos buveinę nurodytomis dienomis.
1.7.4. Pažymėtina, kad Tarnyboje nėra išvykstančių asmenų registracijos žurnalo, todėl abejotina, kaip Savivaldybės kontrolierius kontroliavo 24 jam pavaldžius asmenis, kurie, pasak kontrolieriaus, nuolat dirba audituojamų subjektų patalpose. Visuotinai priimtinos tvarkos įstaigoje nebuvimas sudarė sąlygas minėtiems asmenims pažeidinėti darbo laiko drausmę. Auditoriai turi teisę išvykti iš Tarnybos patalpų tik audituodami ūkio subjektus jų patalpose, tačiau tam, kad pagrįstų tarnautojų drausmingą pareigų atlikimą, pareiškėjas nepateikė duomenų apie minėtų asmenų audito atlikimą ne Tarnybos patalpose tuo metu, kai jie įtariami padarę tarnybinius nusižengimus dėl vėlavimo ar ankstesnio išvykimo iš darbo. Net ir vadovaujantis pareiškėjo teiginiais, jog Tarnybos valstybės tarnautojai jį informuodavo apie vėlavimus ir ankstesnius išvykimus iš darbo, pagrįstas tarnautojo vėlavimas turėtų atsispindėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tačiau pagal pareiškėjo pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius tarnautojai pavyzdingai dirbdavo lygiai 8 darbo valandas ir 15 min. bei 7 darbo valandas penktadieniais, taigi, jokių vėlavimo atvejų neužfiksuota. Be to, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių dokumentų apie pradėtus tarnybinius patikrinimus ar skirtas drausmines nuobaudas dėl sistemingo jam pavaldžių darbuotojų darbo laiko drausmės nesilaikymo.
1.7.5. Pareiškėjo argumentai, jog tarnautojų buvimą darbe patvirtina tarnautojų siųsti elektroniniai laiškai, taip pat ta aplinkybė, jog tarnautojai apie visus išvykimo atvejus yra pranešę ir pareiškėjui tai buvo žinoma, atmestini kaip neobjektyvūs ir neįrodyti: pateikti minėtų asmenų el. laiškai gali būti išsiųsti iš bet kurio kompiuterio, bet kurioje vietoje ir nepatvirtina, jog minėti asmenys buvo savo darbo vietoje, o pareiškėjo teiginiai dėl pareiškėjo informavimo apie tarnautojų išvykimą nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.
2. Dėl nuobaudos skyrimo procedūros
2.1. Dėl Komisijos kompetencijos, vertinant padarytus pažeidimus, atsižvelgti į visas (kitas) reikšmingas aplinkybes
2.1.1. Komisijos išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) yra aiškiai nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpis: nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. ir jis nesutampa su ankstesniu pareiškėjo įvardyto 2010 m. atlikto tyrimo laikotarpiu. Pareiškėjo teiginys, jog Komisija išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) pripažįsta, kad vertinami tie patys veiksmai kaip ir 2010 m. rugpjūčio 26 išvadoje yra nepagrįstas.
Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgti į ankstesnę pareiškėjo veiklą, kadangi šios aplinkybės yra svarbios ir charakterizuojančios patį pareiškėją ir jo vykdomą veiklą; Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, į kurias turi būti atsižvelgta, parenkant konkrečią tarnybinės nuobaudos rūšį, t. y.„tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant <...> į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo <...>“.
Tyrimas dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų atliktas objektyviai, suteikiant galimybę pareiškėjui pasiaiškinti dėl visų tarnybinių nusižengimų epizodų. Pareiškėjas pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo įtartas padaręs daugiau pažeidimų (nebuvimo darbe 2011 m. sausio 5 d., 6 d., Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nesilaikymo), tačiau pareiškėjui pateikus įrodymus ir paaiškinimus dėl minėtų galimų pažeidimų Komisija nusprendė nesiūlyti skirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos už šiuos pažeidimus. Taigi, šios aplinkybės bei tai, kad pareiškėjas skunde neginčija tyrimo procedūrų, patvirtina, jog Komisijos tyrimas yra pagrįstas objektyviomis, patikrintomis aplinkybėmis.
2.4. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 30¹ straipsnio nuostatų taikymo
Valstybės tarnybos įstatymo 30¹ straipsnyje nustatytos, be kita ko, tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju nekonstatuotina nė viena iš lengvinančių aplinkybių, priešingai, tai, jog pareiškėjas akivaizdžiai ignoravo tiesiogiai jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, leidžia konstatuoti pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą (minėto straipsnio 2 dalies 5 punktas).
2.5. Dėl terminų skirti tarnybinę nuobaudą
2.6.2. Pareiškėjas sprendimo Nr. 1-95 priėmimo metu buvo Savivaldybės pastate, tą patvirtina Darbuotojų judėjimo kontrolės ataskaita, Savivaldybės tarybos kontrolės komiteto protokolas, taigi, turėjo visas sąlygas dalyvauti sprendimo Nr. 1-95 priėmime ar bent susipažinti su sprendimu Nr. 1-95. Be to, remiantis Interneto puslapio „Delfi“ straipsnio kopija (t. 1, b. l. 150), pareiškėjas komentavo savo atleidimą iš pareigų 2011 m. birželio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimtas sprendimas Nr. 1-95, dar daugiau, pareiškėjas nurodo, jog turi skundžiamo sprendimo projektą, todėl ir sprendimo Nr. 1-95 turinys jam buvo ir yra žinomas, priešingu atveju, pareiškėjas net nebūtų pateikęs teismui skundo dėl sprendimo Nr. 1-95 panaikinimo.
3. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų
3.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad reikalauja panaikinti ne tik sprendimą Nr. 1-95, bet ir Komisijos išvadą Nr. A27-117(3.4.53-AD14). Pažymėtina, jog išvada Nr. A27-117(3.4.53-AD14) priimta 2011 m. birželio 6 d., o pareiškėjas nepasinaudojo galimybe ją apskųsti per įstatyme nustatytą terminą, taip pat neprašo atnaujinti terminą šiai išvadai apskųsti; be to, išvada Nr. A27-117(3.4.53-AD14) pati savaime pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukuria, todėl ji negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
3.2. Nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, kad sprendimas Nr. 1-95 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas Nr. 1-95 priimtas remiantis motyvuota išvada Nr. A27-117(3.4.53-AD14), kurioje pateikiami visi įrodymai, motyvai (nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės), pagrindžiantys tarnybinės nuobaudos skyrimo būtinybę, taip pat šioje išvadoje nurodyti pareiškėjo padaryti nusižengimai bei pažeisti teisės aktai. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų; taigi, sprendime dėl nuobaudos skyrimo neprivalo būti nurodyti visi nuobaudos skyrimo motyvai – jie gali atsispindėti motyvuotoje išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo.
Remiantis bendromis įrodinėjimo taisyklėmis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, jog pareiškėjas prašo panaikinti visą sprendimą Nr. 1-95, nors tik pirmame punkte iš trijų įtvirtinta, kad nuspręsta atleisti pareiškėją iš pareigų, kiti sprendimo Nr. 1-95 punktai tiesiogiai nesusiję su tarnybinės nuobaudos paskyrimu pareiškėjui. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija sprendimo Nr. 1-95 2 ir 3 punktų, vadinasi, su jais sutinka, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimo Nr. 1-95 2 ir 3 punktus.
4. Dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama
Pareiškėjas skunde ginčija Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-95. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės administracijos kompetencija neapima Savivaldybės kontrolieriaus priėmimo ir atleidimo iš tarnybos klausimų, taip pat į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą išimtinei Savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso pretendentų į Savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl Savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, šioje byloje atsakove laikytina Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
V
1. Teismo posėdyje pareiškėjo – Š. S. atstovas – advokatas Anatolijus Novikovas, remdamasis pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, taip pat nurodė skunde pateiktų argumentų detalizavimą.
2. Teismo posėdyje pareiškėjas – Š. S., pritarė savo atstovo pozicijai ir, remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino faktines aplinkybes, susijusias su jo atleidimu.
3. Teismo posėdyje atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos l. e. Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas Justina Užumeckaitė (2011 m. birželio 13 d. įgaliojimas Nr. A117-37(3.11.5-BR4) (t. 2, b. l. 6, 28, 29); 2011 m. lapkričio 17 d. įgaliojimas Nr. A117-171(3.11.5-EM4) (t. 2, b. l. 111)), remdamasi Savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Teismo posėdyje atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atstovė – šios tarnybos vyresnioji patarėja Jurgita Levinienė (2011 m. spalio 10 d. įgaliojimas Nr. R-08-85 (t. 2, b. l. 14)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti.
5. Teismo posėdyje liudytojas O. L., be kita ko, paaiškino, kad jis dar 2004 m. buvusios Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierės Z. Š. buvo įgaliotas priimti ir saugoti Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo deklaracijas, kad deklaracijų žurnalas taip pat buvo tvarkomas nuo 2004 m., kad darbuotojų judėjimo kontrolės sistema, įdiegta Vilniaus miesto savivaldybėje, rodo akivaizdžiai neteisingus duomenis, kad ši sistema yra savadarbė, neturi jokių kilmės sertifikavimo dokumentų, metrologijos patikros, su šios sistemos naudojimu Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos tarnautojai nebuvo supažindinti, instruktuoti, kad, jo nuomone, nėra teisės aktuose reikalavimų kiekvieną kartą tikrinti, ar vairuotojas yra blaivus, kad teisės aktai nenumato pareigos priimti sprendimą patvirtinti žurnalą.
6. Teismo posėdyje liudytoja A. A. be kita ko, paaiškino, jog darbuotojų judėjimo kontrolės sistema, įdiegta Vilniaus miesto savivaldybėje, rodo akivaizdžiai neteisingus duomenis, kad ši sistema, kontroliuojant savo vidaus darbo drausmę (o kontrolė buvo atliekama), nebuvo naudojama, kad nežinojo, kaip ši sistema veikia, kad ji pati visada pasižymėdavo su kortele, kad Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas O. L. buvo atsakingas už Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo deklaracijų priėmimą, kad Vidaus darbo tvarkos taisyklėse yra nustatyta, jog jeigu įtariama, kad asmuo yra neblaivus, imamasi atitinkamų priemonių.
