Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2946-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
1-2946-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34803-19-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2946-667/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34803-19-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)gyvenantis (duomenys neskelbtini)teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį - 51 MGL (2550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė - 34 MGL (1700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 metus, konfiskuotas M. M. vardu registruotas automobilis „Audi A6“, kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini)Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę I. C., t. y., tyčia vieną kartą rankomis pastūmė pastarąją iš kambario į lauko terasą, ko pasekoje nukentėjusiajai I. C. nukritus terasoje ant medinių palečių, taip jai padarė kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą dešiniame dilbyje, nubrozdinimą kairiame dilbyje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad I. C. yra jo sugyventinė. Kauno r., (duomenys neskelbtini), jie kartu pradėjo gyventi jam ir sugyventinei priklausančiame name, kurį įrenginėja. 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val. namo po darbo grįžo sugyventinė. Prieš tai telefonu jie susitarė grįžus namo kepti šašlykus. Sugyventinė grįžusi pradėjo ruošti maistą virtuvėje, svetainėje įsijungė televizorių. Svetainė yra kartu su virtuvės zona. Jis tuo metu svetainėje klausėsi muzikos įsijungęs per aparatūrą. Sugyventinei išjungus muziką tarp jų kilo žodinis konfliktas, kad ji išjungė muziką neatsiklaususi jo. Sugyventinė pasakė, kad ji nenori šašlykų ir išėjo. Apie 20.00 val. sugyventinė grįžo ir namų viduje, svetainėje pradėjo rūkyti cigaretę. Jis supyko, pasakė, kad viduje niekas nerūko, sakė, kad išeitų į lauką. Ji jį įžeidinėjo, pati neišėjo iš svetainės į lauką. Jis supykęs vieną kartą ją ranka pastūmė, kad ji iš svetainės eitų į lauką rūkyti, ji tuo metu stovėjo prie durų svetainėje. Jam pastūmus ji nukrito ant medinių palečių lauke. Sujudėjus medinėms paletėms nukrito šalia buvusi metalinė šašlykinė ant žemės. Po šio įvykio sugyventinė nuėjo į antrą aukštą ir užsirakino kambaryje, jam sakant, kad atidarytų duris, jų sugyventinė neatrakino. Jis girdėjo, kad iš kambario sklinda triukšmas muzika, trenksmai, lyg trankytų daiktus. Kad ji nepasidarytų nieko sau, jis iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pakalbėjo su juo ir sugyventine, vėliau jį sulaikė. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, pilnai kaltę pripažįsta, sugyventinės atsiprašys (b. l. 71–72, 82, 88).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusioji I. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. jai ir sugyventiniui M. M. priklausančiame name. Šiuo metu santykiai su sugyventiniu prasti, nes jis apie 3 metus nesaikingai vartoja alkoholį. Būdamas neblaivus tampa agresyvus, neprognozuojamas, nesukalbamas, neramus. Bendrą buitį jie veda apie metus. Nuo įsikraustymo į šį namą, prieš tai gyveno atskirai. Paskolą už namą moka bendrai. 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.00 val. po darbo grįžo namo. Namuose buvo neblaivus sugyventinis. Jie kalbėjosi apie nesutarimus. Sugyventinis nesikalbėjo, o tik šaukė ant jos, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, jog nesistengia dėl santykių gerovės. Įvyko žodinis konfliktas. Ji jautėsi blogai, pravirko. Sugyventinis lauke neįrengtoje terasoje ruošėsi kepti šašlykus, ji virtuvėje kepė duoną. Sugyventinis svetainėje garsiai klausėsi muzikos, ji norėjo pasižiūrėti televizorių, tačiau jis draudė jai. Nenorėdama konfliktuoti nuėjo į antrą aukštą. Vėliau atėjo sugyventinis, priekaištavo. Ji norėjo išvažiuoti iš namų savo automobiliu. Sugyventinis užstatė jos automobilį savo automobiliu. Jai būnant namuose jis jos nepraleidinėjo, laikė. Ji išėjo iš namų pėsčiomis, pasivaikščiojo aplink mikrorajoną. Grįžo namo. Sugyventinis nebuvo nusiraminęs. Jai baigėsi kantrybė, ji svetainės patalpoje prie terasos durų pradėjo rūkyti cigaretę, ko paprastai namuose nedaro. Sugyventinis rankomis stūmė ją iš nugaros iš svetainės į terasą, ko pasėkoje ji terasoje nukrito ant medinių palečių šalia kepsninės. Griūdama nusibrozdino ranką. Nugriuvusi pamatė, kad žarijos iš kepsninės krenta ant jos kūno. Sugyventinis stovėjo šalia. Kepsninės griūdama nekliudė, sugyventinis žarijas metė ant jos. Ji atsistojo ir nuėjo į antrą aukštą į vaiko kambarį užsirakino. Sugyventinis supykęs, kad ji neatrakina kambario durų iškvietė policiją. Dėl sužalojimo masto nustatymo kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Įvykio metu vaikų namuose nebuvo. Konflikto niekas nematė. Šiuo metu sugyventinis jų bendruose namuose negyvena, jis būdamas neblaivus kiekvieną dieną jai skambina siekdamas susitaikyti, jai atsakius taikytis, jis jai grasina, kad ją atleis iš darbo, tiesioginių grasinimų susidorojimu neišsakė. Sugyventinis smurtauja pirmą kartą (b. l. 16–19, 50).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusi I. C. paaiškino, kad įvykus žodiniam konfliktui sugyventinis M. M. rankomis pastūmė ją į namo kiemą, ji parkrito ant lauke esančių palečių, nusibrozdino dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atvykę pareigūnai I. C. fiksavo nubrozdinimą ant rankos (b. l. 33–36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2151/2019(02) konstatuota, kad I. C. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje, kraujosruva dešiniame dilbyje, nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (b. l. 41).

2019 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė (b. l. 23–24, 26–31).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. 22.20 val. M. M. nustatytas 1,12 promilių neblaivumas (b. l. 52).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis M. M. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės I. C. atžvilgiu: tyčia vieną kartą rankomis pastūmė pastarąją iš kambario į lauko terasą, ko pasekoje nukentėjusiajai I. C. nukritus terasoje ant medinių palečių, taip jai padarė kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą dešiniame dilbyje, nubrozdinimą kairiame dilbyje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 110–112).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 92–101), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 102), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 107), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 106), dirba (b. l. 103).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant sankcijoje numatytą bausmės dydžio vidurkį Įvertinus tai, kad vėl nusikalto būdamas neblaivus, teistumui neišnykus, didesnį nei siūlė prokuroras, kartu su bausme skirtinas įpareigojimas per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Kadangi kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d., 22 val. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 14.40 val. (b. l. 53, 77), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. skirti 8 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti M. M. per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 5 (penkis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d., 22 val. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 14.40 val., tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

M. M. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius