Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. ieškovė prašė: pripažinti jos teisę privatizuoti sodo sklypą Nr. 60, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2016-04-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) ir taikyti restituciją – grąžinti valstybei sklypą bei priteisti atsakovui SB „Kirtimai‘ iš valstybės 275 Eur.

1.1. Iki 1975 m. ieškovės motinai F. K. suteiktas 879 m² ploto sklypas Nr. 60, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Ieškovės motina ir tėvas, taip pat jų vaikai, naudojosi Sklypu, mokėjo nario mokestį, jame pasodino vaismedžius ir vaiskrūmius, pastatė sodo namą. Ieškovės motina mirė (duomenys neskelbtini). Nuo tada Sklypą tvarkė ieškovė ir jos tėvas P. K. (P. K.). Pastarasis mirė (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, ieškovė tapo SB „Kirtimai“ nare, mokėjo mokesčius už Sklypą. Skolų neturėjo. Ieškovė Sklypu naudojasi ir moka už jį mokesčius. Ieškovė 2016 m. liepos mėn. iš atsakovo SB „Kirtimai“ pirmininko sužinojo, kad Sklypą išsipirko bendrija ir ieškovė neturi teisės juo naudotis.

1.2. Sklypas bendrijai parduotas kaip bendro naudojimo žemės sklypas, nors SB „Kirtimai“ generaliniame plane žemės sklypas suformuotas kaip individualus sklypas Nr. 60, kuris nuo 1975 m. skirtas ieškovės motinai. Atsakovo SB „Kirtimai“ 1993-12-05 posėdyje nuspręsta neprivatizuoti ieškovės motinos sklypo Nr. 60, nes turėjo skolų. Sklypo privatizacijos klausimas spręstas nepraėjus 6 mėn. nuo ieškovės motinos mirties, neinformavus ieškovės ir jos tėvo. Ieškovės motina turėjo teisę pirkti Sklypą ir prievolę mokėti už Sklypą. Ieškovė yra motinos teisių perėmėja, todėl taip pat turi teisę pirkti Sklypą. Mirus ieškovės motinai, jai skirtą sodo sklypą galėjo pirkti jos sutuoktinis P. K. (ieškovės tėvas). Pastarajam mirus, pirkti ar nuomoti Sklypą teisę įgijo ieškovė ir kaip įpėdinė, ir kaip sodininkų bendrijos narė.

1.3. Vyriausybės 2004-11-24 nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių (toliau – Tvarka / Taisyklės) 3.2–3.3 papunkčius. Sodininkų bendrijai nesuteikta teisė leisti privatizuoti valstybinę žemę. Jei Sklypas neparduotas, tai naudotojas laikomas nuomininku. Teisė naudotis sklypu yra turtinė teisė, kuri paveldima. 1967 m. sodas buvo Vilniaus rajone, o nuo 1970 m. – jau Vilniaus mieste. Ieškovei buvo pratęstas statybos leidimas iki 2001 m. Pagal Taisyklių nuostatas, Sklypai parduodami tik sklypų naudotojams. Bendro naudojimo teritorija nebuvo suplanuota. Taisyklių nuostatos nenumato, kad jeigu asmuo neprivatizavo sklypo, tai vėliau nebegali to padaryti. Bendrijai parduotas ne bendram, bet individualiam naudojimui suformuotas sklypas. Sklypas nebuvo bendrai naudojamas.