7. Teismo posėdyje liudytojas E. P., be kita ko, paaiškino, kad darbuotojų judėjimo kontrolės sistema, įdiegta Vilniaus miesto savivaldybėje, kelia pagrįstų abejonių, ar fiksuoja visus įėjimus ir išėjimus, kad paprastai visuomet pasižymėdavo eidamas į darbą, kad apie minėtą sistemą instruktuotas nebuvo.
8. Teismo posėdyje liudytoja J. P., be kita ko, paaiškino, kad darbo laiko apskaita Tarnyboje buvo kontroliuojama, tačiau išklotinės jos atžvilgiu yra netikros ir neteisingos, kad nepamena apie tokius dalykus, ar buvo instruktuota apie sistemą.
9. Teismo posėdyje liudytojas R. T., be kita ko, paaiškino, jog darbo specifika reikalaudavo, kad jis nebūtų visą dieną darbe.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. birželio 17 d. sprendime Nr. 1-1077 „Dėl Š. S. skyrimo į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas“ (t. 1, b. l. 27) nusprendė skirti pareiškėją – Š. S., laimėjusį viešą konkursą, į Vilniaus miesto savivaldybės A lygio 18 kategorijos kontrolieriaus pareigas.
2. Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. B-01-11 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (t. 2, b. l. 107, 133), vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, įgaliojo Tarnybos vyriausiąjį specialistą O. L. priimti, saugoti, Tarnybos valstybės tarnautojų privačių interesų deklaracijas teisės aktuose nustatyta tvarka, kontroliuoti privačių interesų deklaracijų pateikimą ir konsultuoti šias deklaracijas pateikiančius bei kitus įstaigos darbuotojus viešųjų bei privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje klausimais.
3. Vilniaus miesto savivaldybės meras V. Navickas 2010 m. liepos 27 d. potvarkyje Nr. 23-39 „Dėl Komisijos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ (toliau – ir potvarkis Nr. 23-39) (t. 2, b. l. 152) sudarė Komisiją (nariai: A. J. (pirmininkė), M. B., A. G., L. K., V. P., A. P., E. V.) pareiškėjo galimam nusižengimui ištirti ir nustatė, kad Komisija išvadas pateikia iki 2010 m. rugpjūčio 13 d.
7. Pareiškėjas 2011 m. sausio 4 d. pavedimuose Nr. B-02-1 (t. 2, b. l. 38), Nr. B-02-2 (t. 2, b. l. 39), Nr. B-02-3 (t. 2, b. l. 40) ir Nr. B-02-5 (t. 2, b. l. 41) pavedė atlikti ribotos apimties finansinį auditą (pradėti 2011 m. sausio 4 d., baigti 2011 m. vasario 28 d.) atitinkamai E. P. ir V. G. BĮ Vilniaus 1-uosiuose vaikų globos namuose, A. L. ir G. A. BĮ Vilniaus 3-iuosiuose vaikų globos namuose, E. G., Ž. B. ir P. Š. BĮ Vilniaus 2-uosiuose vaikų globos namuose, L. K. ir T. P. VšĮ „Vilnijos verslo inkubatorius“.
10. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 19 d. pasirašė įsakymą Nr. A-01-4 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo P. Š.“ (t. 2, b. l. 37, 130), kuriame suteikė P. Š. 4 kalendorinių dienų atostogas nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. imtinai ir įsakė su šiuo įsakymu supažindinti P. Š..
11. Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Z. 2011 m. gegužės 11 d. potvarkyje Nr. 23-47 „Dėl Komisijos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ (toliau – ir potvarkis Nr. 23-47) (t. 1, b. l. 30, 182) sudarė Komisiją (nariai: M. B. (pirmininkė), A. G., L. K., V. P., E. V.) pareiškėjo galimam nusižengimui ištirti ir nustatė, kad Komisija išvadas pateikia iki 2011 m. birželio 6 d.
12. Komisija 2011 m. gegužės 13 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-28(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 41, 179–180) pareiškėjui, be kita ko, nurodė, jog yra duomenų, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą: galimai 2011 m. sausio 5, 6, 28 dienomis, 2011 m. balandžio 15 ir 19 dienomis be pateisinamos priežasties nebuvo darbe; sistemingai nesilaikė darbo laiko drausmės nustatytomis dienomis; galimai nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, Taisyklių 8, 80, 82, 83 punktuose įtvirtintų reikalavimų; galimai nevykdė Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies; galimai nesilaikė Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, Pareigybės aprašymo 7.16 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Šiame pranešime pareiškėjo prašyta pateikti paaiškinimą iki 2011 m. gegužės 23 d. įskaitytinai, pateikiant dokumentų, kuriais bus vadovaujamasi rašant paaiškinimą, kopijas.
14. Vilniaus miesto savivaldybės meras A. Z. 2011 m. gegužės 23 d. potvarkyje Nr. 23-53 „Dėl mero 2011-05-11 potvarkio Nr. 23-47 „Dėl Komisijos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ pakeitimo“ (toliau – ir potvarkis Nr. 23-53) (t. 1, b. l. 43, 181) pakeitė potvarkį Nr. 23-47 ir vietoje Komisijos narės (primininkės) M. B. Komisijos nariu (primininku) paskyrė V. D..
