Kauno apygardos teismo nutartis

2007-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-468-436/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-17
Bylos Nr.
2A-468-436/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algimantas Kukalis
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
UAB „Lekėčiai“
Trečiasis asmuo
A. R.
Advokatai
Rytis Šimkus, Irena Haase
Civilinė byla Nr.2A-468-436/2007
Pirmosios instancijos teismoteisėjas Alvydas Rimkevičius
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1;44.2.4.2;44.5.2.16;121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algimanto Kukalio,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovui J. S. ,ieškovo atstovei advokatei Irenai Haase,

atsakovo atstovams Alfonsui Šmagariui, advokatui Ryčiui Šimkui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. ir atsakovo UAB „Lekėčiai“ apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-36-667/2007 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui UAB „Lekėčiai“, tretysis asmuo A. R. , dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas L. S. prašė priteisti iš atsakovo 552,08 Lt turtinės žalos, 44500 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. Sirvydų kaime, Lekėčių seniūnijoje, Šakių rajone, darbdavio UAB „Lekėčiai“ generalinio direktoriaus Arūno Matusevičiaus įgaliotas asmuo A. R. , atsakingas už darbų saugą ir sveikatos apsaugą bendrovėje, pavedė UAB „Lekėčiai“ lauko aptarnavimo tarnybos darbuotojams J. S. , K. D. ir K. K. atlikti kanalizacijos atkimšimo darbus. Darbų atlikimo metu įvyko nelaimingas atsitikimas – į biodujų jėgainės kanalizacijos šulinį nusileidus ieškovui, jis apsinuodijo šulinyje buvusiomis dujomis ir prarado sąmonę, vėliau kitų darbuotojų jis buvo ištrauktas iš šulinio ir išvežtas į Kauno medicinos universitetines klinikas, kur dėl apsinuodijimo jam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.91-1-00450-04, kuri Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. kovo 3 d. nutarimu buvo nutraukta, įtariamajam A.Rimkui susitaikius su nukentėjusiuoju J. S. , motyvuojant tuo, kad padarytą žalą atsakovas ieškovui atlygino, sumokėdamas 17500 Lt. Ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe jam padarytą neturtinę žalą vertina 62000 Lt. Dėl šios žalos dydžio ir jos atlyginimo su atsakovu buvo sutarta žodžiu. Atsakovas likusią neatlygintą žalą – 44500 Lt, žadėjo mokėti dalimis, ieškovui pateikus gydytojų dokumentus apie jo sveikatos būklę. Ieškovas šiuo pažadu patikėjo, baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškė, sutiko, kad byla būtų nutraukta bei sutiko ikiteisminio tyrimo metu parašyti pareiškimą, kad jam padarytą žalą UAB „Lekėčiai“ atlygino. Tačiau atsakovas šio pažado netesėjo, tik vėliau atlygino turtinę žalą, t.y. ieškovo turėtas 979 Lt gydymo bei transporto išlaidas. Likusią 44500 Lt neturtinę žalą atsakovas atlyginti atsisako, motyvuodamas tuo, kad jie pilnai atlygino sutartą su ieškovu žalą. Ieškovas nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo pasekmių jis neteko 60 proc. darbingumo. VSDFV Šakių skyrius jam moka periodinius žalos atlyginimo mokėjimus po 42,48 Lt per mėnesį. Dėl nelaimingo atsitikimo ir jam padaryto kūno sužalojimo jam pašlijo sveikata, pastoviai yra nervinėje įtampoje, pablogėjo jo emocinė būsena, jis pastoviai gydosi, padarytų fizinių sužalojimų pasekoje jam sunku vaikščioti, turi dažnai ilsėtis, skauda galva, vidurius, silpna, dažnai būna astmos priepuoliai. Dėl netekto darbingumo jis negali niekur įsidarbinti, nes gali dirbti tik 4-5 valandas, dėl ligos negali dirbti pagal savo pagrindinę specialybę – traktorininku. Dėl sveikatos būklės netektų pajamų jis negali tinkamai pasirūpinti šeima. Žmona nedarbinga, nes yra antros grupės invalidė ir gauna tik 308,43 Lt invalidumo pensiją, todėl šeimoje trūksta lėšų apmokėti už komunalines paslaugas, buto kapitaliniam remontui atlikti, ieškovui būtiniems vaistams ir pagerintam maistui įsigyti, kelionėms pas gydytojus. Ieškovo nuomone, atsakovas yra pelningai dirbanti įmonė, todėl pajėgi atlyginti jam neatlygintą 552,08 Lt turtinę žalą gydymui reikalingų vaistų įsigijimui ir 44500 Lt neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, priteisė iš atsakovo UAB „Lekėčiai“ 552,08 Lt turtinės žalos atlyginimo, 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 550 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti ieškovui J. S. bei 286,56 Lt žyminio mokesčio, 30,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Teismas nurodė, kad ieškovas pateiktais įrodymais pagrindė jam padarytos ir nepilnai atlygintos neturtinės žalos buvimo faktą ir įrodė, kad jam padaryta turtinė 552,08 Lt žala. Atsakovas pelninga įmonė, turi galimybę atlyginti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau teismas mažino ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, ikiteisminio tyrimo byloje surašytame pareiškime nutraukti bylą tvirtindamas, kad žala jam atlyginta, nors pasak jo ji nebuvo pilnai atlyginta, kad ieškovas nesiėmė priemonių dėl perspektyvinių mokėjimų įforminti sutartimi, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, dėl kokios galutinės sumos buvo susitarta su atsakovu. Teismas, mažindamas ieškinyje prašomą priteisti neturtinę žalą, atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas bylos eigoje buvo sutikęs nutraukti bylą taikos sutartimi, sutikdamas atlyginti iki 10000 Lt bendros žalos ieškovui. Be to, teismas nurodė, kad gauta 1000 Lt draudiminė išmoka nepadengė ieškovo turėtų nuostolių ir jam padarytos neturtinės žalos, nes ir pats atsakovas tai pripažindamas dar atlygino 17500 Lt neturtinės žalos bei 979 Lt turtinę žalą, todėl CK 6.283 str. 4 d. nurodyta išlyga šiuo atveju netaikoma.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti, priteistą iš atsakovo neturtinės žalos dydį ieškovo naudai padidinti iki 44500 Lt. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas dėl šių motyvų:

1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d. ir 6.251 str. nuostatas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į ieškovo patirtos traumos pobūdį, kurį medikai įvertino kaip pavojingą gyvybei itin sunkų kūno sužalojimą. Taip pat neatsižvelgė į nelaimingo atsitikimo sukeltas pasekmes, 60 proc. prarastą darbingumą, kad ieškovas serga įvairiomis ligomis, kurios naujai atsirado bei paūmėjo po nelaimingo atsitikimo - virškinimo trakto ligos, dvylikapirštės, skandžio, žarnyno, stuburo ligos. Be to, kaip nelaimingo atsitikimo pasekmė yra tai, kad ieškovas serga bronchine astma, jam progresuoja stemplės išvarža, skrandžio liga, plaučių patologija, kad pastoviai turi išlaidas vaistams. Dėl sveikatos būklės ieškovas negali niekur įsidarbinti, nes gali dirbti tik 4-5 valandas, negali dirbti pagal savo pagrindinę profesiją – traktorininku, taip pat neteko pajamų, todėl negali tinkamai pasirūpinti šeima ir gyventi visavertį gyvenimą.

2. Nustatant žalos dydį, teismas esminę reikšmę skyrė ne ieškovo sužalojimo pasekmėms, dvasiniams išgyvenimams, dėl ko turėtų būti taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str.), bet ieškovo nerūpestingumui ikiteisminio tyrimo byloje bei taikos sutarties sudarymo aplinkybių aiškinimui. Teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, būtent atsakovo nusikalstamas nerūpestingumas tiesiogiai lėmė nelaimingą atsitikimą ir itin sunkų sveikatos sužalojimą. Prieš leidžiant ieškovui ir kitiems darbuotojams dirbti kanalizacijos šulinyje atsakovas neišdavė paskyros-leidimo, leido leistis į šulinį dujų analizatoriumi nepatikrinus dujų koncentracijos ir sudėties, neaprūpino darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nepravedė jiems specialaus darbų saugos instruktažo, darbą pavedė atlikti neatestuotiems ir neapmokintiems saugos ir sveikatos apsaugos darbe klausimais asmenims.

3. Teismas neatsižvelgė į ieškovui padarytos turtinės žalos dydį, kuris nėra didelis. Šios žalos pagrindą sudaro ieškovo turėtos gydymo bei transporto išlaidos, t.y. 979 Lt, kuriuos atsakovas ieškovui atlygino, ir 552,08 Lt gydymui reikalingų vaistų įsigijimui.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą dalyje dėl 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nurodo, kad atsakovas sutiko padengti tik ieškovo turėtas ir dokumentais pagrįstas išlaidas, susijusias su gydymusi, tačiau nesutiko atlyginti neturtinės žalos, kadangi šis klausimas jau išspręstas baudžiamojoje byloje Nr.91-1-00450-04. Atsakovas sumokėjo ieškovui 17500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 979 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškovas savo ranka rašytame pareiškime minėtoje baudžiamojoje byloje nurodė, kad jam žala atlyginta. Jokio kito susitarimo dėl 62000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nebuvo ir ieškovas nepateikė tokio susitarimo įrodymų. Teismo nurodytas motyvas, kad atsakovas sutiko ieškovui sumokėti dar 10000 Lt jeigu byla būtų baigiama taikos sutartimi, negali būti pagrindui dalinai tenkinti ieškinį, nes taikos sutartis sudaryta nebuvo ir minėta sąlyga negalioja. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas turėjo atmesti ieškinį ir CK 6.283 str. 4 d. pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad jis, kaip trečiojo asmens A. R. darbdavys, tinkamai vykdė savo prievoles ir atlygino ieškovui patirtą žalą toje apimtyje, kurioje su ieškovu buvo sutarta. Atsakovas niekada nebuvo kaltinamas nusikalstamu nerūpestingumu, tiesiogiai lėmusiu nelaimingą atsitikimą. Šioje apeliacinio skundo dalyje ieškovas nurodo aplinkybes, kurios iš esmės nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Atliekant darbus kanalizacijos šulinyje ieškovui buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, tačiau jomis ieškovas sąmoningai nesinaudojo.

Apeliaciniai skundai netenkintini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, o šalių apeliacinių skundų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Ieškovo apeliacinio skundo argumentai susiję su netinkamu CK 6.250 straipsnio 2 dalies ir CK 6.251 straipsnio taikymu. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos skaičiavimo kriterijus. Joje sakoma, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokiu būdu CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo ir nusikaltimo padarymo atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo darbuotojo nusikalstamų veiksmų buvo sužalota ieškovo sveikata. Ieškovas nurodė dėl sveikatos sužalojimo patyręs 62 000 Lt neturtinę žalą. Dalį šios žalos – 17 500 Lt atsakovas atlygino gera valia ikiteisminio tyrimo metu, o likusią 44 500 Lt dalį ieškovo teigimu žadėjo sumokėti vėliau dalimis. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimo nevykdo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas papildomai priteisti iš atsakovo 44 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, jog ieškovas patyrė sunkų sužalojimą, neteko 60 proc. darbingumo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju žala ieškovo sveikatai buvo padaryta trečiajam asmeniui pažeidus darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Todėl nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę, nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone nustatant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti ne į CK 6.251 straipsnio, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, o į CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, gali būti pagrindu sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 91-1-00450-04 medžiagos matyti, jog kanalizacijos šulinių valymo darbų specifika jam buvo žinoma. Tačiau ieškovas nepasinaudojo turėta apsaugos priemone – dujokauke ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos žalos atsiradimui.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovo vertinimu nustatytas 62 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo požiūriu pakankamai nepasvertas.

Skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovui 9000 Lt neturtinės žalos. Įvertinus atsakovo gera valia atlygintos neturtinės žalos dydį, bendras neturtinės žalos dydis sudaro 26 500 Lt. Kolegijos vertinimu toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamos bylos atveju užtikrina teisingumą. Todėl tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai susiję su procesinės teisės normų pažeidimu ir netinkamu CK 6.283 straipsnio 4 dalies taikymu. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovas pareiškė tapatų ieškinį kaip ir baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00450-04, kurį atsakovas yra patenkinęs gera valia. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš minėtos baudžiamosios bylos medžiagos, civilinis ieškinys joje nebuvo pareikštas, o nagrinėjamos bylos ieškovas nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje. Minėtoje baudžiamojoje byloje yra ieškovo prašymas, kuriame jis nurodė susitaikęs su asmeniu, atsakingu už jam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą ir, kad jam atlyginta žala. Tačiau šiame prašyme nėra nurodyta kokio dydžio ir pobūdžio žala ieškovui atlyginta. Pats ieškovas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo atlyginta 17 500 Lt neturtinės žalos. Esant šioms aplinkybėms, nebuvo procesinių kliūčių ieškovui kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl likusios 44 500 Lt jo vertinimu nustatytos 62 000 Lt neturtinės žalos dydžio dalies priteisimo. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl netinkamo CK 6.283 straipsnio 4 dalies taikymo. Ši teisės norma yra bendroji ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Šio straipsnio 4 dalyje sakoma, kad jis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas tokiu draudimu yra apdraustas. Tačiau Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato tik ribotą draudiko atsakomybę ir nenumato jo pareigos atlyginti dėl sveikatos sužalojimą patirtą neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išdėstyto atsakovo apeliacinis skundas taip pat atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 puntas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Evaldas BurzdikasAlgimantas Kukalis