6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

6.1. Pasisakydama dėl teisės privatizuoti Sklypą ieškovė nurodė, kad teismas netinkamai aiškino Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Teisė pirkti ne aukciono tvarka sodo sklypą siejama su sklypo skyrimu teisės aktų nustatyta tvarka. F. K. Sklypas buvo suteiktas iki 1975 m. Iš Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1970-07-08 akto Nr. 66 matyti, kad (duomenys neskelbtini) vardo kolektyviniam sodui (dabar SB „Kirtimai“) neterminuotam naudojimui buvo perduotas 10,2 ha žemės sklypas, žemės sklypo planas ir sodo sklypų išplanavimo schema. Prie akto yra (duomenys neskelbtini) vardo kolektyvinio sodo (dabar SB „Kirtimai“) sklypų sodininkų sąrašas, kuriame eil. Nr. 19 įrašyta F. K. Tokia aplinkybė reiškia, kad ieškovės motinai Sklypas skirtas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijos nariams iki 1995-05-18, Žemės įstatymo prasme yra prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. T. Ž. įstatymo 10 straipsnio redakcija įsigaliojo 2008 m., tikslu palengvinti naudojamų sodo sklypų privatizavimą, kai sodo sklypas buvo naudotojui skirtas tik sodininkų bendrijos valdybos sprendimu. Teismas netinkamai įvertino atsakovo SB „Kirtimai“ valdybos 1993-12-05 posėdžio nutarimą neprivatizuoti ieškovės motinos Sklypo kaip neatitinkantį Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatą ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas SB „Kirtimai“ valdybos nutarimu nutarė neskirti ieškovės motinai sklypo.

6.2. Pasisakydama dėl netinkamai įgyvendintos F. K. teisės privatizuoti naudojamą Sklypą nurodė, kad F. K. 1992-05-22 pateikė Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos Naujininkų seniūnijos valdybai prašymą parduoti Sklypą. Sklypo planas buvo parengtas 1992-05-22, kurį pasirašė F. K. ir pasirašytinai patvirtino bendrijos pirmininkas P. K. Atsakovo SB „Kirtimai“ valdybos 1993-12-05 posėdyje buvo svarstytas F. K. sklypo privatizavimo klausimas ir nutarta neprivatizuoti Sklypo. Protokole nenurodytas nei laikotarpis, nei skolos. Byloje pateikti SB „Kirtimai“ 1992-06-11 ir 1993-03-14 pinigų priėmimo kvitų šaknelės, iš kurių matyti, kad F. K. sumokėjo 700 rublių. Mokėjimai atlikti po privatizuojamo Sklypo plano parengimo, kas reiškia, kad skola sumokėta. Kadangi F. K. mirė (duomenys neskelbtini), tai liko neapmokėti einamieji mokesčiai už 1993 m. Teismas nevertino galiojusio teisinio reguliavimo, taip pat nesiaiškino, ar nario mokesčio nemokėjimas turi reikšmės teisei privatizuoti Sklypą, ar sodininkų bendrijoms teisės aktais buvo suteikta teisė spręsti sodininkų bendrijų narių sklypų privatizavimo klausimus. Atsakovo SB „Kirtimai“ valdybos 1993-12-05 sprendimas neprivatizuoti F. K. Sklypo dėl nesumokėtų mokesčių teisiškai nereikšmingas, nes sodininkų bendrijų kompetencijai teisės aktais nebuvo priskirta priimti sprendimus dėl individualių sodo sklypų privatizavimo.

6.2.1. Prašymo parduoti Sklypą padavimo ir F. K. mirties laikotarpiu nuo 1992-05-22 iki (duomenys neskelbtini) galiojo Žemės kodekso įstatymas (toliau – Žemės kodeksas), Žemės reformos įstatymas, Vyriausybės 1992-02-07 nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veikiai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 89). Sklypas ieškovės motinai suteiktas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto. Prašymo parduoti Sklypą padavimo ir F. K. mirties metu žemės sklypų skyrimo ir privatizavimo klausimus sprendė Vilniaus miesto valdyba. Vilniaus miesto valdyba nebuvo priėmusi sprendimo nutraukti F. K. suteikto Sklypo naudojimo, nebuvo ir įstatyminio pagrindo nutraukti Sklypo naudojimą (Žemės kodekso 42 straipsnis). Žemės reformos įstatymo 6 straipsnis nustatė, kad teisę į privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie pagal įstatymus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustatė, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad Valstybinės žemės fondu disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti arba kitaip naudoti. Nutarimo Nr. 89 2.1 papunkčiu buvo nustatyta, kad parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus atskirus žemės sklypus, kuriais disponuoja Vyriausybė. Nutarimu Nr. 89 patvirtintoje Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarkoje nenumatyta, kad asmuo, norintis pirkti naudojamą sodo žemės sklypą, turi pateikti įrodymų, kad neskolingas sodininkų bendrijai nario mokesčio. Tai reiškia, kad sodininkų bendrijos valdyboms nebuvo suteikta teisė spręsti dėl valstybinių sodo žemės sklypų privatizavimo, taigi ieškovės motina turėjo teisę ne aukciono tvarka pirkti Sklypą. Ieškovės motina 1992-05-22 išreiškė valią pirkti Sklypą iš valstybės. Iki F. K. mirties nepriimta sprendimų nutraukti Sklypo naudojimą ar panaikinti Sklypo skyrimą F. K.. Ieškovės motina nerealizavo savo teisės pirkti skirtą Sklypą dėl to, kad mirė.

