Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-11-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-455-865/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
II-455-865/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11448-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
  • 47.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundo byla Nr. II-455-865/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11448-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 47.6.; 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Aušrai Čepulytei, Virginijai Karužytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. D.-J.,

išnagrinėjusi E. D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje E. D.-J. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 28 eurų bauda už tai, kad 2015-06-29 14.25 val. (duomenys neskelbtini). vairavo automobilį VOLVO V 40 v/n (duomenys neskelbtini), persirikiuodama nedavė kelio ta pačia kryptimi gretima juosta važiavusiam automobiliui FIAT BRAVA v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Šalies argumentai

E. D.-J. skundu ir teismo posėdyje prašo išnagrinėti 2015-07-09 Vilniaus apskrities VPK KPV administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. H 397686 bei jos draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ turimą informaciją apie kitus „nukentėjusiojo“ asmens ir/ar grupuotės įvykius ir panaikinti jai skirtus kaltinimus bei baudą. E. D.-J. nurodo, kad 2015-06-29 dieną, 14 val.25 min. vairuodama transporto priemonę VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių eismo taisyklių 104 p. nepažeidė, nes tuo metu persirikiavimo manevro neatlikinėjo. V. S. žiedu (transporto mazgas S., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje) vidurine žiedo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir ketino persirikiuoti į kraštinę dešinę juostą, todėl rodė dešinįjį posūkio signalą. Ties išvažiavimu iš žiedo į S. prospektą iš kraštinės dešiniosios juostos du automobiliai išsuko iš žiedo. Taip atsilaisvino kraštinė j uosta. Pakartotinai įsitikinusi, kad dešinioji juosta laisva, persirikiavo į žiedo dešiniąją eismo juostą ties įvažiavimu į žiedą iš S. prospekto. Atstumą nuo įvažiavimo į žiedą iš S. prospektą iki išvažiavimo iš žiedo į Tūkstantmečio gatvę važiavo kraštine dešiniąja juosta. Vėl rodė dešinįjį posūkį, nes ketino nusukti į Tūkstantmečio gatvę. Prieš išvažiavimą iš žiedo dar kartą žvilgtelėjo į dešinįjį bei galinį veidrodėlius ir įsitikino, kad dešiniajame krašte ir arti jos automobilio nieko nėra. Važiavo maždaug viduriu juostos. Jos greitis buvo apie 40 km/val. Posūkio iš žiedo dešiniosios juostos į Tūkstantmečio gatvę metu, ant paties išvažiavimo, tik spėjus suktelėti vairą dešiniau, į jos automobilio galinę dešiniąją dalį įvažiavo transporto priemonės FIAT BRAVA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Jos vairuojamas automobilis nuo smūgio šoktelėjo į priekį. Atkreipė dėmesį į šoninio ir galinio vaizdo veidrodėlius ir pamatė iš paskos jos automobilio pilkos spalvos automobilį (FIAT BRAVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris važiavo pačiu dešiniosios juostos kraštu, lyg ketintų lenkti iš dešinės. Kadangi jau buvo posūkyje ir toje vietoje bei tuo metu buvo aktyvus judėjimas, saugumo sumetimais sustojo ne pačiame posūkyje, bet toliau nuo susidūrimo vietos. Su kaltinimais ir aplinkybėmis įvykio vietoje nesutiko, nes yra tikra tuo, kaip vairavo: jau buvo pilnai persirikiavusi į pirmąją eismo juostą ir kurį laiką ja važiavo, rodė dešiniojo posūkio signalą (informuodama ketinimą išvažiuoti iš žiedo), dar kartą per veidrodėlius įsitikino, kad dešiniajame krašte ir arti jos automobilio nieko nėra. Kadangi FIAT BRAVA automobilis atsirado staiga ir įvažiavo į jos vairuojamo automobilio galinę dalį, o nuo smūgio jos automobilis šoktelėjo į priekį, mano, kad FIAT BRAVA vairuotojas nepasirinko saugaus greičio arba viršijo leistiną greitį, todėl neišlaikė atstumo, neatkreipė dėmesio į rodomą posūkio signalą. Šioje atkarpoje dešiniosios žiedo juostos plotis yra apie 4,4 metrai (yra užfiksuota po įvykio protokole). Tai galėjo sudaryti sąlygas mėginti ją lenkti iš dešinės. Po įvykio FIAT BRAVA vairuotojas neatsakė, ar matė jos rodomą posūkį ir minėjo, kad nesitikėjo, jog ji suks. Suklaidinti dėl rodomo posūkio signalo galėjo ir tą dieną švietusi skaisti saulė.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu nurodo, kad E. D.- J. veika, kuomet ji 2015-06-29 apie 14val. 25min. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, įrodyta. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini). 2d. E. D.-J. patraukta teisėtai ir teisingai. Pareigūnas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ištyrė visus, esančius byloje įrodymus. Ant abiejų automobilių yra apgadinimai, kurie atsirado automobiliui VOLVO keičiant važiavimo juostą, t. y. persirikiuojant iš antros eismo juostos į pirmą, tuo tarpu automobilis FIAT važiavo pirma eismo juosta žiedine sankryža tiesiai ir važiavimo krypties nekeitė. Ant automobilio VOLVO yra matomas apgadinimas ant galinio bamperio, kas rodo, kad automobiliui VOLVO prieš persirikiuojant automobilis FIAT galėjo būti „nematomumo" zonoje, nes FIAT' ui apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės žibintas, ko pasėkoje automobilio VOLVO vairuotoja nepastebėjo pirma eismo juosta važiavusio automobilio FIAT, kuris buvo beveik lygiagrečiai susilyginęs su automobiliu VOLVO, ir su juo susidūrė. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą vadovavosi LR ATPK 284 str., taip pat išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone priėmė nutarimą byloje. Prašo E. D.- J. skundo netenkinti, o nutarimą Nr. H 397686 palikti nepakeistą (b.l. 23).