15. Komisija 2011 m. gegužės 30 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-35(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 42, 178) pareiškėjui, be kita ko, nurodė, jog yra duomenų, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – nevykdė pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi darbo laiko drausmės. Šiame pranešime pareiškėjo prašyta pateikti paaiškinimą iki 2011 m. birželio 6 d. įskaitytinai, pateikiant dokumentų, kuriais bus vadovaujamasi rašant paaiškinimą, kopijas.
16. Remiantis Komisijos 2011 m. gegužės 30 d. protokolu Nr. A27-108(3.1.29-AD14) (t. 1, b. l. 152–153), Komisija 2011 m. gegužės 30 d. posėdyje svarstė pareiškėjo 2011 m. gegužės 23 d. paaiškinimą, apklausė Vilniaus 1-ųjų, 2-ųjų ir 3-ųjų vaikų globos namų ir VšĮ „Vilnijos verslo inkubatorius“ atstovus (iš viso – 7 asmenis), kurie patvirtino, jog pareiškėjas minėtų įstaigų audito metu šiose įstaigose nesilankė; protokole taip pat nurodyta, kad pareiškėjui įteiktas papildomas 2011 m. gegužės 30 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-35(3.4.53-AD14) bei papildomi dokumentai.
17. Pareiškėjas 2011 m. birželio 6 d. rašte Nr. R-07-177 „Dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir raštas Nr. R-07-177) (t. 1, b. l. 44–45, 176–177; t. 2, b. l. 153–154) Komisijos pirmininkui V. D., be kita ko, nurodė, jog 2011 m. gegužės 30 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-35(3.4.53-AD14) jam, Š. S., pateikti įtarimai yra nepagrįsti bei pateikė paaiškinimus dėl įtarimo, jog, esą, nevykdė Tarnybos vadovo pareigos kontroliuoti, kad pavaldiniai laikytųsi darbo drausmės; su šiuo paaiškinimu pareiškėjas pateikė elektroninių laiškų kopijas (t. 2, b. l. 155–195) bei darbo laiko apskaitos programos 2011 m. gegužės mėn. išklotinę dėl J. P. (t. 2, b. l. 196).
18. Komisija, apsvarsčiusi Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Š. S. tarnybinio nusižengimo aplinkybes, 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193) pateikė:
18.1.3. Vadovaujantis Komisijos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Š. S. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2010 m. rugpjūčio 23 d. išvada Nr. A27-227(3.4.53-AD14) teigtina, kad Š. S. kaip įstaigos vadovo veikla kelia pagrįstų abejonių, be to, konstatuoti pažeidimai yra šiurkštaus pobūdžio. Taip pat, akcentuotina, kad šioje Komisijos išvadoje konstatuotas aplaidus Savivaldybės kontrolieriaus Š. S. nustatytų pareigų vykdymas, o kai kurie pažeidimai padaryti pakartotinai. Ši išvada nebuvo ginčijama teismine tvarka.
18.2. pasiūlymą Savivaldybės merui teikti išvadą Nr. A27-117(3.4.53-AD14) Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui dėl siūlymo teikti Savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Savivaldybės kontrolieriui Š. S..
Rezoliucinė dalis
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos – M. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos – M. Z. skundą atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame pareiškėja prašė panaikinti Savivaldybės kontrolieriaus 2010 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. B-04-7 „Dėl M. Z. atleidimo iš valstybės tarnybos“ ir grąžinti ją į pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2010 m. liepos 9 d. iki grąžinimo į pareigas, atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 nusprendė:
19.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti.
19.2. Pripažinti, kad pareiškėja – M. Z. atleista iš Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausiosios specialistės pareigų nuo 2010 m. kovo 8 d. neteisėtai, ir laikyti, kad ji atleista iš šių pareigų šiuo teismo sprendimu nuo 2011 m. birželio 7 d.
19.3. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjos – M. Z. naudai (neatskaičiavus atitinkamų mokesčių) 58 544,20 Lt už priverstinės pravaikštos laiką ir 2 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
20. Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas 2011 m. birželio 10 d. svarstė, be kita ko, klausimą dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo Savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir nusprendė pritarti sprendimo projektui „Dėl tarnybinės nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S.“ (2010 m. birželio 10 d. protokolas Nr. 1 (t. 1, b. l. 112–116)).
22.2. Pavesti Savivaldybės administracijos direktoriui, atsižvelgiant į 2011 m. birželio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-l371/2011, atlikti visus reikalingus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybei atsiradusiai žalai iš Š. S. išieškoti.
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas – Š. S., be kita ko, prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“ (t. 1, b. l. 76, 81, 196). Minėta, kad skundžiamame sprendime yra trys punktai:
Antra, pavesti Savivaldybės administracijos direktoriui, atsižvelgiant į 2011 m. birželio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-l371/2011, atlikti visus reikalingus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybei atsiradusiai žalai iš Š. S. išieškoti.
Iš skunde bei teismo posėdyje pareiškėjo ir jo atstovo pateiktų argumentų matyti, kad pareiškėjas pagrindė tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“ (t. 1, b. l. 76, 81, 196) pirmojo punkto neteisėtumą, o dėl antrojo bei trečiojo punkto iš viso nieko nepagrindė. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti įsakymo Nr. 1-95 antrąjį bei trečiąjį punktus atmestinas kaip nepagrįstas.
2. Pareiškėjas skunde išdėstė abejones dėl Komisijos, kuri surašė 2011 m. birželio 6 d. išvadą Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193), sudėties pagrįstumo, jos nešališkumo. Paminėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2011 m. gegužės 11 d. potvarkyje Nr. 23-47 „Dėl Komisijos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ (t. 1, b. l. 30, 182) sudarė Komisiją (nariai: M. B. (pirmininkė), A. G., L. K., V. P., E. V.) pareiškėjo galimam nusižengimui ištirti ir nustatė, kad Komisija išvadas pateikia iki 2011 m. birželio 6 d., o 2011 m. gegužės 23 d. potvarkyje Nr. 23-53 „Dėl mero 2011-05-11 potvarkio Nr. 23-47 „Dėl Komisijos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ pakeitimo“ (t. 1, b. l. 43, 181) pakeitė potvarkį Nr. 23-47 ir vietoje Komisijos narės (pirmininkės) M. B. Komisijos nariu (primininku) paskyrė V. D.. Pasak pareiškėjo, minėtos Komisijos nariai A. G., L. K., V. P., E. V., kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, t. y. savivaldybės kontrolieriaus kontroliuojamos institucijos, valstybės tarnautojai negalėjo būti nešališki.
Šiame kontekste paminėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius yra valstybės tarnautojas (žr. šio valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, t. 1, b. l. 25-26, 39-40), todėl jam tarnybinės nuobaudos yra skiriamos laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis. Pagal minėtų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punktą, jo antrąją pastraipą, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją šiam nusižengimui tirti ir vieną iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku; šioje komisijoje gali būti skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų. Todėl teigti, kad Komisija buvo neteisėtai sudaryta, nėra teisinio pagrindo; be to, Komisijos šališkumą pareiškėjas įrodinėja tik prielaidomis.
Kartu teismas pabrėžia, kad, aiškinant visuminį Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad yra pageidautina, jog savivaldybės meras sudarytų tokio pobūdžio komisijas ne tik iš savivaldybės administracijos tarnautojų.
3. Anot pareiškėjo, jam tarnybinė nuobauda buvo paskirta nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatytų terminų, nes dauguma pažeidimų buvo fiksuota ne tik 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193), bet dar 2010 m. rugpjūčio 23 d. išvadoje Nr. A27-227(3.4.53-AD14) (t. 2, b. l. 112–116). Teismas akcentuoja, kad 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193) yra nustatytos naujos faktinės aplinkybės, taip pat trunkamosios veikos, todėl teigti, kad buvo praleisti nuobaudų skyrimo terminai, negalima.
4. Pareiškėjas mano, kad skundžiamu įsakymu Nr. 1-95 jam neteisėtai skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, be to, pasak pareiškėjo, jis nepadarė jokių tarnybinių pažeidimų. Teismas toliau įvertins visas pareiškėjo veikas, kurios įsakyme Nr. 1-95 įvertintos šiurkščiais tarnybiniais pažeidimais. Tam tikslui pasiekti būtina įvertinti ne tik įsakymo Nr. 1-95 pirmąjį punktą, kuriame tik paminėta, kad „paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktų šiurkščius pažeidimus ir kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams“, bet ir 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193), kuri administracinių teismų jurisprudencijoje laikoma sudėtine įsakymo dalimi, pateiktą argumentaciją.
4.1. Šiame kontekste paminėtina, kad nuo 2009 m. birželio 17 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. birželio 17 d. sprendime Nr. 1-1077 „Dėl Š. S. skyrimo į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas“ (t. 1, b. l. 27) nusprendė skirti pareiškėją – Š. S., laimėjusį viešą konkursą, į Vilniaus miesto savivaldybės A lygio 18 kategorijos kontrolieriaus pareigas, pareiškėjas iki pat jo atleidimo iš pareigų pagal įsakyme Nr. 1-95 nustatytą pagrindą, nebuvo baustas tarnybine nuobauda. Vadinasi, iš tarnybos pareiškėjas galėjo būti atleistas tik tada, kai būtų buvęs nustatytas bent vienas šiurkštus tarnybinis pažeidimas, gi nustatytų daug, bet nešiurkščių, tarnybinių pažeidimų, negalėjo būti pagrindu atleisti Š. S. iš tarnybos. Antai, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje pakanka įvertinti visas pareiškėjo veikas, kurios įsakyme Nr. 1-95 įvertintos šiurkščiais tarnybiniais pažeidimais, kaip atitinkančias ar neatitinkančias šiurkštumo pobūdį. Paminėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams, o šio straipsnio 6 dalyje nustatyta:
1) valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;
3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
5) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;
6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;
9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas;
10) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams“.
Šiame kontekste teismas iš karto akcentuoja, kad įsakyme Nr. 1-95 nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas padarė Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktų šiurkščius pažeidimus, nes valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimu (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 2 punktas) bei korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 3 punktas), padarymu Š. S. tarnybinio tyrimo metu nebuvo kaltinamas. Tai pat Š. S. elgesys nebuvo vertinamas valstybės tarnautojo elgesiu, diskredituojančiu valstybės tarnybą, žeminančiu žmogaus orumą, ar kitais veiksmais, tiesiogiai pažeidžiančiais žmonių konstitucines teises (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Todėl vertintini tik 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193) nurodyti pareiškėjo, esą padaryti, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 ir 10 punktų, kuriuose įtvirtintas piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (4 punktas) bei kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams (10 punktas) pažeidimai.
4.2. Pabrėžtina, kad 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193), jos 6 punkte, yra nurodyti tokie pareiškėjo padaryti šiurkštūs pažeidimai (kuriuos teismas įvertins šiurkštumo požiūriu ir atsakys į klausimus, ar apskritai tie veiksmai gali būti laikomi tarnybiniais pažeidimais, ar jie yra atsakovų įrodyti):
a) abejonės dėl to, ar pareiškėjas 2011 m. sausio 28 d., balandžio 15 ir 19 d. buvo darbe (ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 5 ir 6 d. buvo darbe, nėra – tai teismo posėdyje patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovė).
b) pareiškėjas 2011 m. sausio 4, 7, 10-14, 27, 31 dienomis, vasario 1-4, 7-11, 14-15,17-18, 21-25, 28 dienomis, kovo 1-4, 7, 9-10, 14-17, 21-22, 24, 28, 30, 31, balandžio 1, 4-8, 11-14, 18, 20-22, 26-29 dienomis atvyko vėliau ir išvyko anksčiau nustatyto darbo laiko.
c) pareiškėjas nepatvirtino privačių interesų deklaracijų registracijos žurnalo, kurio pildymą ir deklaracijų registravimą numato Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punktas, t. y. deklaracijos registruojamos specialiuose registracijos žurnaluose.
d) pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, pagal kurią darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti).
e) Š. S. nevykdė įstaigos vadovo pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai: Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus pavaduotoja A. A. bei skyrių vedėjai: O. L., E. P., J. P., R. T. laikytųsi darbo laiko drausmės, kadangi pagal darbuotojų personalinių leidimų pasižymėjimo elektroninės sistemos duomenis už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. įskaitytinai minimi asmenys sistemingai vėluodavo atvykti į darbą ir išvykdavo ankščiau nustatyto darbo laiko.
4.2.1. Pirmiausia įvertintini pareiškėjo veiksmai, nurodyti 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193) kaip darbo laiko pažeidimai, t. y. abejonės dėl to, ar pareiškėjas 2011 m. sausio 28 d., balandžio 15 ir 19 d. buvo darbe, pareiškėjas 2011 m. sausio 4, 7, 10-14, 27, 31 dienomis, vasario 1-4, 7-11, 14-15,17-18, 21-25, 28 dienomis, kovo 1-4, 7, 9-10, 14-17, 21-22, 24, 28, 30, 31, balandžio 1, 4-8, 11-14, 18, 20-22, 26-29 dienomis atvyko vėliau ir išvyko anksčiau nustatyto darbo laiko, Š. S. nevykdė įstaigos vadovo pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi darbo laiko drausmės, kadangi pagal darbuotojų personalinių leidimų pasižymėjimo elektroninės sistemos duomenis už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. įskaitytinai minimi asmenys sistemingai vėluodavo atvykti į darbą ir išvykdavo ankščiau nustatyto darbo laiko.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 40-816 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (t. 3, b. l. 3-15) 11 punkte nustatyta, jog atvykę į darbą tarnautojai ir darbuotojai privalo aktyvuoti, o baigę darbą (išvykdami), išaktyvuoti personalinius leidimus 1-ame aukšte, prie liftų ar tarnybinio įėjimo; leidimų aktyvavimo laikas pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį – nuo 6 val. 30 min. iki 20 val., o penktadienį – nuo 6 val. 30 min. iki 19 val.; griežtai draudžiama perduoti leidimus kitiems asmenims bei aktyvuoti (išaktyvuoti) kitų asmenų leidimus. Teismas pabrėžia, kad šios taisyklės negali būti taikomos Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos tarnautojams, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neturi valdingų įgaliojimų Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atžvilgiu.
