- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-84/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Regina Gaudutienė, Elena Vainienė
- Nukentėjusysis
- I. Š., D. B.
- Nuteistasis
- R. B., A. R., G. A., R.
- Advokatai
- Simonas Bareika
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,
gynėjams, advokatams Simonui Bareikai, Leonorai Vasiliauskienei,Vytautei Ladygaitei – Balčiūnienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. A. , R. B. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 9 p. laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal LR BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 3 p., 9 d. paskirtos bausmės subendrintos su Joniškio rajono teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir nustatant subendrintą bausmę dešimt metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. R. B. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 9 p. paskiriant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal LR BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d., 3 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime. R. B. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal LR BK 159 str. A. R. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 9 p. laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal LR BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d., 3 p., 9 d. paskirtos bausmės subendrintos su Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime. A. R. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal LR BK 159 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. , R. B. ir A. R. nuteisti už tai, kad 2004 m. balandžio 5 d. apie 22 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, esant susitarimui nužudyti du žmones, bendrais veiksmais dėl savanaudiškų tikslų, Joniškio rajone, Byvainių miške, veikdami bendrininkų grupe, tyčia itin žiauriai nužudė du žmones dėl savanaudiškų tikslų, padarant nukentėjusiesiems daug kūno sužalojimų. Tai yra, turėdami tikslą užvaldyti R. Š. priklausantį automobilį „Honda Civic“, v/n XXXXXXXX ir Ra. B. naudojamą automobilį „Opel Ascona“, v/n XXXXXXXX priklausantį T. B. , R. B. kartu su A. R. , suduodami kumščiais bei spirdami Ra. B. į įvairias kūno vietas, o taip pat po kartą R. B. , A. R. ir G. A. mesdami akmenį gulinčiam nukentėjusiajam Ra. B. ant galvos, taip pat G. A. , smaugdamas virvutės raiščiu R. Š. kaklą bei akmeniu 8 kartus smogdamas nukentėjusiajai R. Š. į galvą, o R. B. ir A. R. spirdami nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais suduodami nukentėjusiesiems Ra. B. 77 smūgius, R. Š. - 40 smūgių, padarė Ra. B. ir R. Š. įvairius kūno sužalojimus, ko pasėkoje nuo padarytų sužalojimų galvoje Ra. B. ir R. Š. mirė. Po to R. B. su A. R. ir G. A. užvaldė R. Š. automobilį „Honda Civic“, v/n XXXXXXXX kurio vertė 7000 litų, ir T. B. priklausantį automobilį „Opel Ascona“, v/n XXXXXXXX kurio vertė 4000 litų bei Ra. B. mobilaus ryšio telefoną „Siemens C 62“, kurio verte 400 litų, ir tokiu būdu tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė du žmones - R. Š. , gim. 1957-XX-XX ir Ra. B. , gim. 1963-XX-XX.
Be to, G. A. , A. R. ir R. B. nuteisti ir už tai, kad tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pat vietoje, po R. Š. ir Ra. B. nužudymo, 2004 m. balandžio 5 d. apie 23-24 val., veikdami bendrininkų grupėje iš automobilio „Opel Ascona“, v/n XXXXXXXX priklausančio T. B. išėmė ir pagrobė automagnetolą „Sansound“, kurios vertė 100 litų, priklausančią T. B. . Iš automobilio „Honda Civic“, v/n XXXXXXXX priklausančio R. Š. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“ su SIM kortele, kurių vertė 450 litų, dvi garso kolonėles, kurių vertė 200 litų, pinigus - 4 litus, ir tokiu būdu pagrobė T. B. turto už 100 litų ir R. Š. turto už 654 litų.
