- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-2030-175/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Z. (R. Z.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. bausmę atlieka pagal 2013-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria jam nustatyta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2010-07-09, bausmės pabaiga – 2019-07-19.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-09-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išvadai, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Z. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-15 nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarimas, nuteistojo nuomone, priimtas tinkamai įvertinus visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą. Skunde teigiama, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas vadovaujantis BVK 157 str. 3 d. nuostatomis, o tai reiškia, kad probuojamojo kontrolė bus vykdoma itin griežtomis šio įstatymo normomis ir reikalavimais. Lygtinai paleidžiamas asmuo nėra atleidžiamas nuo neatliktos bausmės dalies, jam yra nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai, suvaržymai, kurių nesilaikymas ar pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo panaikinimą. Teismo nuomonė, kad nebus įgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė, yra prasilenkianti su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais, o atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos pažymą ir neatliktos bausmės dalį, yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Iš nutarties neaišku, kodėl teismas teigia, kad Komisija nutarime netinkamai įvertinta nuteistojo asmenybę. R. Z. pažymi, kad visas jam skirtas rekomendacijas įvykdė, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, turėjo dvi išvykas į namus. Pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė, ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino. Apylinkės teismas savo atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą grindžia padarytų nusikalstamų veikų sunkumo vertinimu, nors toks argumentavimas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų ir Konstitucijos pažeidimas. BVK 157 str. numato lygtinio paleidimo instituto taikymą už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už sunkius bei labai sunkius nusikaltimus. Veikų pavojingumas neturėtų būti vertinamas priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi šias aplinkybes teismas vertina priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmę. Likusi neatlikta bausmės dalis taip pat nėra nurodyta kaip aplinkybė, vertintina sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šiuo atveju teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą vien tik deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Teismas nepakankamai skyrė dėmesio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, elgesiui prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po to, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize bei skubotos, todėl nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas tenkinamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Kaip matyti iš naujai įsigaliojusios minėto straipsnio redakcijos, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo R. Z. prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, tinkamai išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. Z. atžvilgiu lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra gali būti taikomas. Tuo tarpu apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikalstamų veikų sunkumui ir paskirtos bausmės dydžiui, dėl to padarė neteisingas išvadas.
Nuteistasis R. Z. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nustatyta žema (12 balų), o nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad jis stengiasi nusikalstamo elgesio riziką mažinti. Viso bausmės atlikimo metu nuteistasis R. Z. drausmine tvarka nebaustas, nors vieną kartą ir buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles (buvo be asmens ženklo), tačiau padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad už padarytą pažeidimą nuobauda paskirta nebuvo. Nuteistasis bausmės atlimo metu stengėsi elgtis tinkamai, vykdyti savo, kaip nuteistoj pareigas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ne kartą skatintas (iki Komisijos nutarimo priėmimo skatintas keturis kartus, po to 2015-09-17 paskatintas dar kartą).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė ir tebevykdo visas jam nustatytas rekomendacijas: laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, dirbo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. R. Z. pataisos namuose dirba, jokių nusiskundimų dėl jo atliekamo darbo negauta, nuo 2015 m. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos, jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų. Pozityvus užimtumas padėjo nuteistajam keisti požiūrį į priežiūrą, pataisos įstaigoje nustatytą vidaus tvarką bei keliamus reikalavimus, įprasminti bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose: adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę. Dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose iškylančius klausimus ir problemas sprendžia būrio viršininko ir kitų įstaigos padalinių atstovų pagalba, teisėtus nurodymus vykdė ir vykdo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad kriminogeninių veiksnių, didinančių riziką nusikalsti pakartotinai, nenustatyta. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su šeima, turi dvi mažametes dukras, kurioms siuntė pinigų išlaikymui. Artimų socialinių ryšių palaikymas, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, galimybė įsidarbinti (gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtinimas, kad išėjęs į laisvę nuteistasis R. Z. bus įdarbintas), nagrinėjamu atveju vertintini kaip veiksniai, pagrindžiantys manymą, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai nustatė, kad nuteistojo R. Z. žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. Z. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-15 nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo R. Z. (R. Z.) skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo R. Z. (R. Z.) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (BVK 157 str. 3 d.).
Neatliktos bausmės dalį skaičiuoti nuo paleidimo iš pataisos namų dienos.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.