E. D.-J. 2015-06-29 nurodė, kad 2015-06-29 apie 14.25 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), jau važiavo dešine žiedo juosta, maždaug ties juostos viduriu, patikslino – užimant du trečdalius juostos nuo kairio šono. Ketino užimti dešiniąją juostos pusę ir išsukti iš žiedo į (duomenys neskelbtini) tuo tikslu suko vairą į dešinę. Tuo metu pajuto smūgį į juos vairuojamo automobilio galinio bamperio dešinį kampą. Pamatė už jos automobilio pilką automobilį FIAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tarp jos automobilio ir kelio krašto netilpo (b.l. 17).

Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, jog Volvo rikiavosi, ir užkirto kelią Fiat automobiliui, tokiu būdu automobiliai susidūrė. Per atostogas jam skambino pareigūnas dėl imitavimo. Kiek pamena, jeigu tyčia būtų daryti tokie veiksmai, žala būtų didesnė. Negali pasakyti, kad asmuo netyčia sukėlė avariją. Jeigu asmuo nebūtų stabdęs, būtų nuvažiavęs toliau susidūrimo vietos.

Šalies argumentai

R. K. 2015-06-29 paaiškino, kad 2015-06-29 apie 14.25 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta tiesiai, o antroje eismo juostoje važiavo automobilis VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis iš antros eismo juostos per ištisinę liniją pasuko į dešinę, kad važiuoti link L. ir jį pakirtus kliudė jo priekio šoną (b.l. 13).

Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių policijos rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiasis patrulis A. V. 2015-06-29 tarnybiniame parnešime nurodė, kad 2015-06-29 apie 14.30 val. patruliavimo metu (duomenys neskelbtini) pastebėjo sustojusius, kaip po to paaiškėjo po eismo įvykio, automobilius. Automobilio VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja E. D.-J. jam paaiškino, kad važiavo žiedine sankryža nuo (duomenys neskelbtini) antrąją eismo juosta bei norėdama persirikiuoti iš anksto įsijungė dešinį posūkio signalą ir rikiavosi. Manevro metu pajautė smūgį į automobilio galinę dalį. Automobilio FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K. jam paaiškino, kad jam važiuojant žiedine sankryža nuo Laisvės pr. pirma eismo juosta ir priartėjęs prie nuvažiavimo į Tūkstantmečio g., antra juosta važiavęs VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staiga pradėjo rikiuotis bei sukti į dešinę. Jis vengė susidūrimo, stabdė, tačiau automobiliai susidūrė. Šioje vietoje (duomenys neskelbtini) ženklas parodo pirma eismo juosta važiuoti į dešinę arba į keirę (žiedu), antra eismo juosta tik į kairę (žiedu) (b.l. 7).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog bendrovės duomenimis R. K. dalyvavo ne mažiau kaip 6 eismo įvykiuose, visuose buvo nukentėjusysis. Kreiptąsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 32-42).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 104 punktas nustato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