6.2.2. Ieškovės motinos turtinė teisė pirkti Sklypą buvo galiojanti patikėjos mirties momentu. Mirus F. K. Sklypą galėjo pirkti jos sutuoktinis, o po jo mirties – jų vaikai, t. y. ir ieškovė. Atsakovo SB „Kirtimai“ valdybos 1993-12-05 sprendimo priėmimo metu sodininkų bendrijų veiklą, teises ir pareigas reguliavo Vyriausybės 1991-05-21 nutarimu Nr. 205 (toliau – Nutarimas Nr. 205) patvirtinti Sodininkų bendrijos laikinieji pavyzdiniai įstatai (toliau – Įstatai). Įstatai nenustatė sodininkų bendrijų valdyboms ar sodininkų bendrijų narių visuotiniam susirinkimui teisės spręsti dėl sodo sklypų privatizavimo. Visuotinio susirinkimo ir sodininkų bendrijų valdybų teisių sąrašas Įstatuose yra baigtinis. F. K. mirties momentu Įstatų 4 punkte buvo nustatyta, kad bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtoje bendrijos sodo vietoje, pasodinti sodiniai priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise, savininkas paskirtu jam žemės sklypu naudojasi neterminuotai. Nutarimo 205 punktas nustatė, jog mirus bendrijos nariui, jo turtą paveldi įpėdiniai. Pirmumo teisę įstoti į bendriją turi tie mirusiojo bendrijos nario įpėdiniai, kurie kartu su juo gyveno ir vedė bendrą ūkį. Įpėdiniui nesant arba jam atsisakius, teisę įstoti į bendriją turi kiti mirusiojo šeimos nariai. Ieškovė po motinos mirties buvo įstojusi į sodininkų bendriją, mokėjo mokesčius, kartu su tėvu naudojosi Sklypu bei sodo nameliu, vėliau rūpinosi statybos leidimo termino pratęsimu, elektros įvedimu į sodo namelį ir t.t. Sodininkų bendrijos narys už pareigų nevykdymą valdybos nutarimu galėjo būti pašalintas iš bendrijos narių. Pašalintam (išstojusiam) iš bendrijos asmeniui, kuris jam skirtame žemės sklypelyje turi sodo namelį ar kitus statinius, teisė naudotis žemės sklypu nenutraukiama (Įstatų 10 punktas). Aplinkybę, jog Sklype yra statinis patvirtina atsakovo SB „Kirtimai“ pateiktas Sklypo kadastrinių matavimų planas. F. K. narystė bendrijoje baigėsi dėl mirties, o ne dėl to, jog buvo pašalinta iš bendrijos narių. Atsakovas SB „Kirtimai“ nepriėmė sprendimo nutraukti Sklypo naudojimo. Atsakovas SB „Kirtimai“ nuo 1994 m. priėmė į sodininkų bendrijos narius ieškovę, kuri mokėjo mokesčius, Sklypą nuolat naudojo kaip individualų sodo sklypą. Ieškovė mokėjo ne tik sodininkų bendrijai mokesčius, tačiau ir nuomos mokestį už Sklypą valstybei.