Minėtieji asmenys nuteisti ir už tai, jog 2004 m. balandžio 5, apie 22-23 val. toje pat vietoje, nuteistieji G. A. , R. B. , A. R. , tęsdami nusikalstamus veiksmus, bendrininkų grupėje, ir siekdami sunaikinti nusikaltimų pėdsakus, visuotinai pavojingu būdu (padegant) sunaikino automobilius „Opel Ascona“, v/n XXXXXXXX kurio vertė 4000 litų, ir „Honda Civic“, v/n XXXXXXXX kurio vertė 7000 litų, taip pat automobilyje „Honda Civic“, v/n XXXXXXXX buvusius R. Š. daiktus: paltą, kurio vertė 500 litų, rankinę, kurios verte 200 litų, vaistus, kurių vertė 100 litų, lūpų dažus, kurių vertė 35 litai, kvepalus, kurių vertė 150 litų, piniginę, kurios vertė 50 litų, viso sunaikindami T. B. turto už 4000 litų ir R. Š. turto už 8035 litus.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nėra teisinga. Apelianto teigimu, jis yra nuteistas pernelyg griežtai. Todėl prašo šią bausmę jam sušvelninti iki dvidešimties metų laisvės atėmimo. Skundą padavęs nuteistasis grindžia tuo, jog jis teisme pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi, be to, kad jis yra dar jaunas. Apeliantas taip pat prašo iš naujo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.
Nuteistasis G. A. skundu prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, o taip pat jį paskirti atlikti šią bausmę kitoje pataisos įstaigoje. Savo prašymą skunde nuteistasis grindžia tuo, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į nuteistojo padėtį lengvinančias aplinkybes, o būtent tai, kad tyrimo metu nuteistasis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, nevilkino teisminio nagrinėjimo, ankščiau nebuvo baustas administracine tvarka.
Nuteistasis A. R. savo apeliaciniame skunde prašo Apeliacinio teismo iš naujo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą, kadangi Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra neteisinga. Apeliantas skunde nurodo, jog jis nieko nežudė, o tik spyrė moteriai du kartus, kas apelianto teigimu, neturėjo įtakos jos mirčiai. Be to, apelianto teigimu, vyriškis taip pat negalėjo mirti nuo apelianto suduotų smūgių, kadangi nėra tiksliai nustatyta, dėl kurių iš nuteistųjų veiksmų vyriškis mirė. Nuteistasis A. R. skunde taip pat teigia, jog Šiaulių apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis labai gailisi padaręs šį nusikaltimą, kad labai prašė teismo skirti jam švelnesnę bausmę.
Nukentėjusioji D. B. atsikirtime į paduotus apeliacinius skundus nurodo, jog dėl šio žiauraus nusikaltimo liko našlaičiais keturi Ra. B. nepilnamečiai vaikai. Ra. B. netektis sukėlė dvasines ir fizines kančias visai šeimai. Todėl nukentėjusioji prašo atmesti nuteistųjų apeliacinius skundus ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Skiriant bausmę, teismas pilnai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į nuteistųjų jauną amžių, jų prisipažinimą įvykdžius nusikaltimą, konstatavo, jog gyvybių atėmimas pasižymėjo ypatingu žiaurumu, sukėlė dideles fizines ir dvasines kančias. Be to, anot nukentėjusiosios, nusikaltimas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Visi nuteistieji veikė susitarę, tiesiogine tyčia, vadinasi suprato, jog tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiųjų gyvybei, ir taip sąmoningai siekė Ra. B. ir R. Š. mirties.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji A. R. ir R. B. , visų nuteistųjų gynėjai prašo paduotus nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiosios prašo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų G. A. , R. B. ir A. R. apeliaciniai skundai atmetami.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistojo A. R. skunde ginčijamo jo veiksmų teisinio įvertinimo
Iš pirmosios instancijos teismo ištirtų bylos aplinkybių matyti, kad visi trys nuteistieji bendru sutarimu nužudė R. Š. ir Ra. B. Smurtiniai veiksmai iš anksto buvo pasiskirstyti ir juos realizuojant nuteistieji vienas kitam padėjo. Todėl Apygardos teismas teisingai nustatė, kad visi trys nuteistieji veikė bendrininkų grupe vedami vieningos tiesioginės tyčios iš savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudyti du asmenis. Iš nustatyto nužudymo padarymo būdo, motyvų ir pačių nuteistųjų parodymų matyti, kad visas kvalifikuojančias nužudymą aplinkybes nuteistieji pilnai suvokė. Visi nuteistieji suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką (dviejų žmonių nužudymą itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų) atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems nuteistiesiems. Nors R. Š. smaugė ir akmeniu daužė G. A. , o A. R. , spardydamas R. Š. , tiesioginių smurtinių veiksmų, sukėlusių jos mirtį, neatliko, jam dėl to baudžiamoji atsakomybė už R. Š. kvalifikuotą nužudymą neišnyksta.