Kita vertus, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B-01-4 „Dėl Vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (t. 2, b. l. 102) patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vidaus tvarkos taisyklių (t. 2, b. l. 103-105) 14 punkte nustatyta, jog atvykę į darbą valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo aktyvuoti, o baigę darbą (išvykdami), išaktyvuoti personalinius leidimus 1-ame aukšte, prie liftų ar tarnybinio įėjimo; leidimų aktyvavimo laikas pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį – nuo 6 val. 30 min. iki 20 val., o penktadienį – nuo 6 val. 30 min. iki 19 val.; griežtai draudžiama perduoti leidimus kitiems asmenims bei aktyvuoti (išaktyvuoti) kitų asmenų leidimus. Vadinasi, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų įėjimo/išėjimo patikros sistema taikytina ir Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos tarnautojams, inter alia pareiškėjui. Tačiau teismas pabrėžia, kad minėtos sistemos įsteigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, jos administracija, todėl būtent jai tenka pareiga įdiegti tokią sistemą, kuri veiktų nepriekaištingai tam, kad galima būtų ne tik identifikuoti įeinančius ir išeinančius valstybės tarnautojus, bet ir tiksliai nustatyti jų darbo laiką. Taip pat būtent Vilniaus miesto savivaldybė, jos administracija, privalo įdiegti tokią sistemą, kuri būtų techniškai nepriekaištinga, metrologiškai patikrinta. Dar daugiau, būtent Vilniaus miesto savivaldybė, jos administracija, privalo instruktuoti visus asmenis, besinaudojančius ja, apie minėtos sistemos galimybes. Tačiau teismo posėdyje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Vilniaus miesto savivaldybės įdiegtoji sistema nėra metrologiškai patikrinta (tai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atstovė), kad ji nėra tiksli (liudytojų paaiškinimai, darbo laiko apskaitos išklotinės (t. 1, b. l. 58-72), kuriose matyti, jog sistema fiksuoja daugiau negu 60 sekundžių). Be to, vienareikšmiškai nustatyta, kad Š. S. nebuvo instruktuotas apie minėtos sistemos veikimą, jos galimybes, o todėl negalėjo instruktuoti ir neinstruktavo sau pavaldžių valstybės tarnautojų apie minėtos sistemos veikimą, jos panaudojimo galimybes. Būtent todėl kaltinimai, mesti pareiškėjui, dėl darbo drausmės pažeidimų, besiremiantys vien minėtos sistemos parodymais, yra teisiškai nereikšmingi ir net teisiškai nieko neverti, tik sudarantys prielaidas abejoti, ar pareiškėjas laikėsi darbo laiko drausmės. Tačiau tokios abejonės net nesudaro pagrindo kaltinimams.
Teismas ypač pabrėžia, kad 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193) net nėra įrašyta, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 28 d., balandžio 15 ir 19 d. tikrai nebuvo darbe – daromos tik prielaidos, teikiamos tik abejonės, jog, galbūt, Š. S. 2011 m. sausio 28 d., balandžio 15 ir 19 d. nebuvo darbe. Tokia argumentacija net neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimų, kad administraciniai aktai būtų grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis (nes, kaip minėta, 2011 m. birželio 6 d. išvada Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193) yra skundžiamo įsakymo neatsiejama dalis). Todėl, ypač atsižvelgus į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius 2011 m. sausio 28 d. priėmė įsakymą Nr. B-04-6 „Dėl L. T. perkėlimo“ (t. 2, b. l. 122), 2011 m. sausio 28 d. pasirašė raštą Nr. R-07-34 Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui (t. 2, b. l. 123-124) bei raštą Nr. R-07-35 pareiškėjai J. Č. (t. 2, b. l. 125-126), raštą Nr. R-07-36 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktoriui (t. 2, b. l. 127), raštą Nr. R-07-37 Vilniaus miesto savivaldybės merui ir administracijos direktoriui (t. 2, b. l. 128), 2011 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. B-01-9 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (t. 2, b. l. 129), 2011 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. A-01-4 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo P. Š.“ (t. 2, b. l. 130), kad šie aktai yra galiojantys, todėl preziumuojama, jog yra teisėti, darytina išvada, jog Š. S. 2011 m. sausio 28 d., balandžio 15 ir 19 d. buvo darbe. Vadinasi, skundžiamas įsakymas Nr. 1-95 ta dalimi, kuria konstatuota, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 28 d., balandžio 15 ir 19 d. nebuvo darbe, yra nepagrįstas, neteisėtas.
Minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų įėjimo/išėjimo patikros sistemos įsteigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, jos administracija, todėl būtent jai tenka pareiga įdiegti tokią sistemą, kuri veiktų nepriekaištingai tam, kad galima būtų ne tik identifikuoti įeinančius ir išeinančius valstybės tarnautojus, bet ir tiksliai nustatyti jų darbo laiką. Taip pat būtent Vilniaus miesto savivaldybė, jos administracija, privalo įdiegti tokią sistemą, kuri būtų techniškai nepriekaištinga, metrologiškai patikrinta. Dar daugiau, būtent Vilniaus miesto savivaldybė, jos administracija, privalo instruktuoti visus asmenis, besinaudojančius ja, apie minėtos sistemos galimybes. Tačiau teismo posėdyje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Vilniaus miesto savivaldybės įdiegtoji sistema nėra metrologiškai patikrinta (tai patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atstovė), kad ji nėra tiksli (liudytojų paaiškinimai, darbo laiko apskaitos išklotinės (t. 1, b. l. 58-72), kuriose matyti, jog sistema fiksuoja daugiau negu 60 sekundžių). Be to, vienareikšmiškai nustatyta, kad Š. S. nebuvo instruktuotas apie minėtos sistemos veikimą, jos galimybes, o todėl negalėjo instruktuoti ir neinstruktavo sau pavaldžių valstybės tarnautojų apie minėtos sistemos veikimą, jos panaudojimo galimybes. Būtent todėl kaltinimai, mesti pareiškėjui, dėl darbo drausmės pažeidimų, besiremiantys vien minėtos sistemos parodymais, yra teisiškai nereikšmingi ir net teisiškai nieko neverti, tik sudarantys prielaidas abejoti, ar pareiškėjas laikėsi darbo laiko drausmės. Tačiau tokios abejonės net nesudaro pagrindo kaltinimams. Atsižvelgiant į šiuo argumentus, konstatuotina ir tai, kad skundžiamas įsakymas Nr. 1-95 ta dalimi, kuria konstatuota, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 4, 7, 10-14, 27, 31 dienomis, vasario 1-4, 7-11, 14-15,17-18, 21-25, 28 dienomis, kovo 1-4, 7, 9-10, 14-17, 21-22, 24, 28, 30, 31, balandžio 1, 4-8, 11-14, 18, 20-22, 26-29 dienomis atvyko vėliau ir išvyko anksčiau nustatyto darbo laiko, taip pat jog Š. S. nevykdė įstaigos vadovo pareigos kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi darbo laiko drausmės, kadangi pagal darbuotojų personalinių leidimų pasižymėjimo elektroninės sistemos duomenis už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. įskaitytinai minimi asmenys sistemingai vėluodavo atvykti į darbą ir išvykdavo ankščiau nustatyto darbo laiko, yra nepagrįstas, neteisėtas.