6.3. Pasisakydama dėl Sutarties negaliojimo ieškovė nurodė, kad teismas, spręsdamas Sutarties galiojimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Sodininkų bendrijos įstatymas nereguliuoja valstybinės žemės pardavimo. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu bendrijos narių susirinkimams nesuteikta teisė priimti sprendimų dėl neprivatizuoto individualaus sodo sklypo išpirkimo bendram naudojimui, o tik bendro turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimais. Individualus sodo sklypas, kuris neprivatizuotas, negali būti vertinamas kaip bendro naudojimo turtas. Bendrijos narių susirinkimas turi teisę svarstyti tik mėgėjų sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypų, naudojamų bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai įsigijimo klausimus. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, sodininkų bendrijoms valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Taisyklių 27 punktas nustato, kad sodininkų bendrijos, pageidaujančios pirkti mėgėjų sodo teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, teritoriniam padaliniui pagal valstybinės žemės sklypų buvimo vietą pateikia sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn. Atsakovo SB „Kirtimai“ narių 2014-06-21 susirinkime buvo sprendžiama ir dėl bendro naudojimo žemės sklypų privatizavimo. Susirinkime buvo akcentuojama, kad sprendžiama dėl bendro naudojimo sklypų privatizavimo. Atsakovo SB „Kirtimai“ 2014-06-21 protokole nenurodyta, kad privatizuojamas Sklypas, nutarta dėl valstybinės žemės privatizavimo bendrijos reikmėms. Ieškovė protokolo nerašė ir jo nepasirašė. Ieškovė neprivalo 2014-06-21 susirinkimo protokolo ginčyti, nes sodininkų bendrijos susirinkimui nesuteikta teisė spręsti dėl individualių sodo sklypų privatizavimo. Atsakovui NŽT 2014-06-21 susirinkimo protokolas neprivalomas sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Sodininkų bendrijai parduotas individualus žemės sklypas, kuris nebuvo naudojamas sodininkų bendrijos poreikiams ar rekreacijai. Sklypas parduotas sodininkų bendrijai ne aukciono tvarka. Tai reiškia, kad Sklypas buvo parduotas pažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, Taisyklių 3.2, 3.3 papunkčius ir kitas nuostatas, kuriose nenumatyta galimybė sodininkų bendrijoms parduoti individualu žemės sklypą bendram naudojimui, kuriame nėra sodininkų bendrijai priklausančių statinių ne aukciono tvarka. Sodininkų bendrijų susirinkimas gali spręsti tik dėl to, ar reikalingas žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti atskiru žemės sklypu sodininkų bendrijos reikmėms, ar ne, taip pat dėl sodininkų bendrijos poreikiams naudojamos žemės privatizavimo sodininkų bendrijai. Sodininkų bendrijoms nesuteikta teisė priimti sprendimų dėl valstybinio individualaus sodo sklypo kaip bendro naudojimo žemės išpirkimo sodininkų bendrijos reikmėms. Individualius sodo sklypus ne aukciono tvarka gali pirkti tik fiziniai asmenys. Sutartimi atsakovui SB „Kirtimai“ parduotas Sklypas lengvatinėmis sąlygomis, t. y. ne aukciono tvarka ir už nominalią kainą. Lengvatinėmis sąlygomis parduodami tik naudojami žemės sklypai. Sklypas nėra sodininkų bendrijos bendro naudojimo teritorijoje, nebuvo naudojamas sodininkų bendrijos reikmėms. Iš Sklypo plano matyti, kad Sklype yra statinis bei sodas. Sutartimi atsakovui SB „Kirtimai“ perduoti ir ieškovei priklausantys vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Sklypas buvo suformuotas iš atskiro valstybinės žemės sklypo pagal sodo suplanavimo projektą patvirtintą iki 1996-01-01, t. y. SB „Kirtimai“ generalinį planą. Sklypas yra ne bendro naudojimo, o individualaus Sklypo teritorijoje.