Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-42-567/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-29
Bylos Nr.
e2-42-567/2026
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00029-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
mažosios bendrijos „Unikor“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-42-567/2026Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00029-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4; 3.3.1.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Unikor“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 20 d. nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Unikor“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ILTE“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Unikor“ (toliau – ir atsakovė) 130 610,47 Eur skolą, 2 311,54 Eur palūkanas, 331,53 Eur delspinigius iki sutarties nutraukimo, 3 109,86 Eur delspinigius po sutarties nutraukimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 136 363,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „ILTE“ iš atsakovės MB „Unikor“ 130 610,47 Eur skolą, 2 311,54 Eur palūkanas, 3 441,39 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

3. 2025 m. spalio 9 d. atsakovė MB „Unikor“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2025 m. spalio 17 d. sumokėti 1 998 Eur žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės MB „Unikor“ apeliacinį skundą dėl teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2025 m. spalio 17 d. sumokėti 1 998 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Nustatytu terminu atsakovė Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartyje nurodyto trūkumo nepašalino. Kadangi atsakovė MB „Unikor“ nepašalino nutartyje nurodyti trūkumo, teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą, laikant jį nepaduotu ir grąžinant pateikusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė MB „Unikor“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartį, atidėti atsakovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad šiuo metu atsakovė MB „Unikor“ neturi finansinių galimybių sumokėti už apeliacinį skundą 1 998 Eur žyminio mokesčio, tačiau artimiausiu metu bus gautas apmokėjimas iš užsakovo LLC „Dalinuts“ pagal 2025 m. rugsėjo 17 d. išrašytą sąskaitą faktūrą (2 797 Eur). Kadangi sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas yra 60 dienų, jis atskirojo skundo pateikimo dieną dar nėra suėjęs. Gavus iš užsakovo apmokėjimą, atsakovė turės galimybę sumokėti žyminį mokestį. Tai sudaro pagrindą atidėti atsakovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

Atsiliepimas

7. Ieškovė UAB „ILTE“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie sunkią finansinę padėtį, o galimai neapmokėtos sąskaitos faktūros pateikimas neįrodo, jog ji susiduria su finansiniais sunkumais. Siekdama pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo teise, to prašanti šalis turi pateikti įrodymus, kad jos turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo ir (ar) procesinio dokumento pateikimo metu yra sunki. Taigi, teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl apeliacinio skundo trūkumo šalinimo

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

10. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020, 13 punktas; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, 13 punktas).

11. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. CPK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų (vienas jų – pateikti duomenis apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis), teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalyje).

12. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2025 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2025 m. spalio 17 d. sumokėti 1 998 Eur žyminį mokestį. Ši nutartis atsakovei buvo išsiųsta 2025 m. spalio 10 d. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, 2025 m. spalio 9 d. nutartis, išsiųsta 2025 m. spalio 10 d. (penktadienį), laikoma įteikta kitą darbo dieną, t. y. 2025 m. spalio 13 d. (pirmadienį). Taigi, pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį numatytas minimalus 7 dienų terminas trūkumui pašalinti baigėsi ne 2025 m. spalio 17 d., o 2025 m. spalio 20 d.

13. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teisma priėmė skundžiamą nutartį, nepasibaigus CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytam minimaliam 7 dienų trūkumų šalinimo terminui, kuris skaičiuojamas nuo tinkamo procesinio dokumento įteikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį paskutinę minimalaus termino dieną, netinkamai pritaikė proceso teisės normas dėl minimalaus 7 dienų termino trūkumui pašalinti. Be to, pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartyje, nustatęs atsakovės pateikto apeliacinio skundo trūkumą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, klaidingai nurodė, kad nurodyta nutartis nėra skundžiama. Pagal CPK 100 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad nutartys dėl žyminio mokesčio sumokėjimo gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Toks klaidingas informavimas apie apskundimo tvarką neužtikrino atsakovės procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise skundžiant nutartį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

14. Atsakovė atskirajame skunde pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir priimti apeliacinį skundą, tačiau apeliacinio skundo priėmimo ir žyminio mokesčio atidėjimo klausimus pirmiausia sprendžia pirmosios instancijos teismas, nes tai yra jo prerogatyva (CPK 312 straipsnis, 315 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą atsisakė priimti nepasibaigus įstatyminiam minimaliam trūkumų šalinimo terminui, konstatuotinas netinkamas proceso teisės normų pritaikymas, kurio negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Siekdamas neriboti atsakovės teisės į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo pirmiausia turi išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, ir šio klausimo iš esmės nesprendžia.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti atsakovės apeliacinį skundą, netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinio skundo priėmimo klausimą bei atsakovės atskirajame skunde pateiktą prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

16. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus ir perdavus klausimą nagrinėti iš naujo, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų (2025 m. rugsėjo 17 d. sąskaitos faktūros užsakovui LLC „Dalinuts“ ir 2025 m. spalio 27 d. pažymos dėl sąskaitos faktūros apmokėjimo termino) priėmimo klausimas nesprendžiamas, nes šį klausimą išnagrinės pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir apeliacinio skundo priėmimą iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės mažosios bendrijos „Unikor“ apeliacinio skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Neringa Švedienė