4.2.2. 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193) nurodoma, kad pareiškėjas nepatvirtino privačių interesų deklaracijų registracijos žurnalo, kurio pildymą ir deklaracijų registravimą numato Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punktas, t. y. deklaracijos registruojamos specialiuose registracijos žurnaluose. Šiame kontekste teismas pabrėžia, kad ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. B-01-11 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (t. 2, b. l. 107) ir 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B-01-44 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (t. 2, b. l. 108) Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyriausiasis specialistas O. L. įgaliotas priimti, saugoti Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų Privačių interesų deklaracijas, kontroliuoti jų pateikimą bei konsultuoti pateikiančius asmenis viešų ir privačių interesų derinimo klausimais, nėra. Minėtoje išvadoje teigiama, kad pareiškėjas, nepatvirtinęs žurnalo, kaip deklaracijų fiksavimo formos ir būdo, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog deklaracijos formą, pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nuostatas.
Teismas nesutinka su tokiu traktavimu. Nors pažeidimas yra padarytas, tačiau jis jokiu būdu nėra šiurkštus, nes Š. S. nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, be to, jis organizavo privačių interesų deklaracijų pateikimo ir kontrolės tvarką, o žurnalo nepatvirtinimas tėra formalus pažeidimas, kuris negali būti laikomas šiurkščiu. Priešingas aiškinimas, teismo nuomone, reikštų, kad yra teikiamas prioritetas ne veiklos turiniui, o formai.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas Nr. 1-95 ta dalimi, kuria konstatuota, jog pareiškėjas nepatvirtino privačių interesų deklaracijų registracijos žurnalo, kurio pildymą ir deklaracijų registravimą numato Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 83 punktas, t. y. deklaracijos registruojamos specialiuose registracijos žurnaluose, ir kuria už šį pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, yra nepagrįstas, neteisėtas.
4.2.3. 2011 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. A27-117(3.4.53-AD14) (t. 1, b. l. 51–57; 187–193) nurodoma, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, pagal kurią darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti).
Teismas pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B-01-4 „Dėl Vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (t. 2, b. l. 102) patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vidaus tvarkos taisyklių (t. 2, b. l. 103-105) 35 punkte nustatyta, jog įtarus, kad asmuo, vairuojantis tarnybinę transporto priemonę prieš reisą yra neblaivus ar apsvaigęs, teisės aktų nustatyta tvarka siunčiamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą jo būklei nustatyti. Vadinasi, yra imtasi būtinų teisinių priemonių vykdyti Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl darytina išvada, jog skundžiamas įsakymas Nr. 1-95 ta dalimi, kuria konstatuota, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, yra nepagrįstas, neteisėtas.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“ (t. 1, b. l. 76, 81, 196) 1 punktas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o Š. S. grąžinamas į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas.
6. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką privalo mokėti ta institucija, kurios (kurios pareigūnų) sprendimu asmuo buvo nepagrįstai atleistas iš pareigų (2003 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-627-03, 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-311/2008). Todėl ne iš Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, bet iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuomet yra panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“ 1 punktas, turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kadangi šio teismo sprendimo įvykdymo diena nėra aiški, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje negali būti nurodoma tiksli pinigų suma. Priteisiant minėtą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi būti vadovaujamasi Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2011 m. rugpjūčio 16 d. pažyma Nr. R-07-264 „Dėl Š. S. darbo užmokesčio“ (t. 1, b. l. 197), t. y. vidutinis vienos dienos priskaičiuotinas darbo užmokestis 201, 45 Lt (du šimtai vienas litas ir keturiasdešimt penki centai), o vidutinis vienos dienos išmokėtinas darbo užmokestis 153, 10 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt trys litai ir dešimt centų).
7. Pareiškėjas taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas tokio išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo šiuo teismo sprendimu nesprendžia.
Kartu teismas išaiškina pareiškėjui, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo – Š. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-95 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriui Š. S. ir žalos atlyginimo“ 1 punktą.
Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas.
Priteisti Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 28 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (Š. S. vidutinis vienos dienos priskaičiuotinas darbo užmokestis 201, 45 Lt (du šimtai vienas litas ir keturiasdešimt penki centai), o vidutinis vienos dienos išmokėtinas darbo užmokestis 153, 10 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt trys litai ir dešimt centų)).
Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.