Ra. B. nužudymo atveju, akmeniu per galvą šiam nukentėjusiajam daužė visi trys nuteistieji. Esant tokiems smurtiniams veiksmams, neįmanoma nustatyti nuo kurio smūgio akmeniu įvyko Ra. B. mirtis. Tačiau lemiamo mirčiai smūgio ar smūgių nustatymas šiuo atveju ir nėra reikšmingas. Aprobuota teisminė praktika nužudymo bylose yra nustačiusi, kad esant susitarimui nužudyti, nėra būtina, jog kiekvienas iš bendrininkų nužudymo metu padarytų nukentėjusiajam mirtinus sužalojimus. Pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ir atskirais veiksmais pvz. sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą, arba net ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (pvz., laikant už rankų ir pan.).
Todėl A. R. skunde esančios pretenzijos, dėl netinkamo jo smurtinių veiksmų teisinio įvertinimo ir jo veiksmų reikšmės nužudant R. Š. ir Ra. B. , yra atmetamos. A. R. nusikalstamų veiksmų apimtis nužudant du asmenis yra nustatyta tinkamai ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 9 p.
Dėl paskirtų bausmių
Esminis visų apeliacinių skundų prašymas yra švelninti už nužudymą paskirtas bausmes.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ( LR BK 41 str. 1 d.). Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Ji turi atitikti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d., turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis LR BK bendrosios dalies nuostatų.
Už labai sunkų nusikaltimą, kvalifikuotą nužudymą, LR BK 129 str. 2 d. sankcijoje pilnamečiui asmeniui yra numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas skaičiuojamas nuo penkerių metų, o maksimumas siekia dvidešimt metų arba neterminuota laisvės atėmimo bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuteistieji A. R. ir R. B. šioje byloje yra nubausti pačia griežčiausia kriminaline bausme, o G. A. paskirta griežčiausia nepilnamečiui galima skirti laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas tokių griežtų bausmių skyrimą nuosprendyje motyvavo.
Išties, tokio dydžio bausmių parinkimą šioje byloje, kolegijos manymu, pagrįstai lėmė nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis (labai sunkus, net trimis kvalifikuojančiom aplinkybėm kvalifikuotas nužudymas), lydimas labai sunkių padarinių, tyčinių nužudymų padarymo būdas, kaltės forma (nužudymas padarytas tiesiogine tyčia), visų nuteistųjų aktyvumas nužudymų metu, dviejų sunkinančių nuteistųjų atsakomybę aplinkybių buvimas, nuteistųjų asmenybę ir kriminalinę praeitį apibūdinantys duomenys. Šios aplinkybės leidžia šioje byloje visus nuteistuosius nubausti maksimalios trukmės laisvės atėmimo bausmėmis. Lengvinančios jų atsakomybę aplinkybės nustatymas ir nuteistųjų jaunas amžius, kolegijos manymu, nėra aplinkybės turėjusios lemti laisvės atėmimo bausmės dydį.
Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl bausmės skyrimo yra nepagrįstos ir neteisingos. Paskirtosios visiems nuteistiesiems bausmės neprieštarauja LR BK 54 str., 61 str. nustatytiems bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams ir kitoms LR BK esančioms bausmių skyrimo taisyklėms. Skiriant bausmę nuteistajam G. A. LR BK XI skyriaus normos, reglamentuojančios nepilnamečio asmens baudžiamosios atsakomybės ypatumus, taip pat nėra pažeistos. Savo dydžiu paskirtosios bausmės, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežtos ir todėl nešvelnintinos.
Apeliaciniuose skunduose ir kolegijos patikrintoje bylos medžiagoje nėra jokių kitų palankių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų švelninti nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.
Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų G. A. , R. B. ir A. R. apeliacinius skundus atmesti.