- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- Ik-1423-281/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02523-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovei Gedmantei Eimontienei ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Agnei Vaivadaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-11-17 teismui padavė prašymą ištirti: 1) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1794 patvirtinto Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo 3 p., ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi gali būti skiriamas fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, atitinka Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.1 p.; 2) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1794 patvirtinto Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo 9 p., ta apimtimi, kuria nėra aiškiai/konkrečiai nustatyta, kokiais atvejais, kas, kam ir kokius dokumentus turi pateikti, atitinka teisėtumo principą, Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 4 p., Pavyzdinių nuostatų 12¹, 17 p.; 3) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1794 patvirtinto Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo 10 p., toje dalyje, kuria nustatyta, kad administratoriaus keitimo įgaliotas asmuo pasirašo kiekviename prašymo lape ir atsako už parašų tikrumą, prisiimdamas atsakomybę už parašų klastojimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyta baudžiamąja atsakomybe, bei Aprašo priedo – prašymo formos nuostata „aš <...> buto (kitos patalpos) savininkas, įgaliotas atstovauti butų ir kitų patalpų savininkus dėl administratoriaus skyrimo/keitimo, atsakau už parašų tikrumą, prisiimdamas atsakomybę už parašų klastojimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyta baudžiamąja atsakomybe“ atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 3 ir 4 d., 300 str., o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį panaikintu; 4) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1794 patvirtinto Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo 7 p. patvirtintas priedas (prašymo forma), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad prašymas pakeisti administratorių turi būti suderintas su seniūnu, atitinka teisėtumo, įstatymo viršenybės principus, Pavyzdinių nuostatų 17 p., o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti šią dalį panaikinta (b. l. 1-5).
Paaiškino, kad Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų tvirtinimo“ 2.1 p. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi gali būti skiriamas fizinis asmuo ir juridinis asmuo, tuo tarpu atsakovo sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1794 patvirtinto Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 3 p. numatyta, kad minėtas paslaugas gali teikti tik juridiniai asmenys. Aprašo 9 p. nurodyta, kokie dokumentai, susiję su bendrosios nuosavybės administratoriaus pakeitimu, ir per kiek laiko turi būti pateikiami savivaldybės administracijai. Šiame punkte nenurodyta, kas ir kokiais atvejais tokius dokumentus turi pateikti. Teisėtumo principas reikalauja, kad teisės aktai būtų aiškūs ir nedviprasmiški. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius raštu paaiškino, kad tokius dokumentus pateikia bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 4 p. siūloma savivaldybės administracijos direktoriui skirti administratorių, jei savininkai raštu kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių. Tokią nuostatą numato ir šiuo nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavydinių nuostatų 17 p. Šių nuostatų 12¹ p. nustatyta, kokie dokumentai ir kam turi būti pateikiami. Visa tai nėra detaliau aptarta Apraše. Aprašo 7 p. nustatyta, kad jei savininkai susirinkime priima sprendimą pakeisti administratorių, jie užpildo šio aprašo priede pateiktos formos prašymą pakeisti administratorių. Prašymas turi būti suderintas su seniūnu. Minėtas punktas reglamentuoja atvejus, kai administratoriaus keitimas vyksta patalpų savininkų iniciatyva. Jokie teisės aktai nenumato gyventojams pareigos jų prašymus pakeisti ar skirti administratorių derinti su seniūnu, toks reikalavimas prieštarauja teisėtumo, įstatymo viršenybės principui, Pavyzdinių nuostatų 17 p. Aprašo 10 p. nustatyta, kad administratoriaus keitimo įgaliotas asmuo pasirašo kiekviename prašymo lape ir atsako už parašų tikrumą, prisiimdamas atsakomybę už parašų klastojimą. Pareiškėjo teigimu, ši nuostata yra niekinė, nes pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 ir 4 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Analizuojant Baudžiamojo kodekso 300 str., darytina išvada, kad šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, turinti pasireikšti tiesiogine tyčia. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims yra negalimas.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38-42).
Nurodė, kad Konstitucijos 120 str. 2 d., Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. įtvirtinta, kad savivaldybės pagal apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 p., savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms priskirta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos ir kt., veiklos priežiūra ir kontrolė. CK 4.84 str. 3 d. nustatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero patvirtintus nuostatus. Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtino Pavyzdinius nuostatus. Šio nutarimo 2.1 p. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi gali būti skiriamas fizinis ir juridinis asmuo, atrinktas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taryba, nustatydama administratoriaus atrinkimo tvarką, vadovaujasi nediskriminavimo, proporcingumo, būtinumo ir skaidrumo principais. 2010-11-24 tarybos sprendimu Nr. 1-1794 patvirtintas Aprašas. Pažymėtina, kad CK 4.84 str. 3 d. suteikia teisę Vyriausybei tvirtinti pavyzdinius nuostatus, tačiau nesuteikia teisės kokiu nors būdu nustatyti, kas gali būti skiriamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Vyriausybės nutarimo 2.1 p. dalis, kurioje nustatyta, kad administratoriumi gali būti skiriamas fizinis ir juridinis asmuo, šiuo atveju laikytina Vyriausybės rekomendacija savivaldybėms. Aprašas priimtas vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusia nutarimo redakcija, kurioje buvo numatyta, kad administratoriumi gali būti skiriamas tik juridinis asmuo. Be to, daugiabučių namų administravimas yra viešoji paslauga, jų teikimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 17 str. 2 d., patvirtinanti, kad savivaldybė turi teisę nustatyti, kas gali būti administratoriumi. Atsakovo nuomone, Pavyzdiniai nuostatai neturi būti perkeliami į savivaldybės teisės aktus, nes administravimo nuostatų tvirtinimas yra savarankiškoji jos funkcija. Pareiškėjas kelia klausimą dėl Aprašo 7 p. patvirtinto priedo atitikties teisėtumo, įstatymo viršenybės principui, Pavyzdinių nuostatų 17 p. Šiuo atveju nebuvo pažeistas nei CK, nei kitas teisės aktas ir administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, todėl nėra pagrindo įrodinėti, kad Aprašo 7 p. patvirtinto priedo reikalavimas, pagal kurį prašymas pakeisti administratorių turi būti suderintas su seniūnu, yra tikslingas. Pažymėtina, kad Aprašo 9 p. turi būti taikomas kartu su 7 p., atsakymai į pareiškėjo klausimus dėl 9 p. taikymo yra pateikti 7 p. Nepagrįstos ir abejonės dėl Aprašo 9 p. prieštaravimo Vyriausybės nutarimo Nr. 603 4 p., kuriuo siūloma savivaldybių administracijų direktoriams ar jų įgaliotiems atstovams skirti administratorių, esant nurodytoms sąlygoms; ši nuostata yra tik rekomendacinio pobūdžio. Aprašo 10 p. toje dalyje, kurioje nustatyta atsakomybė už parašų klastojimą, atitinka Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 ir 4 d., 300 str. Pažymi, kad ši nuostata yra prevencinio pobūdžio, asmuo savo parašu patvirtina, kad žino apie baudžiamąją atsakomybę, gresiančią už parašų klastojimą.
Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Nagrinėjamoje byloje prašoma ištirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1794 patvirtinto Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo 3, 7, 9 ir 10 p. teisėtumą.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 4 d. ir Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ ir 2010-03-10 nutarimo Nr. 235 „Dėl Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 p., 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1794 patvirtino Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašą (b. l. 6).
Nustatyta, kad 2010-12-04 dienraštyje „Vilniaus diena“, Nr. 233(889), buvo paskelbta informacija apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 posėdyje Nr. 65 priimtus sprendimus, iš jų – apie sprendimą Nr. 1-1794 „Dėl Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (b. l. 58).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – Įstatymas), galiojusio ginčijamo sprendimo priėmimo metu, 12 str. 1 d. nustatė, jog savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias nurodyto įstatymo nuostatas, yra konstatavęs (2007 m. balandžio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. AS7-163/2007), jog tuo atveju, jeigu informaciniame skelbime nėra nurodoma tikslaus priimto sprendimo pavadinimo ir interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adreso, negalima pripažinti, jog prašomas ištirti teisės aktas yra paskelbtas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Nurodyta, jog teisės akto antraštė gali būti nenurodoma tik tuo atveju, jei teisės aktas jos neturi. Taip pat pabrėžta, kad oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimas laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga tam, kad teisinių santykių subjektai žinotų, koks yra galiojančių teisės aktų turinys, ir galėtų juos vykdyti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs (pvz., 2011 m. liepos 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A62-1137/2011), kad tinkamas norminio teisės akto paskelbimas yra viena iš pamatinių tokio teisės akto teisėtumo prielaidų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. nurodyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Nėra abejonių, kad ši konstitucinė nuostata negali būti aiškinama taikant tik lingvistinį metodą, ji suvoktina atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai ir jų reikalavimai turėtų būti vieši, kad visi subjektai galėtų aiškiai suvokti savo teisių ir pareigų apimtį (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).
Nurodytos administracinių teismų praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės vienareikšmiškai patvirtina, jog tinkamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimas, griežtai laikantis Įstatymo 12 str. 1 d. nustatytos tvarkos, yra būtina sąlyga tam, kad atitinkamas aktas sukeltų teisines pasekmes teisinių santykių subjektams.
Kaip minėta, 2010-12-04 dienraštyje „Vilniaus diena“, Nr. 233(889), buvo paskelbta informacija apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 posėdyje Nr. 65, be kitų sprendimų, priimtas sprendimas Nr. 1-1794 „Dėl Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (b. l. 15). Šiame skelbime nėra nurodyta, priešingai, nei imperatyviai reikalauja nurodyto įstatymo nuostatos, priimto sprendimo esmė, be to, nors nagrinėjamame skelbime ir pateiktas paties Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pavadinimas, tačiau juo patvirtinto norminio administracinio akto antraštė nenurodyta. Pažymėtina, kad tik bendrai įvertinus viso skelbimo turinį, matyti, jog visi nurodyti Tarybos sprendimai priimti 2010-11-24 posėdyje, ir tik pačioje skelbimo pabaigoje nurodomas bendras Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapio adresas, kuriuo galima susipažinti su minėtų sprendimų turiniu.
Remiantis Įstatymo 12 str. 1 d., pačiuose savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtuose norminiuose teisės aktuose, be kita ko, gali būti nustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (o ne nuo atitinkamo akto paskelbimo vietinėje spaudoje ir/ar interneto tinklalapyje). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtame sprendime vėlesnė jo įsigaliojimo data nenurodyta.
Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Tarybos 2010-11-24 sprendimas Nr. 1-1794 paskelbtas nesilaikant Įstatymo 12 str. 1 d. nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokio pobūdžio pažeidimai vertintini kaip esminiai norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo bylos kontekste (2012 m. kovo 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-1809/2012).
Administraciniam teismui nėra teisminga byla dėl prašymo ištirti, ar negaliojantis norminis teisės aktas neprieštarauja įstatymui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas gali skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu. To paties įstatymo 116 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, arba administracinis teismas gali nustatyti, kad panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad administracinis teismas tiria galiojančių norminių savivaldybės administracinių aktų teisėtumą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas, konstatuodamas, kad byla dėl negaliojančio norminio teisės akto teisėtumo tyrimo nutrauktina, vadovaujasi taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-09-28 nutartimi adm. byloje Nr. I/3-14/2001, kuri paskelbta šio teismo biuletenyje Administracinių teismų praktika Nr. 2, psl. 76 – 80, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-01-10 nutartimi adm. byloje Nr. I/6-9/2002, paskelbta biuletenyje Administracinių teismų praktika Nr. 3, psl. 7-12.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, iš esmės prašydamas ištirti negaliojančio norminio teisės akto teisėtumą, teismas konstatuoja, kad administraciniam teismui prašymas dėl negaliojančio norminio teisės akto panaikinimo yra neteismingas, todėl byla dėl norminio teisės akto teisėtumo tyrimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 101 str. 1 p., 102 str. 2 d., 127 str.,
nutarė:
nutraukti administracinę bylą Nr. I- I-1423-281/2012.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.