Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei B. L. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad 2002 m. spalio 8 d. D. L. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), sudarius Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 72. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pagrindinė buto nuomininkė D. L. 2018 m. balandžio 8 d. mirė. Pasak ieškovės, minėtame bute deklaruojančių gyvenamąją vietą asmenų nėra. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. buto patikrinimo aktu Nr. 19032 nustatyta, kad bute rasta atsakovė B. L.. Pasak ieškovės, atsakovė po D. L. mirties nesudarė naujos nuomos sutarties ir butu faktiškai naudojosi, tačiau nuomos mokesčio už jį laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo, todėl susidarė 2 940,31 Eur skola. Ieškovė atsakovei taip pat priskaičiavo 85,51 Eur delspinigių už termino vykdyti prievolę praleidimą. Kadangi atsakovė bute gyvena be nuomos sutarties, ieškovė prašo atsakovę iš minėto Buto iškeldinti.

Procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei įteikti asmeniškai 2020 m. birželio 12 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovė nepateikė. Dėl to ieškovės prašymu yra priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei. 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus m. savivaldybės taryba perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir šį butą. 2002 m. spalio 8 d. ieškovas su D. L. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 72 (toliau – Sutartis), kuria jai ir jos šeimos nariams neterminuotai buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 p.). Sutarties 5 punkte nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pagrindinė buto nuomininkė D. L. 2018 m. balandžio 8 d. mirė. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. buto patikrinimo aktu Nr. 19032 nustatyta, kad bute rasta atsakovė B. L.. Atsakovė savo gyvenamosios vietos nurodytame bute nėra deklaravusi. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovės paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu – (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Sutarties 2.2 punkte įtvirtinta nuomininko pareiga kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 d., sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. susidarė 2 940,31 Eur skola. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, nors ieškinys jai buvo įteiktas tinkamai.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalimi, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Nagrinėjamu atveju atsakovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyveno, tačiau į ieškovę dėl naujos nuomos sutarties sudarymo per du mėnesius po D. L. mirties nesikreipė, tokiu būdu pažeisdama CK 6.602 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygą. Be to, Sutarties 6 punkte nustatyta, kad ši sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti.

Kadangi remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nors jai nesuteikta teisė gyventi šiame bute, todėl laikytina, kad atsakovė šiuo metu naudojasi minėta gyvenamąja patalpa, neturėdama teisių į ją, t. y. savavališkai yra jį užėmusi (CK 1.136 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.612 straipsnyje numatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Kadangi atsakovė nėra teisėta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkė, remiantis CK 6.612 straipsniu ir Sutarties 6 punktu, ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nuomininkas turi pareigą laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 2 940,31 Eur skolą už socialinio būsto nuomą.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti savo prievolę, vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmens” Nr. I-775, ieškovei iš atsakovės priteistini 85,51 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 025,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, turėtų sumokėti 68 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 68 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,95 Eur) atsakovui viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), valstybės naudai iš atsakovės taip pat priteisiama 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Iš viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, iš atsakovės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 940,31 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties eurų ir 31 ct) skolą, 85,51 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 51 ct) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 025,82 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus ir 82 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 76,95 Eur (aštuonis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.