Iš Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių policijos rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2015-06-29 tarnybinio parnešimo matyti, kad įvykio vietoje pareigūnas užfiksavo tik tai eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus. Iš šio pranešino ir iš visos teismui pateiktos bylos nėra žinoma tiksli eismo įvykio vieta, bei ar buvo bandoma ją nustatyti. Eismo įvykio schemoje užfiksuoti automobiliai VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintys išvažiavę iš žiedinės sankryžos (b.l. 10). Byloje taip pat nėra duomenų ar minėta žiedinė sankryža yra filmuojama, ar yra eismo įvykio vaizdo įrašas,

Teisėtumo principas įpareigoja įstatymų įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek asmenį kaltinančias, tiek teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.).

Kaip matyti iš bylos, administracinėn atsakomybėn E. D.-J. patraukta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nustatančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

E. D.-J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t.y. asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai dėl jo veiksmų kyla straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – šiuo atveju kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimas (apgadinimas). Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, taip pat būtina nustatyti asmens kaltę bei priežastinį ryšį tarp asmens veikos ir atsiradusių padarinių. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl to, ar E. D.-J. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., sudėtį, būtina nustatyti, ar buvo pažeisti (duomenys neskelbtini) p. įtvirtinti reikalavimai, o jei taip – ar jų pažeidimas nulėmė R. K. priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą).

E. D.-J. nurodė, kad įvykio metu važiavo dešine eismo juosta. Po smūgio pamatė už jos automobilio pilką automobilį FIAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tarp jos automobilio ir kelio krašto netilpo. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad pirmos iš dešinės pusės juostos plotis yra 4,4 m (b.l. 10). Automobiliui VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas galinis bamperis, automobiliui FIAT BRAVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas. Atsižvelgdamas į nurodytą automobilių išsidėstymą, į eismo juostos plotį, į tai, kad nuo smūgio automobilis VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastumtas į priekį, šio automobilio važiavimo kryptimi, darytina išvada, kad E. D.-J.pilnai iki eismo įvykio persirikiavo į pirmą eismo juostą. Persirikiavimas, reglamentuotas (duomenys neskelbtini) punktu iki eismo įvykio jau buvo užbaigtas. Objektyvių duomenų, paneigiančių šią išvadą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad kaltinimas E. D.-Ja., pažeidus (duomenys neskelbtini) punktą yra nepagrįstas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas įvertinęs esančius tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D.-J.ir R. K. parodymų prieštaravimus, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra kitų objektyvių duomenų, pašalinančių šiuos nustatytus prieštaravimus, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad E. D.-J. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 104 punkto reikalavimus. Taigi, pripažintina, kad byloje nenustatyti būtini E. D.-J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties požymiai, t.y. asmens kaltė bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusių padarinių. Teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes (2007-10-17 Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas; Administracinių teismų praktika Nr. 13, 2007 m.). Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti institucija priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir tuo pačiu įtikinamai paneigti jo keliamas versijas. Apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir todėl visi neaiškumai neatsitiktinai traktuojami jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-22 nutartis byloje Nr. N62– 990/2006). Vadovaujantis teismų praktika, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (nutartys bylose Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).

Be to, gauta duomenų, jog nukentėjusysis dalyvavo ne viename eismo įvykyje ir galbūt dirbtinai sukeldavo avarijas (žiūr. draudimo bendrovės raštą).

Todėl atsižvelgiant į tai, kad kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. H 397686 administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas, o byla E. D.-J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu,-

nutaria:

tenkinti E. D. – J. skundą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. H 397686 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė