- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-605-349/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arnoldas Šukaitis
- Advokatai
- Kęstutis Stungys
dalyvaujant Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijos viceprezidentui kunigui A. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas panaikinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal 301 str. 1 d., 2 d., 300 str. 1 d., 3 d., 304 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 1 d., 3 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2006-02-01 Biržų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal byloje Nr. 54-1-00048-06 pagal pareiškėjo skundą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 301 str. 1 d., požymius. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-05-09 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2008-06-27 nutarimu atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti prokuroro 2008-05-09 nutarimą. Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2008-08-21 atmetė pareiškėjo skundą panaikinti vyriausiosios prokurorės nutarimą, sutikdama su prokurorų nutarimų išvadomis, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o ginčo dalykas yra susijęs su religinių bendrijų valdymo institucijų priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu ir nėra baudžiamosios teisės reglamentavimo dalykas, todėl pareiškėjas gali ginti savo teises, remdamasis kitų teisės šakų normomis.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-05-09 ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2008-06-27 sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą. Skunde nurodo, kad teismo išvada, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodui (toliau – Sinodui) pagrobus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijai (toliau – Sinodo Kolegijai) priklausančią ,,Brastos“ Bibliją iš Papilio bažnyčios, nebuvo padaryta vagystė, yra neteisinga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Papilio parapija neįeina į Sinodo sudėtį, todėl ,,Brastos“ Biblija yra ne Sinodui priklausančios parapijos, o Sinodo Kolegijai priklausančios Papilio parapijos turtas. ,,Brastos“ Biblijos priklausymas Sinodo Kolegijai nustatytas 1929 m. V Kanonu priimtų įstatų § 3,5,6,10, 1936 m. Kanonu Nr. 7. ,,Brastos“ Biblijos, saugomos Papilio parapijoje nuo 1600 m., priklausomybę Sinodo Kolegijai, o ne Sinodui, rodo ir ta aplinkybė, kad Sinodas įsteigtas 2002-12-09, o jau 1998 m. Sinodo Kolegijos 1 Kanonu ,,Apie teisių restituciją“ Sinodo Kolegija įformino istorinės-tradicinės evangelikų reformatų bažnyčios turtinių teisų perėmimą.
Pareiškėjas nurodo, kad ,,Brastos“ Biblijos pagrobimo faktą ir mechanizmą patvirtina liudytojų E. M., B. Š., P. Z. parodymai, kad po Bibliją saugojusios J. V. mirties jos giminaitė perdavė ,,Brastos“ Bibliją E. M., o A. K. paprašius atiduoti Bibliją ir pagrasinus, kad priešingu atveju bus blogai, E. M. Bibliją perdavė B. Š., o ši – P. Z., kuris Bibliją atidavė Sinodo kunigui R. M.. Pareiškėjo teigimu, iš liudytojų parodymų matyti, kad Biblija iš Papilio parapijos buvo pagrobta, veikiant tiesiogine tyčia, kuri pasireiškė siekiu užvaldyti Bibliją ir sąmoningu vengimu ją grąžinti Papilio parapijai, turint tikslą ją perduoti Sinodui. N. B. užvaldžiusių P. Z., E. M. Biblijos perdavimas Sinodui neįteisina nuosavybės teisės ,,Brastos Biblijos“ perdavimą Sinodui 1997-11-30 priėmimo - perdavimo aktu įforminę asmenys neturėjo tokios teisės – Sinodo Kolegijos ar Papilio parapijos įgaliojimų, todėl šis aktas neturi teisinės galios ir nepatvirtina nuosavybės teisės įgijimo.
Ikiteisminio tyrimo teisėja, pripažinusi teisinga prokurorų išvadą, jog prokurorai negali spręsti, kuri Sinodo Kolegija yra teisėta, nes bažnyčios veiklą reglamentuoja ne pasaulietinės, o bažnytinės teisės aktai, neatsižvelgė į tai, kad ,,Brastos“ Biblijos vagystei konstatuoti nėra būtina nagrinėti bažnytinės teisės normų, nes tam visiškai pakanka fakto, jog abi evangelikų reformatų religinės bendrijos Sinodo Kolegija ir Sinodas - yra pripažintos valstybės ir šią Bibliją Sinodas pagrobė iš Sinodo Kolegijos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas daro išvadą, kad ,,Brastos Biblijos“ pagrobimas iš Sinodo Kolegijos vertintinas kaip BK 178 str. 3 d. numatyta veika.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Biržų evangelikų reformatų parapijos antspaudo klastojimo ir panaudojimo (301 str. 1 d., 2 d.), dokumentų klastojimo ir panaudojimo (BK 300 str. 1 d., 3 d.,), melagingos informacijos pateikimo Teisingumo ministerijai, siekiant gauti dokumentą, pateikimo (BK 304 str. 1 d.), Biržų evangelikų reformatų parapijos sąskaitose buvusių pinigų pasisavinimo apgaule (BK 182 str. 1 d., 178 str. 1 d.). Pareiškėjo teigimu, prokurorams nenustačius asmenų, turėjusių įgaliojimus atstovauti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią, Sinodo Kolegiją, Biržų parapiją ir nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų įgaliojimų, nebuvo galima įvertinti asmenų, pagaminusių Biržų evangelikų reformatų parapijos antspaudą ir juo tvirtinusių dokumentus, užvaldžiusių pinigus, veiksmų teisėtumo. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad antspaudas pagamintas įmonės, užsiimančios antspaudų gamyba ir turint policijos komisariato išduotą leidimą. Tačiau liko neištirta esminė aplinkybė – ar asmenys, kreipęsi į policijos komisariatą dėl leidimo išdavimo, turėjo įgaliojimus. Tyrimo metu neatsižvelgta į tai, kad V. V., V. K., R. M. P. Č. išrinkti Sinodo nariais 2002-10-19, o dokumentai, kuriais remiantis konstatuojamas įgaliojimų suteikimas šiems asmenims, sudaryti po Sinodo įsteigimo 2002-12-09, t.y. po nusikalstamų veikų padarymo. Pareiškėjas teigia, kad asmenys, save įvardijantys Sinodo Kolegijos vadovais : V. V., K. D., R. M. jos neatstovauja, jų 2001-02-22 suorganizuotas Sinodas neteisėtas pagal kanonų teisės normas. Sinodo Kolegija nėra davusi šiems asmenims jokių įgaliojimų kreiptis į policijos komisariatą dėl leidimo daryti antspaudą gavimo. Pareiškėjo teigimu, pripažinus, kad antspaudą padarė neįgalioti asmenys, jų tolimesni veiksmai - dokumentų tvirtinimas šiuo antspaudu, Sinodo Kolegijos sąskaitose buvusio turto užvaldymas – taip pat yra nusikalstami.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiamasi administracinių teismų sprendimais. Sinodas Teisingumo ministerijoje kaip tradicinė religinė bendrija įregistruotas neteisėtai, nes registracijai pateikti dokumentai patvirtinti suklastotu antspaudu; tuo tarpu administraciniams teismams, nagrinėjusiems Sinodo Kolegijos skundus dėl Sinodo įsteigimo neteisėtumo, nebuvo žinomas antspaudo ir steigimo dokumentų suklastojimo faktas. Pareiškėjas daro išvadą, kad prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėja nepagrįstai nusikalstamas veikas įvertino kaip religinių bendrijų tarpusavio ginčus, todėl nepagrįstai atsisakė pateikti nusikalstamų veikų teisinį vertinimą.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog R. M. ir L. P. veikoje, pateikiant prašymą Teisingumo ministerijai dėl naujo Biržų evangelikų reformatų parapijos pažymėjimo išdavimo vietoj esą dingusio, yra BK 304 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos objektyviosios pusės požymiai, tačiau išvada dėl subjektyviosios pusės požymių ir atitinkamai nusikaltimo sudėties buvimo šių asmenų veiksmuose yra neteisinga. Bylos duomenys – liudytojo R. M. ir V. V. parodymai – rodo, kad R. M. ir L. P. žinojo, kad Biržų evangelikų reformatų juridinio asmens pažymėjimas yra Sinodo Kolegijos būstinėje Vilniuje, todėl šių asmenų veiksmai, melagingai pranešant Teisingumo ministerijai apie pažymėjimo dingimą, yra tyčiniai. Atsižvelgiant į tai, dėl R. M. ir L. P. veiksmų buvo pagamintas ne antspaudo dublikatas, bet naujas antspaudas, kuris panaudotas, neteisėtai įregistruojant Sinodo veiklą ir pasisavinant Sinodo Kolegijos turtą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir advokatas prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš byloje valstybės institucijų, pareiškėjo ir liudytojų pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo metu Lietuvoje Evangelikų reformatų bažnyčią sudaro dvi religinės bendrijos : Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia, kurios aukščiausioji valdymo institucija yra Sinodo kolegija, ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae - Sinodas, kurio aukščiausioji valdymo institucija yra Sinodas. Valstybė pripažįsta abi evangelikų reformatų religines bendrijas tradicinėmis. Abi religinės bendrijos savo veikloje vadovaujasi S. K.. Abiejų bendrijų struktūriniai padaliniai yra parapijos, turinčios juridinio asmens teises. Pagal Kanonų teisės normas, parapijos yra pavaldžios aukščiausiajai bažnyčios valdymo institucijos, svarbiausi parapijų sprendimai teisiniais ir finansiniais klausimais turi būti patvirtinti Sinodo Kolegijos arba Sinodo. Parapijų atstovaujamoji institucija yra parapijos taryba, o vykdomoji institucija – parapijos valdyba.
Pareiškėjas, atstovaujantis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai, kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo institucijas, be kita ko, prašė nustatyti, ar asmenų, veikusių atstovaujant Biržų parapijos valdymo institucijas, veikose 2002 m. gegužės mėn. kreipiantis į kompetentingas institucijas dėl parapijos antspaudo pagaminimo ir vėliau juo tvirtinant dokumentus, pateikiant šiuos dokumentus Teisingumo ministerijai ir bankui, taip įgyjant galimybę disponuoti parapijos sąskaitomis, yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 300, 301, 304, 178, 182 str. Remiantis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo patektus duomenis, tyrimo metu nustatyta, kad 2001 m. Lietuvoje paraleliai veikė dvi Biržų evangelikų reformatų parapijai atstovaujančios tarybos ir valdybos, abi save laikančios teisėtai parapijai atstovaujančiomis institucijomis. Vienos valdybos pirmininke buvo P. K., patvirtinta į pareigas Sinodo, kitos pirmininku – V. T., išrinktas Sinodo kolegijos Tarybos. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, nutraukęs ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo skunde nurodytų veikų, savo sprendimą motyvavo tuo, jog prokuroras, būdamas valstybinės institucijos pareigūnu, negali spręsti religinių bendrijų vidaus ginčų ir įvertinti, kuris asmuo buvo teisėtu Biržų parapijos pirmininku, nes tai prieštarautų Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 str. 2 d. įtvirtintai religinių bendrijų teisei vykdyti savo veiklą, vadovaujantis bažnytinės teisės normomis. Prokuroro atsisakymas spręsti Biržų parapijos pirmininkų įgaliojimų teisėtumą sąlygojo kitą, tiesiogiai nutarime nesuformuluotą, tačiau iš jo turinio išplaukiančią išvadą, kad tokiu atveju tenka preziumuoti, jog abi Biržų parapijų vadovybės veikė teisėtai, abu parapijų vadovai – P. K. ir V. T. - buvo įgalioti atstovauti parapijai, todėl V. K. veiksmai, kreipiantis į policiją dėl leidimo pagaminti parapijos antspaudą ir visi vėlesni parapijos vadovybei atstovaujančių asmenų veiksmai, kurių teisėtumu abejoja pareiškėjas, yra teisėti. Tokia prokuroro argumentacija nėra pagrįsta. Baudžiamojoje teisėje galioja viena – nekaltumo prezumpcija. Nagrinėjant visas kitas baudžiamosios bylos aplinkybes, susijusias su fizinio ar juridinio asmens veikos teisėtumo įvertinimu, teisingu materialinių ir procesinių normų pritaikymu, negalima laikytis jokių išankstiniŲ tam tikrų aplinkybių egzistavimo prielaidų, todėl būtina tiesiogiai ištirti ir įvertinti visus reikšmingus tyrimo metu surinktus duomenis. Tuo tarpu prokuroras, savo nutarime apibūdinęs Biržų parapijoje susiklosčiusią situaciją, teisingai nurodęs konflikto tarp dviejų parapijos vadovybių priežastis, atsisakė toliau gilintis į šio klausimo esmę, motyvuodamas tuo, jog nėra kompetentingas nagrinėti ginčų religinių bendrijų vidaus veiklos klausimais. Kanonų teisės normomis reglamentuojamų teisinių santykių analizė iš tiesų nėra priskirta prokuroro kompetencijai. Tačiau tuo atveju, kai teisingas pirmojo klausimo, reglamentuojamo bažnytinės teisės normomis, išsprendimas yra susijęs su tolesniu baudžiamosios teisės reglamentuojamų santykių sprendimu, prokuroras negali tik formaliai nagrinėti pirmojo. Baudžiamojo proceso įstatymas prokurorui, iškilus specialiųjų žinių poreikiui, suteikia teisę naudotis specialistų ir ekspertų teikiamomis išvadomis. Šios baudžiamosios bylos tyrimo metu tokia įstatyme numatyta galimybe prokuroras nepasinaudojo.
Prokuroro nutarime esanti prielaida, jog abiejų tuo pačiu metu veikusių Biržų parapijos vadovybių ir joms atstovavusių asmenų veiksmai buvo teisėti, negali būti laikoma pagrįsta dar ir dėl to, jog tiek pagal Sinodo, tiek pagal Sinodo Kolegijos pateiktus dokumentus, parapija, kaip juridinis asmuo, vienu metu galėjo turėti tik vieną vadovybę. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad asmenims, atstovavusiems vienai iš Biržų parapijos vadovybių (P. K., V. V., kunigui R. M.), buvo žinoma, jog 2002 m. gegužės mėn., kai jie kreipėsi į policiją dėl leidimo pasigaminti Biržų parapijos antspaudą ir tais pačiais metais šiuo antspaudu tvirtino oficialius dokumentus, užpildė naujus AB ,,DnB Nord“ banke buvusios Biržų evangelikų reformatų parapijos sąskaitos dokumentus, susijusius su sąskaitos valdymu (parašų ir antspaudo pavyzdžio kortelę), taip įgydami galimybę disponuoti sąskaitoje buvusiomis lėšomis, veikė ir kita tos pačios parapijos vadovybė. Jai atstovavę asmenys taip pat turėjo anksčiau, t.y. 1998 m.., teisėtai pagamintą parapijos antspaudą, kuris nebuvo paskelbtas negaliojančiu, o banke buvusiose parapijos parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėse, užpildytose 1998 m., buvo kitų asmenų, kuriems Biržų parapijos atstovaujamoji institucija taip pat suteikė įgaliojimus atstovauti parapiją, parašai. Byloje nėra duomenų, kad 2002 m. viena iš parapijos vadovybių kitai būtų perdavusi savo įgaliojimus. Esant tokiai situacijai, ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas pareiškėjas, be kitų klausimų, kėlė ir 2002 m. veikusių dviejų parapijos vadovybių teisėtumo klausimą, tačiau nei bylos tyrimo metu, nei prokuroro nutarime nutraukti tyrimą šie klausimai nenagrinėti ir neįvertinti.
Iš prokuroro priimto nutarimo matyti prokurorą padarius išvadą, jog Biržų evangelikų parapijos vadovybės išrinkimo ir veiklos klausimai priskirtini bažnytinės teisės normomis reglamentuojamiems santykiams, todėl jų nagrinėjimui negali būti taikoma baudžiamoji jurisdikcija, nes tai draudžia įstatymai. Ši išvada teisinga tik iš dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 str., CK 2.37 str., Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatos užtikrina religinėms bendruomenėms ir bendrijoms savo vidaus veiklą tvarkyti pagal bažnytinės teisės normas. Šios nuostatos lemia tai, kad religinių organizacijų vidaus problemoms, jų institucijų veiklos klausimams, susijusiems su religinių organizacijų savivalda, nėra taikoma kitų teisės šakų jurisdikcija. Tačiau nurodytų teisės aktų normos numato išimtį, kuomet religinių organizacijų veiklai taikoma ne bažnytinė teisė, o kitų teisės šakų normos – tai yra atvejai, kai bažnytinės teisės normos ar bažnytinė veikla prieštarauja įstatymų nuostatoms. Pareiškėjas savo pareiškimuose ir skunduose teisėsaugos institucijoms kelia klausimus dėl vienos iš dviejų tuo pačiu metu veikusių Biržų evangelikų reformatų parapijos vadovybės veiksmų teisėtumo baudžiamosios teisės aspektu, todėl, kaip jau nurodyta šiame sprendime, teisingam šių klausimų išnagrinėjimui pirmiausia, naudojantis atitinkamos srities specialistų ar ekspertų žiniomis, būtina išspręsti klausimus, reglamentuojamus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios teisės normomis. Aiškinantis šias aplinkybes, būtina nustatyti teisinį ir faktinį pagrindą, kuriais remiantis susikūrė ir veikė abi paraleliai vykdžiusios veiklą Biržų parapijos vadovybės. Nustačius šias aplinkybes, būtų sudarytos prielaidos, vadovaujantis baudžiamosios teisės normomis, įvertinti kitas pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes : parapijos vadovybės ir jai atstovavusių asmenų veiksmų teisėtumą, pateikiant policijai prašymą pasigaminti parapijos antspaudą ir juo tvirtinant dokumentus, juos pateikiant kompetentingoms institucijoms, pradedant disponuoti Biržų evangelikų reformatų parapijos sąskaita. Ikiteisminį tyrimą nutraukusio prokuroro nutartis, priimta neištyrus visų reikšmingų tokio sprendimo priėmimui aplinkybių, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. skundą dėl žemesniojo prokuroro nutarties, visiškai netyrė skunde nurodytų argumentų, nevertino prokuroro nutarimo pagrįstumo. Vyriausioji prokurorė praktiškai pažodžiui, padarydama neesminius redakcinius pakeitimus, perrašė žemesniojo prokuroro nutarimą. Prokurorės sprendimas yra formalus, todėl jis nepagrįstas ir neteisėtas.
Rokiškio rajono ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl prokurorų nutarimų, nutartyje nurodė, jog prokuroras, darydamas išvadą, kad negali spręsti religinių bendrijų vidaus ginčų, todėl nevertina, kas buvo teisėta Biržų evangelikų reformatų parapijos vadovybė laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas mano buvus įvykdytas nusikalstamas veikas, remiasi baudžiamosios bylos duomenimis. Tačiau tokia išvada nėra teisinga. Prokuroras, atsisakydamas spręsti minėtą klausimą, rėmėsi ne bylos duomenų vertinimu, o jo kaip valstybės pareigūno, nekompetencija nagrinėti tokio pobūdžio klausimus, savo poziciją grįsdamas netiksliai suprastomis teisės normų, reglamentuojančių religinių bendrijų veiklą, nuostatomis. Pažymėjęs, kad prokuroras nekompetentingas vertinti religinių bendrijų sprendimų teisėtumo teismas skundžiamoje nutartyje pats sprendė šį klausimą. Teismas padarė išvadą, kad asmenys, kurių veiksmus pareiškėjas laiko nusikalstamais, šiuos veiksmus atliko, neperžengdami jiems Biržų parapijos kolegialių institucijų suteiktų įgaliojimų ribų. Tačiau, darydamas išvadą, teismas rėmėsi tik ta dalimi byloje esančių dokumentų, kurie patvirtina, jog 1998-2002 m. laikotarpiu į Biržų parapijos valdymo institucijas buvo renkami asmenys, kurių veiksmų teisėtumu abejoja pareiškėjas ir kurie šiuo metu priklauso Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodui. Kitos dalies byloje esančių dokumentų, rodančių, kad tuo pačiu metu į Biržų parapijos vadovybė buvo sudaryta iš asmenų, priklausiusių Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai, teismas visiškai nevertino. Be to, teismas išvadas apie parapijai vadovaujančius asmenis grindė ir dokumentais, kurie patvirtina šių asmenų vadovavimą ne pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu, o vėliau, t.y. 2003 m., 2006 m., nors, sprendžiant dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, turi būti vertinama šių veikų metu buvusi, o ne vėlesnė situacija. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad Biržų parapijos valdymo institucijų priimti sprendimai dėl vienam iš šių institucijų narių – P. K. – suteiktų įgaliojimų būtų nuginčyti. Tokia teismo išvada nėra tiksli, nes padaryta neatsižvelgus į pareiškėjo skunde teismui išdėstytas ir jo pateiktais dokumentais pagrįstas abejones dėl Biržų parapijos vadovybės, asmenų, veikusių parapijos vardu, įgaliojimų teisėtumo, apimties ir jo prašymą nustatyti jo nurodytu laikotarpiu buvusią teisėtą Biržų parapijos vadovybę. Tuo tarpu teismas sprendė, kad šis klausimas nėra ginčo dalyku, nes yra išspręstas. Atsižvelgus į tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje darydamas išvadas, rėmėsi tik tais bylos duomenimis, kurie pagrindė išvadų argumentaciją, sprendė klausimus, kuriems būtinos specialios žinios, neįvertino visų esminių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, ši nutartis taip pat negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra viso proceso užbaigimo forma. Užbaigtas procesas antrą kartą nebegali būti pradedamas ir suinteresuoti asmenys nebegali ginti savo teisių baudžiamojo proceso tvarka, todėl sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą turi būti pagrįstas išsamiu baudžiamosios bylos duomenų įvertinimu, nekelti abejonių juose padarytų išvadų pagrįstumu. Šioje byloje priimti prokurorų ir teismo sprendimai neatitinka šių reikalavimų, todėl jie naikintini, byla grąžinama Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei procesinio sprendimo priėmimui.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria atmestas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijos įgalioto atstovo A. K. ir priimti naują sprendimą :
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. gegužės 9 d. ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimus baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00048-06 ir šią bylą procesinio sprendimo priėmimui dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo perduoti Rokiškio rajono apylinkės prokuratūrai
Ši nutartis neskundžiama.